Pajūrio naujienos
Help
2022 Spalis
Pi 310172431
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Komentarų topas

Pranciškonų gimnazijos kūno kultūros mokytoja, Kretingos sportinės aerobikos klubo vadovė Virginija Valiūnienė prisipažino: šiuo metu judėjimui, sportui laiko skirianti mažiau – visą dėmesį iš jos atima aštuonių mėnesių sūnus Tomas.

- Nors, tiesą pasakius, ir gimus vaikui sportavau: vedžiau aerobikos treniruotes, mokiau vaikus plaukti. Tačiau įprastą rytinę mankštą, bėgiojimą iškeičiau į miegą – pajutau, kad jo labiau trūksta negu judėjimo. Manau, kad netrukus sugrįšiu į įprastas vėžes, - sakė V.Valiūnienė.

Kūno kultūros mokytojos Virginijos Valiūnienės įprastą dienos ritmą - dieną pradėti mankšta - šiek tiek sutrikdė nauji rūpesčiai: mokytoja šiuo metu augina 8 mėnesių sūnų Tomą.

- Ir ką gi vadinate įprastomis vėžėmis?

- Dieną visada pradedu mankšta: ristele bėgu 2-3 km, atlieku tempimo pratimus, pratimus, skirtus pilvo presui stiprinti, kitus jėgos pratimus. Per rytinę mankštą nepavargstu, ir ji mane “užveda” darbo dienai. Tiems, kurie pavargsta per intensyvesnę rytmetinę mankštą, patarčiau sumažinti krūvį: galbūt dienos pradžiai užtektų tik tempimo pratimų.

Pažįstu žmonių, kuriems sportuoti iš ryto – vargas. Tad jie labiau linkę pajudėti, pasportuoti vakarais. Aš pati vakarais, jau po 19-20 val. stengiuosi nebesportuoti, kadangi organizmas nebespėja nurimti miegui. Taip gali atsitikti ir kitiems, todėl judėjimo vakare laikas yra labai svarbu.

- Kaip maitinatės, kad būtumėte žvali, kad užtektų jėgų vesti pamokas, treniruotes?

- Mityba – mano silpnoji pusė. Nors aš labai stengiuosi maitintis tinkamai, bet turiu ir “nuodėmių”. Ypač mėgstu saldumynus. Bet kai pagalvoju, jog valgau daug šviežių daržovių, kurias taip pat labai mėgstu, save nuraminu ir pasižadu išlaikyti balansą. Buvo metas, kai apie penkerius metus visiškai nevalgiau mėsos. Pajutau, jog tai nėra gerai – pablogėjo kraujas. Galbūt nemokėjau subalansuoti vegetarinės mitybos, gal dar kas nors buvo negerai, nors mėsą ir bandžiau pakeisti įvairiais vaisiais, daržovėmis, riešutais, turinčiais baltymų. Dabar mėsą valgau, bet gana retai. Retsykiais turiu net prisiversti, kad suvalgyčiau mėsos gabaliuką. O ir tradicinių cepelinų man užtenka suvalgyti dukart per metus.

- O ką pasakytumėte apie gėrimus – kavą, arbatą?

- Nesu iš tų, kurie alpsta dėl kavos. Jos geriu retsykiais, rytą ir su pienu. Manau, kad daugeliui žmonių kava yra įpročio dalykas. Mėgstu įvairių žolelių arbatas. “Mylimiausia” ir dažniausiai mano vartojama žolė – dilgėlė. Tik, mano pačios gėdai, šiemet jų neprisirinkau. Mat ten, kur rinkdavau dilgėles, jas vis nupjauna. Pavasarį dilgėlių vis pasirenku sriubai virti, o kai dilgėlės pražysta – renku arbatai. Kartais į dilgėles įberiu ir kitų žolių – čiobrelių, liepžiedžių, tiesiog tai, ko tuo metu turiu.

Vartoju daug mineralinio vandens, mėgstu sultis. Labai apmaudu, kad “Maximoje” nebėra šviežiai spaustų sulčių.

Kai nėra sulčių, valgau vaisius. Geriausias jų – obuolys. Iš esmės, stengiuosi laikytis to principo, kad sveika ir naudinga valgyti tai, kas auga toje žemėje, kurioje gyveni.

- Ką darote, kai negaluojate – griebiatės tabletės ar žinote kitų būdų, kaip pasveikti?

- Kai sunegaluoju, tabletę palieku rimtesniems atvejams. Stengiuosi pagyti, naudodama namines priemones. Mano gyvenime yra buvęs toks atvejis: dalyvavau viename seminare Vilniuje. Tuomet labai kosėjau – net gėda būdavo dėl tokio stipraus kosulio. Netyčia buvau pasiėmusi fizinę aprangą. Buvo kovas, sniegas – dar nenutirpęs. Aš beveik pusplikė krosą bėgau vieną rytą, kitą. Po bėgiojimo palindau po šaltu dušu: galvoju – kas bus tas. Savo ir kartu seminare buvusių kolegių nuostabai kosulio po tokių procedūrų neliko. Tiesa, dar gėriau kelis centus kainuojančias “Mukaltino” tabletes. Padėjo.

Yra buvę, kai suėmė stiprūs nugaros skausmai. Gydytojai patarė visai nebebėgioti arba tai daryti atsargiau, prirašė krūvą vaistų. Galvoju – negi dabar aš tuos vaistus rysiu. Nutariau gelbėtis pratimais nugaros raumenims stiprinti. Per metus-dvejus pasiekiau gerų rezultatų: jaučiuosi gerai.

- Kaip Jus gydė mama, kai susirgdavote vaikystėje?

- Nelabai ir prisimenu. Sirgau, kol nepradėjau bėgioti. Tai plaučių uždegimas, tai gripas. Pradėjau judėti, bėgioti – pasibaigė visos ligos. Galiu pasakyti, jog grynas oras, aerobinis, arba nedidelio intensyvumo fizinis krūvis, yra patys geriausi vaistai. Be to, toks judėjimas nuima stresą, skatina medžiagų apykaitą ir turi daugybę kitų pliusų. Svarbiausia – neperlenkti lazdos. Šių laikų specialistai teigia, jog dėl sveikatos reiktų judėti 2-3 kartus per savaitę po 40 min.- 1 val.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas