Pajūrio naujienos
Help
2022 Gegužė
Pi 29162330
An 310172431
Tr 4111825
Ke 5121926
Pe 6132027
Še 7142128
Se18152229
Apklausa

Ar, prieš laiką atstatydinus administracijos direktorių, Savivaldybėje situacija pasikeistų į gera?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Kretingos tvenkinių švara priklauso nuo Europos dosnumo

  • Genė DRUNGILIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2006-05-12
Kretingiškių seniai nebestebina, kad tvenkinyje prie vasaros estrados gulbės plauko tarp butelių ir kitų šiukšlių.

Rajono valdžia tikina, kad yra svarbesnių dalykų negu švarus tvenkinių vanduo. Pinigų vandeniui valyti neskiria, nes jų trūksta kitoms reikmėms. Kretingiškiai rašo projektus, prašydami Europos Sąjungos lėšų, bet jau kelintus metus sulaukia tik neigiamų atsakymų.

Prieš gerus du dešimtmečius kretingiškiai vieną po kito prarado populiarius miesto paplūdimius. Miesto tvenkinius, Akmeną nusėdo glitus smirdintis dumblas, buities atliekos, net gyvūnų gaišenos. Kas neskendo – plūduriuoja paviršiuje.

„Problemos užgriuvo dėl to, kad Kretingoje daug metų nebuvo centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos“, - sakė Savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Raimondas Jocius.

Visi naudojasi vandeniu, tualetais, o nuotekomis atsikratydavo kas kaip. Paupio gyventojai dažnai matydavo kaimynus, iš ryto upėn išpilančius kibirus. Iš pradžių tvenkiniai tarnavo kaip natūrali valykla – nusėsdintuvas. Gamta pati valėsi nuo žmogaus atliekų. Tačiau nuo vandens telkinių sklindantis tvaikas, glitus dumblas tapo signalu, kad vandenys patys nebepajėgia apsivalyti.

„Kretingoje įgyvendinamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų išplėtimo mieste projektas, - sakė R.Jocius, – taigi reikia išvalyti tai, kas buvo priteršta. Tai būtų natūralus projekto tęstinumas“.

Tam reikia išleisti vandenį iš telkinių, išvežti teršalus ir šiukšles, upės sąnašas iškasti. Suformavus krantines galima būtų įrengti ir paplūdimius, nors jais natūraliai tampa labiausiai žmonių lankomos vietos.

Kaip sakė bendrovės „Damba“ direktorius Antanas Barasa, nenuleidus vandens dugno išvalyti nepavyktų. Kretingos tvenkiniuose susikaupė ir fekalijų, ir statybinių atliekų, ir nuotekų iš garažų. Bendrovė yra pajėgi atlikti šiuos darbus, jau prieš 20 metų tokiu būdu buvo išvalytas Darbėnų tvenkinys. Tačiau tai kainuotų, kaip mano A.Barasa, kelis šimtus tūkstančių litų, kurių rajonas kol kas neranda.

Savivaldybė vieną po kito rašo įvairius projektus, siuntinėja juos įvairiems fondams, bet paramos nesulaukia.

Paskutiniame rajono Tarybos posėdyje politikai pritarė dar vieno projekto – Pastauninko upelio tvenkinių Kretingos mieste išvalymas - rengimui. Jeigu pavyktų gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, iš kitų metų Savivaldybės Plėtros fondo būtų skirtas ketvirtis gaunamos sumos. Šiems prie Kultūros centro esantiems tvenkiniams išvalyti tikimasi gauti apie 750 tūkst. Lt. Projektas paramai gauti bus pateiktas birželį.

Trečiadienį Savivaldybė gavo miesto tvenkinių, išskyrus esančių muziejaus teritorijoje, taip pat ir per miestą tekančios Akmenos, vandens ir dumblo tyrimų rezultatus. Duomenys rodo, kad tarša viršija leistiną normą, bet pavojingos ribos nepasiekė.

Paraiška dėl Akmenos upės užterštumo mažinimo ES fondams buvo pateikta praėjusį rugpjūtį, tačiau rajonas paramos negavo. Jau ketverius metus vandenų taršai mažinti lėšų siekiama iš valstybės investicijų programos, tačiau paramos rajonas nesulaukia. Taip pat nepavyko gauti pinigų iš ES fondų ir pagal programas iš Lietuvos biudžeto lėšų.

Kaip sakė rajono meras Valerijonas Kubilius, rezervinių lėšų miesto tvenkiniams valyti nėra, o gamtosauginių lėšų neužtenka. Biudžeto lėšų, kurių reikėtų ne vieno šimto tūkstančių litų, skirti šiems darbams neketinama, nes, pasak mero, šiuo metu yra daug svarbesnių darbų, kaip gatvių remontas, kitos neatidėliotinos problemos.

2003 m. Savivaldybėje buvo parengtas Kurmaičių paplūdimio projektas, tačiau jam įgyvendinti lėšų taip pat nėra. Projektą palengva realizuoja Kurmaičių bendruomenė. Numatytoje poilsio zonoje įrengtas aikštynas, per talkas pasodinta medžių. Poilsio zonai buvo numatytas 6 ha plotas prie tvenkinio.

Kelios kretingiškių kartos užaugo besimaudydamos ir bežvejodamos Kretingos tvenkiniuose ir Akmenoje. Auga naujos kretingiškių kartos, kurios miesto vandens telkiniuose nebesimaudo, nes juos nugulė dumblas ir kretingiškių atliekos bei šiukšlės.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas