- Tai kad aš penkiasdešimties būdama ir tebaigiau vakarinę vidurinę mokyklą! Ir dar į buhalterijos technikumą Klaipėdoje įstojau. Bet pamačiau, kad iki pensijos beliko dveji metai, jo taip ir nebaigiau. 32- jus metus išdirbau Salantų banke. Atėjau dirbti nuo septyniolikos, pabaigusi 8 klases. Vaikystėj mokytis sutrukdė karas, tik dešimtmetė atėjau į pirmą klasę.
Jonas Paškevičius:
- Visą gyvenimą mokiausi ir mokausi: iš laikraščių, knygų, televizijos ir radijo. Ir iš žmonių patirties. Man jau – 80 metų, mokslus lyg ir baiginėju. Dar norėtųsi kiek „pasimokyti“, kad tik ponas Dievas dar laiko duotų. O tiesiogine prasme mokslo ne kažkiek ir teko ragauti. Esu baigęs Anykščių pradžios bei aštuonmetę mokyklas ir pagal specialybę siuvėjo – sukirpėjo kursus.
Vaclovas Astrauskas (Gintauto tėtis):
- Aš tai norėčiau. Gal labiau norėčiau grįžti į studijų laiką, bet ir mokykloj viskas normaliai klostėsi. Aišku, po vasaros atostogų man, kaip ir sūnui, užplūsdavo tinginystė, bet po truputį įsivažiuodavai ir trindavai suolą. Nesisekė matematika, lietuvių – neblogai, o mėgstamiausios pamokos, kaip ir visiems berniukams, buvo fizinis ir darbai.
Gintautas Astrauskas:
- Ne, nenoriu... na, gal ne visai nenoriu, bet dar nenoriu. Dar noriu atostogauti. ?i? vasar? buvo labai smagu. Stovyklavau Lauk?em?j: pie??m, ?aid?m, keliavom. Tod?l dabar ir atrodo, kad niekas mokykloje nepatinka – nei pamokos, nei mokytojai, nepatinka nei ra?yti, nei skaityti. Nors... jei nemok??iau skaityti, gal nemok??iau n? kompiuteriu ?aisti.
