|
Baltas chalatas tapo gyvenimo būdu
Vilius Matulionis yra ir gydytojas, ir Kretingos ligoninės vadovas, taigi žmogus, dirbantis su dviguba atsakomybe. Medikų susibūrimas yra bene vienintelis, kuriame medikai nėra priversti klausytis skundų dėl sveikatos. Bet tokių pokalbių, pastebi Kretingos vyriausiasis gydytojas Vilius Matulionis, medikams nepavyksta išvengti privačiuose susiėjimuose. Gydytojas sakė prie to pripratęs, kaip ir prie balto chalato, kuris augte priaugęs ir seniai tapęs nebe darbu, o gyvenimo būdu. Seniai tapęs atsakomybe už savo paties ir visos ligoninės darbuotojų veiksmus, jų pasekmes. Geriausiose pasaulio klinikose, kaip rodo statistika, 10 - 16 proc. padaroma žalos pacientams, o pas mus, dirbant prastesnėmis sąlygomis, klaidų tikimybė, gydytojo nuomone, didesnė. Kretingos ligoninė atsidūrė milžiniško ieškinio akivaizdoje. Kūdikio netekę sutuoktiniai Rumšos iš Gargždų Kretingos ligoninei pareiškė iki šiol Lietuvoje negirdėtą 10 mln. Lt ieškinį. Atsakomybė, kaip sako V.Matulionis, tampa kupra, sunkia našta, kai ant administratoriaus, kokiu yra ligoninės vadovas, stalo gula kolegų klaidos. „Padarei viską, bet gali sudaužyti daugybės žmonių likimus, - sako V.Matulionis. – O nesėkmių yra ir bus“. Tapęs ligoninės vadovu, V.Matulionis dirba ir gydytoju. Kaip pats sako, ne iš gero gyvenimo, nes atėjo metas, kai Kretingoje, kaip ir visoje Lietuvoje, pradėjo stigti gydytojų. Atlyginimą V.Matulionis gauna kaip ligoninės vadovas, o kaip gydytojas keturias valandas per dieną dirba neatlygintinai. Tokiu būdu jis išlaiko gydytojo įgūdžius. „Todėl savo kolegoms sakau – jeigu nori būti geras gydytojas, aukščiau skyriaus vedėjo nepretenduok“, - sakė V.Matulionis. Atlygio ligoninės vadovas neima dėl to, kad gydytoju dirba savo, kaip vyriausiojo ligoninės gydytojo, darbo laiku. Tai yra ne tik noras išsaugoti įgūdžius. Jeigu V.Matulionis atsisakytų gydytojo darbo, gali būti, jog tektų uždaryti terapijos skyrių, nes neužtektų gydytojų. Praktikuodamas kaip gydytojas, ligoninės vadovas jaučiasi tvirtesnis tuomet, kai reikia vertinti savo pavaldinių darbą. „Visuomet mokėjau apsikrauti darbais“, - sakė V.Matulionis. Kitokių pomėgių ligoninės vadovas sakė neturįs. Tik darbas. Nuo studijų metų iki šešiasdešimtojo gimtadienio V.Matulionis sportavo. Jis žaidė krepšinį ir lauko tenisą iki tol, kol sveikata neprivertė sustoti. V.Matulionis yra iš tų žmonių, kurie linkę laukti, pirma gerai pamąstyti ir pasvarstyti, kurti planus ir programas, o tik tuomet realizuoti idėją. Ilgai brandintas sumanymas, tapęs tikrove, yra stimulas dirbti toliau, jis teikia pasitenkinimą savo darbu. Vadovo darbe svarbu gebėti numatyti ateitį, atspėti, kas bus svarbu po 2–3 metų. Ligoninės vadovas džiaugiasi, kad pavyko suburti gerą komandą, branduolį. „Medikai į branduolį, šeimą turi burtis ne tam, kad dangstytų vienas kitą, o kad suprastų vienas kitą ir padėtų, - įsitikinęs V.Matulionis. – Svarbiausia – taip organizuoti darbą, kad žmogui būtų suteikta tinkama pagalba“.
|