Pajūrio naujienos
Help
2022 Rugsėjis
Pi 5121926
An 6132027
Tr 7142128
Ke18152229
Pe29162330
Še3101724
Se4111825
Komentarų topas

Studentų auksą parvežė ir į Kretingą

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Sportas
  • 2006-08-11

Kretingiškis Povilas Šakinis kartu su Kauno Vytauto Didžiojo universiteto krepšinio komanda iš Portugalijos į Lietuvą parvežė Europos studentų krepšinio pirmenybių auksą. Dviejų metrų ūgio krepšininkas, rugsėjo 1 dieną švęsiantis 26 metų gimtadienį, sakė, jog pastarasis sezonas jam buvęs labai sėkmingas, ir šiuos metus Povilas Šakinis vadina lūžio metais.

Kauno Vytauto Didžiojo universiteto studentų rinktinės triumfas po pergalės Portugalijoje. Pirmas iš dešinės – kretingiškis Povilas Šakinis.

- Kodėl taip pavadinai praėjusį sezoną? – “Pajūrio naujienos” paklausė Povilo Šakinio.

- Kartu su Prienų rajono komanda, kuri yra pakankamai vidutiniška, Nacionalinėje krepšinio lygoje užėmėme ketvirtą vietą. Manau, jog tai – visai neblogai. Kartu su Kūno kultūros akademijos studentų komanda šiais metais tapome prizininkais – pelnėme trečiąją vietą. O štai su Vytauto Didžiojo universitetu parvežėme Europos studentų auksą. Be to, buvau pripažintas Nacionalinės krepšinio lygos naudingiausiu žaidėju. Taigi po šio sezono atsivėrė kitos galimybės – gavau daug daugiau pasiūlymų.

- Tad kur pradėsi naująjį sezoną?

- Priėmiau Kėdainių “Nevėžio” komandos pasiūlymą. LKL ji užėmė ketvirtą vietą, komanda turi gerą trenerį. Žaisti už Kėdainių komandą yra sudarytos geros sąlygos. Žaidimas LKL man yra naujiena, tad bus įdomu save išbandyti. Kontraktą pasirašiau dvejiems metams ir manau, kad su būsimam sezonui atsinaujinusia ir gana jauna komanda pasieksiu gerų rezultatų.

- Kaip tapai VDU rinktinės nariu?

- Esu baigęs Kūno kultūros akademiją, kur įgijau krepšinio trenerio specialybę. Magistrantūros studijas nutariau tęsti Vytauto Didžiojo universitete – čia studijuoju verslo administravimą. Manau, jog gyvenimą vis tiek susiesiu su krepšiniu, galbūt su kokia nors komanda, tad pravers abejos žinios: nebūsiu “žalias” nei krepšinio, nei vadovavimo srityse. Studentų lygoje žaidžiau už Kūno kultūros akademijos komandą. Manau, jog tuomet ir buvau pastebėtas – VDU komanda mane susirado pati, nors dabar jau ir tarp studentų, norinčių žaisti krepšinį, yra nemaža konkurencija.

- Kas gi atsitiko, kad šiais metais taip “suskambėjo” studentų krepšinis?

- Tai sieju su tuo, jog Studentų krepšinio lygos prezidentu tapo Rimantas Cibauskas. Jis pasirūpino reklama, varžybos buvo pradėtos rengti gerose salėse (pavyzdžiui, Kauno halėje), moksleiviai ir studentai varžybas galėjo stebėti nemokamai, per pertraukas tarp kėlinių pasirodydavo scenos žvaigždės – visa tai prisidėjo prie Studentų krepšinio lygos įvaizdžio stiprinimo. O kai varžybas stebi tūkstančiai žiūrovų, kitoks stimulas yra ir žaisti. Kiek žinau, Rimantas Cibauskas yra užsibrėžęs sudaryti ypač gerą studentų rinktinę, kuri startuotų kitais metais įvyksiančioje Universiadoje – studentų olimpiadoje. Studentų rinktinei keliamas didelis uždavinys – Universiadoje užimti prizinę vietą.

Manau, kad rinktinė turėtų būti iš tiesų stipri, kadangi nemažai studentų žaidžia klubuose, kur įgyja žaidybinės patirties.

Ir koks gi iš tiesų aukso skonis? Į tai gali atsakyti ir mūsų kraštietis, VDU rinktinės narys Povilas Šakinis (viduryje).
- O kokie gi uždaviniai buvo keliami jums, kai vykote į Portugaliją?

- Komandos vadovai tuomet kalbėjo tik apie pirmąją vietą. Mes, žaidėjai, buvome atsargesni. Tik kai sužaidėme pirmąsias varžybas, pradėjome galvoti apie prizines vietas. Sunkiausios varžybos buvo pirmosios: reikėjo varžytis su praėjusių metų čempione – Turkijos komanda. Laimėjome tik po pratęsimo. Po šių varžybų komanda labai susivienijo, o kai grupėje užėmėme pirmąją vietą, supratome, jog galėsime laimėti. Pusfinalyje laimėjome prieš kroatus, finale – prieš slovėnus.

- Kaip žaidei, kokią poziciją tau patiki treneriai?

- Tikėjausi daugiau laiko praleisti aikštėje, tačiau užteko tiek, kiek joje buvau. Treneriai gi mano žaidimu nebuvo nusivylę – priekaištų jokių nesulaukiau. Įprastai užimu lengvo-sunkaus krašto žaidėjo poziciją, tad mano užduotis – “pasistumdyti” po krepšiu, atkovoti kuo daugiau kamuolių.

- Kokie gi buvo tavo pirmieji žingsniai krepšinyje?

- Pirmasis mano treneris – Remigijus Malalauskas. Šiaip aš krepšinį pradėjau žaisti gatvėje – aikštelėse, ir treniruotis pradėjau tik būdamas 16 metų. Žaidžiau ir už Kretingos vyrų komandą, po to įstojau į Kūno kultūros akademiją. Būtent kai pradėjau žaisti vyrų komandoje, supratau, kad krepšinis bus mano gyvenime ir kad krepšinyje galiu pasiekti daugiau.

- Ar domiesi, kas vyksta ir Kretingos sportiniame gyvenime?

- Taip. Mama man atsiunčia “Pajūrio naujienas”, tad kas vyksta Kretingos sporto salėse ir kas Kretingoje – žinau.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas