Bendrovės „Varta“ dailininkas Vytautas Čiapulis pasakojo, kad tūkstantmečiui skirto paminklinio akmens forma buvo palikta tokia, kokią sukūrė gamta. Tačiau jį papuoš kaldinti akcentai – tūkstantmečio emblema ir tradicinė saulutė.

Sekmadienį Salantus per miesto šventę papuoš dar vienas paminklas: vienintelis toks Lietuvoje ir skirtas Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti.

Salantų miesto bendruomenei, kuriai ir kilo sumanymas pastatyti paminklą Lietuvai, suteikta ypatinga privilegija: Lietuvos vardo tūkstantmečio direkcija leido ant paminklo pritvirtinti oficialią tūkstantmečio emblemą – stilizuotą vytį. Pasak Salantų bendruomenės nario Romualdo Jonausko, paminklų su šiuo ženklu Lietuvoje – vos keli, todėl Salantų paminklas ir yra unikalus.

„Salantai jau yra tapę tikru akmentašių kraštu. Nusprendėme, kad akmuo paminklui taip pat turi būti iš Salantų. Lietuviško granito gabalą, kadaise ledynų atridentą iš Skandinavijos, palikome tokį, kokį sukūrė gamta: nekeitėme formos, nedailinome. Paminklas svers apytiksliai 3 tonas“, - pasakojo bendrovės „Varta“, kuri Salantams ir padovanojo akmenį paminklui, dailininkas Vytautas Čiapulis.

Priekinę paminklo dalį papuoš tūkstantmečio emblema – ją iš bronzos nukaldino Klaipėdos menininkas, uostamiesčio simboliais tapusių katino, berniuko skulptūrų autorius Svajūnas Jurkus. Ženklas bus 40 centimetrų pločio ir 34 centimetrų aukščio.

Paminklo „galva“ bus padabinta lietuviška tradicine kaldinta saulute: jos aukštis - 75 centimetrai, plotis - 45. Paminklo viduje bus saugoma nedidelė paslaptis ateities kartoms: visų dabartinių Salantų miesto gyventojų sąrašas.

„Galinėje paminklo dalyje yra išgręžta skylė, į kurią įdėsime ir uždarysime salantiškių sąrašą. Jį parengė seniūnijos darbuotojai: šiuo metu Salantuose gyvena apie 1 tūkst. 800 žmonių“, - pasakojo Salantų bendruomenės pirmininkas Vaidutis Butkus.

Paminklas stovės Salantų centre, netoli kavinės „Pakalnutė“. Vieta jau apsodinta gėlėmis, o kad paminklas atrodytų dar įspūdingiau, netoli gyvenantys ar verslą turintys salantiškiai suskato tvarkytis aplinką.

„Iš pradžių paminklas turėjo būti iš medžio. Bendruomenės nariai rašė projektus, bet negavome finansavimo. Tautodailininkas Liudas Ruginis buvo sumanęs įspūdingą skulptūrą, tačiau jai reikėjo daug lėšų – nebūtume radę rėmėjų. Tačiau akmeninis paminklas – taip pat didingas: pagamintas iš Salantų akmens tikrų salantiškių, pasitelkus tradicinius amatus – akmentašystę ir kalvystę“, - kalbėjo R.Jonauskas.

Pasak jo, tinkamą akmenį rinko visas būrys bendruomenės narių, dailininkas jį dėliojo ant postamento, siekdamas geriausio vaizdo, o kukli, tačiau lietuviška paminklo išvaizda atitiks salantiškių ir lietuviškumo dvasią.

„Nors Lietuvoje – krizė, atsirado gerų žmonių, kurie nepagailėjo padovanoti pinigų, kad Salantus papuoštų dar vienas paminklas: miestą dabar garsins ne tik medinis gaidys, medinis stulpas prie kultūros centro, bet ir akmens kūrinys. Juo įrodėme, kad ir per krizę mes daug ką galime“, - sakė R.Jonauskas.

• Rašyti komentarą (11)