Pajūrio naujienos
Help
2021 Spalis
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Orų prognozė
Dieną10°C debesuotumas 30 %
Naktį12°C debesuotumas 2 %
Apklausa

Ar Kretinga turi politinį lyderį?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Rūpintojėlio veide – žydų ir žemaičių žūties kančia

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2010-10-12
Statomo rūpintojėlio įtvirtinimu pasirūpino pats jo autorius – tautodailininkas Antanas Vaškys.

Savaitgalį pakeliui į Palangą, Kvecių miškelio pakraštyje, ant dešiniojo Tenžės upelio šlaito, iškilo 5 m aukščio medinis rūpintojėlis – žynys, nuo šiol pakeleiviams priminsiantis, jog šiose vietose pirmosiomis Antrojo pasaulinio karo dienomis buvo nukankinti nekalti žmonės. Tarp 600 sušaudytų žydų buvo ir 24 žemaičiai. Vienas iš jų - Stasys Gendvilas, kurio giminaičiai ir nusprendė pastatyti naująjį paminklą.

Žūties vietą išsiaiškino patys

Paminklo sumanytojas plungiškis Vidmantas Gendvilas sakė seniai žinojęs, kad jo senelis iš tėvo pusės S.Gendvilas karo pradžioje buvęs sušaudytas Kvecių miškelyje.

„Žmonės močiutei pasakojo matę jį, varomą kartu su žydais. Bet nebuvo garantijos, kad šis faktas – tiesa. Jį, ūkininką, vienądien iškvietė atvykti į apskritį, namo jis nebesugrįžo. Kai senelis dingo, mano tėvui tebuvo ketveri“, - pasakojo V.Gendvilas.

Atsigręžti į šeimos istoriją jį paskatinęs tas faktas, kad brolis Egidijus Gendvilas su žmona Rita ant Tenžės kranto įsigijo žemės sklypą. „Sykį susėdome visa giminė ir nusprendėme įamžinti senelio ir kartu žuvusių kitų žemaičių bei žydų atminimą. Kreipiausi į Jakovą Bunką, vienintelį likusį Plungės žydų bendruomenės atstovą, kad jis pagelbėtų išrinkti vietą paminklui“, - kalbėjo V.Gendvilas.

Paminklinis akmuo holokausto aukoms jau anksčiau pastatytas vidury miškelio, bet nuo kelio jis nematomas. O tikrosios žydų šaudymo vietos, V.Gendvilo žiniomis, būdavo kalvos ar priekalnės. Todėl nesą abejonių, kad šaudyta buvo abipus Tenžės šlaitų, kuriuos pakoregavo tiesiamas naujasis Palangos–Šiaulių kelias.

Jis teigė, jog J.Bunka, pasiremdamas JAV sudarytu ir Izraelyje išleistu holokausto sąvadu, patvirtino faktą, kad tarp nužudytųjų Kvecių miškelyje tikrai yra ir V.Gendvilo senelio pavardė.

Žemės savininkas rūdaitiškis Algirdas Gedvilas sutikęs, kad jam priklausančioje žemėje, prie miškelio, būtų pastatytas rūpintojėlis.

Suskubo pastatyti rūpintojėlį

V.Gendvilas įsitikinęs, jog geriausiai kančią atspindi pagal lietuvišką liaudies tradiciją kuriami rūpintojėliai. Todėl ir patikėjęs jį išdrožti garsiam plateliškiui tautodailininkui Antanui Vaškiui.

Įamžinti savo senelio ir kartu su juo kitų nekaltų žmonių atminimą ėmėsi plungiškis Vidmantas Gendvilas.

A.Vaškio sukurtas rūpintojėlis – ne godose paskendęs lietuvių senolis, o mąstytojas ir žynys, kurio rankose – sužaliavusi lazda, su paukščiais viršum jos.

„Lazda yra valdžios ir žinių simbolis, keliautojo įvaizdis. Ir Mozė, ir senovės lietuvių žyniai neįsivaizduojami be lazdos. O paukščiai – laisvės simbolis. Mano rūpintojėlis kalba ne vien apie lietuvių tautos kančią, bet apie bendražmogiškus dalykus, nes skausmas neturi nei tautinių, nei religinių ribų. Kaip ir šiose vietose nukankintų žydų ir lietuvių tautybių žmonių kančia“, - savo kūrinį apibūdino A.Vaškys.

Stilizuotą saulutę, iškeltą viršum ąžuolo, nukaldino meistras Artūras Platakis. Sutvarkyti dokumentus ir parūpinti techniką ėmėsi J.Bunkos labdaros ir paramos fondas. Jo pirmininkas Eugenijus Bunka atviravo, jog dar ligi galo nėra sutvarkytas paminklo projektas, tačiau jis suderintas su Kretingos rajono savivaldybe, nes delsti baiminamasi dėl prasidėsiančio lietaus ir šalčio.

Pašventinti rūpintojėlį ketinama kitąmet birželio pabaigoje, kai bus minimas holokausto aukų žūties 70-metis.

Atkurs žydų nacionalinę sodybą

Anot E.Bunkos, jo tėvo vardu prieš 2 metus įkurtas fondas neapsiriboja tik Plungės žydų veiklos įamžinimu, jam rūpi ir visos Žemaitijos žydų bendruomenių gyvenimas.

„Visi kalba apie holokaustą. Bet yra ir kitas dalykas: labai svarbu, kad pasaulis sužinotų ne vien tai, kaip mes žuvome, bet ir tai, kaip mes gyvenome. Mūsų fondo tikslas – parodyti žydų bendruomenių gyvenimą: kaip jie kūrė, statė, mylėjo, kokį palikimą paliko sunaikintoji bendruomenė“, - sakė jis.

Fondo rūpesčiu Žemaitijos nacionaliniame parke ketinama atkurti žydų sodybą, Plungėje yra pastatytas paminklas „Visiems doriems plungiškiams“, tvarkomos kapinės.

„Masinėje žudynių vietoje, Kaušėnuose, kur nužudyta 1 tūkst. 800 žydų tautybės žmonių, iš buvusios Plungės žydų sinagogos plytų mūrijama siena, į kurią norime surašyti visų nužudytųjų pavardes. Dabar jau žinome 720 pavardžių, bet atvyksta nužudytųjų giminės ir sąrašas pildosi“, - fondo darbus apibūdino E.Bunka.

E.Bunkos žodžiais, nors Plungėje žydų bendruomenės beveik nebelikę, išskyrus jo 87 metų tėvą Jakovą, tačiau Plungės žydai pasklidę po pasaulį, jų indėlis - labai svarus, ir jiems rūpi praeities įamžinimas.

„Kažin, kaip būtų buvę su Indijos nepriklausomybe, jeigu ne du iš Žemaitijos kilę žydai – Hermanas Kalenbachas iš Žemaičių Naumiesčio ir Sonia Šlesin iš Plungės, kurie finansiškai rėmė indų lyderius. O plungiškis Borisas Efosas buvo chirurgas, atlikęs pirmąją Lietuvoje širdies operaciją. Oskarais apdovanotos kino juostos „Pianistas“ scenarijaus autoriaus Ronaldo Harvudo tėvai taip pat buvo Plungės žydai. Prieškariu geležinkelis iš Šiaulių į Klaipėdą per Plungę ir Kretingą, nes buvo numatyta per Tverus ir Rietavą, taip pat nutiestas Plungės žydų iniciatyva. Mat, šie, nepanorę likti užkampy, su savo pasiūlymais vyko pas tuometinį prezidentą Antaną Smetoną, įtikino jį ir finansavo naujo ruožo projektą “, - gentainių nuopelnus vardijo E.Bunka, kuris save, beje, laiko žemaičiu, nes jo motina – žemaitė iš Plungės.

Faktai

Eugenijus Bunka mano, kad Plungės ir Kretingos žydų bendruomenės prieškariu buvo apylygės.

Kretingos muziejaus istoriko Juliaus Kanarsko knygoje „Kretinga: praeities skraistę praskleidus“ pateiktais duomenimis, 1914 m. Kretingoje gyveno 1 tūkst. 202 žydai, kurie sudarė 47 proc. visų miestelėnų.

1940 m. Kretingoje gyveno 1,5 tūkst. žydų. Tankiausiai jie buvo apgyvendinę kvartalą į pietus nuo Rotušės aikštės. Čia stovėjo sinagoga, religinė mokykla, Akmenės gatvėje veikė prieglauda ir viešoji pirtis. Žydų kvartalą su aikšte jungusi dabartinė Mėguvos gatvė buvo vadinama Izraelitų.

Daugelis žydų laikė smulkias parduotuves: bakalėjos, mėsos, geležies, fotografijos, galanterijos, elektros, kosmetikos, laikrodžių, avalynės.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas