Pajūrio naujienos
Help
2022 Gegužė
Pi 29162330
An 310172431
Tr 4111825
Ke 5121926
Pe 6132027
Še 7142128
Se18152229
Apklausa

Ar, prieš laiką atstatydinus administracijos direktorių, Savivaldybėje situacija pasikeistų į gera?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Kretinga yra senesnė už mūsų sostinęVilnių

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2006-06-09
Istorikas Julius Kanarskas įsitikinęs, jog dėl to, kuo kretingiškiai šiandien gali didžiuotis ir kas Kretingą išskiria iš kitų Lietuvos miestų, turime reikšti pagarbą Didžiajam Lietuvos etmonui Jonui Karoliui Chodkevičiui bei dvarininkams. Tautodailininko Adolfo Viluckio sukurta ąžuolinė miesto Angelo skulptūra Jono Basanavičiaus gatvėje skelbia, jog toje vietoje XV-XIX a.veikė senosios miesto kapinės, kuriose 1602 m. Jonas Karolis Chodkevičius pastatė pirmąją medinę bažnyčią.

Šiandien įsibėgėja keturias dienas truksianti Kretingos miesto šventė. Susigrąžinus Nepriklausomybę, broliai pranciškonai atgaivino garsiuosius Švento Antano atlaidus, kurie davė pradžią ir Kretingos miesto šventei. Apie tai, kuo ypatingas mūsų miestas, kur jo pradžia, kokie žmonės jį kūrė ir puoselėjo, kretingiškams ir miesto svečiams primena Kretingos muziejaus istorijos skyriaus vedėjas Julius Kanarskas.

Kretingiškius pasidalijo dvi valstybės

Pasak J.Kanarsko, archeologų tyrinėjimai rodo, kad Kretinga yra viena seniausių pajūrio gyvenviečių, kurioje žmonės kūrėsi priešistoriniais laikais – neolite (viduriniame akmens amžiuje). Pagal istorinę tradiciją Kretingos miesto įkūrimo data yra laikomi 1253–ieji metai, kuriais pirmą kartą jos vardas paminėtas istoriniuose šaltiniuose. „Jei lyginsime, kad Vilnius pirmąsyk raštuose paminėtas 1323 m., išeina, kad Kretinga yra senesnė už mūsų sostinę“, - tvirtino istorikas.

Kretingą pirmą sykį Kuršo vyskupas paminėjo raštuose dėl pilies žemių padalijimo. Kretingos pilis stovėjo ten, kur Ėgliškių piliakalnis – už dabartinio Bajorų tvenkinio. Pilies teritorija, kurios sodybose kūrėsi miestelėnai, driekėsi palei dešinį Akmenos krantą, dabartine Šventosios ir J.Basanavičiaus gatvėmis iki Kretingsodžio. O kairiajame Akmenos krante, dabartiniame miesto centre, driekėsi akmenuotos plynės, kurių ligi šiolei likę Kluonalių kaime.

XV a. senųjų kretingiškių likimai išsiskyrė: žmones ir žemes pasidalijo dvi valstybės ir tautos – vokiečiai ir lietuviai. Pasilikę Vokiečių ordinui atitekusiose žemėse, kretingiškiai įkūrė dvi Kretingos vardą turėjusias gyvenvietes – Adling Crottingen (Kilmingųjų Kretinga, - dabartiniai Šlikiai) ir Deutsch Crottingen (Vokiečių Kretinga, - dabartinė Kretingalė).

Lietuvos pusėje formavosi Kretingos kaimas ir dvaras, o XVII a. pradžioje – miestas. Kretingos kaimas ir dvaras pirmąkart buvo paminėti 1566 m.

Turgus ir bažnyčia – jau miesto požymiai

Garsaus karvedžio, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus dėka Kretinga virto svarbiu prekybos su Prūsija centru.

Manoma, kad ties kryžkele, netoli dabartinės stoties, susiformavo prekyvietė. Pagal to meto tradiciją kapinėse, ant Akmenos upės kranto, 1602 m. buvo pastatyta pirmoji medinė Kretingos bažnyčia ir įkurtas pranciškonų vienuolynas. Turgus ir bažnyčia – požymiai, kad Kretinga jau tapo miestu.

1607 m. Kretingai buvo suteikta prekių sankrovos teisė, leidusi kretingiškiams rengti prekymečius ir turgus bei kontroliuoti užsienio prekybą. Kretingiškiai kontroliavo prekybos traktą nuo Rietavo iki Palangos. Prekeiviai privalėjo visas prekes pirmiausiai išdėlioti Kretingos turgavietėje, ir tik tuomet galėjo gabenti į kitas vietas.

J.K.Chodkevičiaus valia anapus Akmenos 1605-1617 m. iškilo mūriniai dabartinio vienuolyno ir bažnyčios rūmai. Tuo pat metu didžiojo karvedžio dėka šalia bažnyčios ir vienuolyno buvo pradėtas statyti miestas.

J.K.Chodkevičiui kretingiškiai statys paminklą

„Didžiajam Lietuvos kunigaikštystės etmonui mes, kretingiškiai, turėtume jausti pagarbą už tai, kad miestui jis parinko šitą vietą, o ne, tarkim, Pryšmančiuose ar Kveciuose. Ši iškili asmenybė nusipelno ir visos lietuvių tautos pagarbos: jis tuo metu buvo antras žmogus po kunigaikščio. Tačiau realiai būtent jis valdė visą Lietuvos kariuomenę. Lietuvos kariuomenei J.K.Chodkevičius vadovavo 1605-1621 m. Labiausiai jį išgarsino didžioji pergalė 1605 m., kai jis su dešimteriopai mažesnėmis pajėgomis visiškai sutriuškino švedų kariuomenę ir išsaugojo Lietuvai Livoniją“, - tvirtino J.Kanarskas.

Istorikas išreiškė nuostabą, kad Lietuvoje ne visuomet adekvačiai yra vertinami didžių karvedžių nuopelnai. „Įkūrus Lietuvos karo akademiją, jai buvo parinktas Felikso Žemaičio vardas. Mano nuomone, yra žymių asmenybių, kurios buvo labiau vertos savo vardo įamžinimo“, - įsitikinęs J.Kanarskas. Jo manymu, labai teigiamas dalykas, kad kretingiškiai mieste yra numatę pastatyti paminklą J.K.Chodkevičiui.

Didysis etmonas 1609 m. išrūpino Kretingai Magdeburgo savivaldos teises ir Karolštato (Karolio miesto) vardą. Miestas buvo pastatytas pagal Europos miestų kūrimo reikalavimus, su taisyklingai išplanuota turgaus aikšte, gatvėmis ir sklypais. Jis turėjo savo herbą, miesto piliečių renkamą savivaldybę, teismus, kurie posėdžiavo rotušėje.

Dvarininkų įnašas - didžiulis

Vėliau Kretingą valdęs Vilniaus vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis irgi daug nusipelnė miesto suklestėjimui. Jis įsakė mieste ir dvare statyti mūrinius pastatus. Dvare užveisė didžiulį vaismedžių sodą. 1775 m. būtent Kretingoje jis atidarė pirmąją Vakarų Lietuvoje vidurinę mokyklą. 1778 m. jis liepų alėja apsodino kelią nuo dvaro iki bažnyčios (dabartinę Vilniaus gatvę). Manoma, kad jis atvežė į Kretingą šiltųjų kraštų augalus, kurie davė pradžią garsiajam Žiemos sodui.

Nuo XIX pradžios Kretingą valdė rusų dvarininkai Zubovai, kurie dvare pagal europines to meto madas įkūrė peizažinio stiliaus parką. 1839 m. parkas minimas tarp penkių gražiausių Telšių apskrities angliškojo landšaftinio stiliaus parkų. Zubovai pastatė tinko mūro rūmus ir namus parapijinei mokyklai.

1875 m. Kretingos savininku tapo vienas turtingiausių žemvaldžių Lietuvoje grafas Juozapas Tiškevičius, su kurio vardu siejamas dvaro suklestėjimas. Iš Lentvario į Kretingą jis perkėlė šeimos rezidenciją, rekonstravo rūmus, prie kurių pristatė oranžeriją su Žiemos sodu. Persodino parką ir vaismedžių sodą, kuriuos pavadino Vasaros sodu. Jame tyvuliavo trys kaskadiniai tvenkiniai su kriokliu, puikavosi kaštonų ir karpomų liepų alėjos. Buvo įrengti prancūziško stiliaus parkams būdingi fontanai, pastatytos skulptūros, įrengti gėlynai ir rožynai, stovėjo altanos.

Sode buvo auginami fazanai ir vynuoginės sraigės, o parke vasaromis grieždavo orkestras.

Kretinga „pražydo“ Tiškevičių laikais

XIX pabaigoje Kretinga suklestėjo. Grafai Tiškevičiai tiesė kelius, statė tiltus. 1882 m. Kretingos dvarą su Plunge ir Rietavu sujungė pirmoji Lietuvoje telefono linija. Jau 1890 m. rūmuose vakarais įsižiebdavo elektros lemputės.

Tiškevičiai dvare pastatė pirmąją Kretingoje ligoninę, kurioje taip pat veikė našlaičių ir senelių prieglauda. Šiame pastate 1898 m. grafaitė Marija Tiškevičiūtė atidarė pirmąjį Lietuvoje lietuvišką vaikų darželį.

Nuo dvaro iki miesto grafas nutiesė tiesią, akmenimis grįstą gatvę (Vilniaus g.), šalia kurios nuklojo pirmąjį Kretingoje šaligatvį, o per Pastauninko upelį pastatė pirmąjį mūrinį tiltą.

Kretingą paveldėjęs Aleksandras Tiškevičius 1893 m. kapinėse pastatė Tiškevičių šeimos koplyčią, 1911-1912 m. rekonstravo dvaro rūmus ir oranžeriją. 1908-1912 m. drauge su parapijiečiais jis perstatė katalikų bažnyčią, 1897 m. parėmė evangelikų liuteronų bažnyčios statytojus.

A.Tiškevičius 1897 m. raštu kreipėsi į Kauno gubernatorių, prašydamas lietuviams grąžinti spaudą. Grafas prisidėjo prie lietuviškos spaudos platinimo, skatino vaikus mokytis lietuvių kalbos. Dvare jis išlaikė lietuvišką mokyklą.

Tarpukariu svarų indėlį į Kretingos istoriją įnešė Pranciškonų vienuolynas, kuriame įsikūrė Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv.Kazimiero provincijos centras. Pranciškonai pastatė gimnaziją, prieglaudą išeivijos lietuviams (Šv.Antano rūmus), lurdo grotą. Jie įkūrė ir Savanorių gatvę, pastatę keletą statinių.

Kretinga išgarsėjo stebuklingu laikomu Šv. Antano paveikslu bažnyčioje. Minios žmonių iš visos Lietuvos traukdavo į garsiuosius Šv.Antano atlaidus, kurių metu vykdavo ir didžiuliai jomarkai. Todėl jau dešimtmetį Kretingos miesto šventė rengiama išvien su svarbiausia Kretingos parapijos švente.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas