|
|
|
Jaunosios poetės kūryba įvertinta žinomo poeto premija
Jurgio Pabrėžos gimnazijos mokinė Rosita Garškaitė - šių metų “Poezijos pavasario” dalyvė, jos kūrybiniai bandymai respublikinės reikšmės renginyje neliko nepastebėti. Iš dvidešimt devynių jame dalyvavusių jaunųjų kūrėjų Rosita buvo vienintelė, kuriai poetas Algimantas Baltakis paskyrė savo premiją. Apie tai byloja įrašas knygoje, kurią autorius padovanojo poetei iš Kretingos: “Tegul šis meilės lyrikos tomelis Jums primins, kad per šį “Poezijos pavasarį” iš visų moksleivių - poezijos skaitymo dalyvių - pasirinkau Jus ir paskyriau Jums savo kuklų prizą - jau aštuntąjį. Laimingo kelio...”. Anot jaunosios poetės, pastarasis įvertinimas - vienas iš didžiausių žingsnių, jos žengtų poezijos taku. Jis padrąsina ir sustiprina tikėjimą, jog esi teisingame kelyje. Griežtą eiliavimo formą - verlibrą - pasirinkusi mergina teigė, jog ją džiugina ne tiek dalyvavimas “Poezijos pavasaryje” ir prieš tai Respublikos jaunųjų filologų konkurse (jame Rosita laimėjo trečiąją vietą), pergalės ir dovanotos knygos, kiek įgyjama patirtis. “Pamažu imi suvokti, ko iš tikrųjų reikia poezijai. Joje yra daug apgaulės,- sakė mergina.- Rasti grynuolį - didelė vertybė”. Dabar pirmieji eilėraščiai, prieš porą metų išspausdinti jaunųjų kūrėjų almanache “Strėlė”, Rositai atrodo naivūs. Svarbią kūrybinę pamoką mergina sakosi gavusi jaunųjų filologų konkurse, kur jos kūrybą vertino poetai Jonas Liniauskas bei Alvydas Šlepikas. Pastarasis jaunąją poetę mokė poetinės technikos subtilybių, pasakė, kaip išvengti būdingiausių klaidų. Paklausta, kodėl savo eiliavimui pasirinko verlibrą, Rosita Garškaitė sakė, jog ši eiliavimo forma suteikia didesnę minties laisvę, galimybę improvizuoti, neįspraudžia kaip rimas į griežtus šiai formai eiliavimo rėmus. Poetas A.Baltakis, aptardamas Rositos kūrybą, pažymėjo, jog pro verlibro griežtumą jos eilėraščiuose prasiskverbia švelnumas ir vidinė šiluma. Paklausta, kas ją veda kūrybiniu keliu, mergina pasakojo, jog polinkį kurti jaučianti nuo mažų dienų. “Dar besimokydama pradinėse klasėse laukdavau mokytojos užduočių, kai reikėdavę sukurti eilėraštį ar parašyti rašinį Tai būdavo atgaiva širdžiai,- pasakojo mergina.- Prieš porą metų atėjusi į “Strėlės” klubą, į kūrybą ėmiau žvelgti daug rimčiau ir už tai esu dėkinga mokytojai Dainai Balčienei, kuri, perskaičiusi mano eilėraščius, patardavo ir paskatindavo toliau rašyti. Į “Poezijos pavasarį”, mokytojos padrąsinta, išsiruošiau paskutinę minutę”. Rosita sakė, jog į eilėraščius sudedanti visa tai, kas ją stebina. Jaunosios poetės akiratyje - ne tik baltos ir juodos gyvenimo spalvos, bet įvairūs jo pustoniai. Pastarieji suformavo jaunos poetės kūrybinį kredo. “Aš negaliu tylėti,- kalbėjo mergina.- Kartais tam reikia drąsos. Džiaugiuosi, jog jos turiu eilėraščiui sukurti, kritikos žodžiams išklausyti ir tuo pačiu augti”.
|
|
