Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę (pirmoje eilėje iš kairės) ir svečius iš rajono Savivaldybės į civilinės saugos pamoką gausiai susirinkusiems moksleiviams pristatė direktorius Kęstutis Trakšelys.

„Padidintos grėsmės šiuo metu nėra, bet viskam turim būti pasiruošę“, – tokią žinią gyventojams perdavė penktadienį Kretingoje apsilankiusi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Ugniagesiai politikuoja?

Rajono Savivaldybėje ministrė susitiko su meru Antanu Kalniumi, Klaipėdos vyriausiojo ir Kretingos rajono policijos komisariatų vadovais, Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje dalyvavo moksleiviams surengtoje civilinės saugos pamokoje, vėliau ugniagesiams gelbėtojams aktualius klausimus aptarė Kretingos priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje. A. Bilotaitė į Kretingą atvyko po ką tik prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM) įvykusio ugniagesių piketo, kuriuo šios profesijos darbuotojai siekė atkreipti dėmesį į nepakankamą finansavimą, kad galėtų vykdyti Vyriausybės deleguotas funkcijas, akcentavo, kad tarnyboje trūksta apie 1 tūkst. papildomų pareigybių.

„Pajūrio naujienų“ paklausta, kaip ketina išspręsti problemą, ministrė teigė, kad ne pažadais, o tik konstruktyviu dialogu. Ji pateikė ir kai kurių skaičių: pavyzdžiui, 2019 metais pareigūnų nekomplektas sudarė 13 proc., o 2023-iaisiais pavyko sumažinti iki 5,8 proc. Pareigūnų, kurie atėjo į tarnybą, 2019-aisiais buvo 134, 2023-iaisiais – 253. Finansavimas didėjo: naujai atėjusiųjų atlyginimas anksčiau buvo vos 800 eurų, o šiandien „į rankas“ jie gauna 1 tūkst. 100 eurų. To pasiekta per visus ministrės kadencijos metus didinant Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui skiriamą biudžetą ir priėmus Vidaus tarnybos statutą, kuriuo gerinamos pareigūnų darbo sąlygos. „Jaučiuosi padariusi daug, kiekvieną kartą klausiu, kokių priemonių trūksta. Pastaraisiais metais ugniagesiai aprūpinti autocisternomis, kopėčiomis“, – vardino A. Bilotaitė. Protestą prie VRM ji pavadino nedalykišku veiksmu, politikavimu prieš artėjančius Seimo rinkimus.

Kretingos priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje dirbantys pareigūnai priekaištų jai taip pat nepareiškė.

„Mūsų susitikimo tikslas buvo pakalbėti apie gaisrų prevenciją, civilinę saugą“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Vidas Kerševičius.

Jėgos ir finansai – priedangoms

Svarbiausia, dėl ko ministrė šiomis dienomis lankosi šalies savivaldybėse, ir buvo civilinė sauga, kiek savivalda yra pasirengusi ekstremalioms situacijoms, esant tokiai geopolitinei situacijai, kai vyksta Rusijos karas prieš Ukrainą.

Parengta Civilinės saugos mokymo programa – tai ypač svarbu gyventojams, kurių daugelis nežino, kur eitų oro pavojaus atveju. Pasak A. Bilotaitės, šios dienos duomenimis, apsaugoti žmones nuo oro pavojaus ir netiesioginio apšaudymo per dvejus metus sukurtas 3 tūkst. 939-ių priedangų tinklas. Jose tilptų apie 1 milijonas šalies gyventojų, t. y. apie 36 proc. Konkrečiai Kretingos rajone – per 4 tūkst. 400, Skuode – per 6 tūkst. gyventojų. Siekiama, kad šalies mastu priedangų užtektų 50-čiai proc. gyventojų: miestų savivaldybėse – 60 proc., rajonų – 40 proc. Palyginimui Estijoje yra 208 priedangos, kurių užtektų 155 tūkst. gyventojų, o Latvijoje priedangų tinklas apskritai dar tik pradedamas kurti.

Kaip kalbėjo ministrė, per artimiausius 7-erius metus į civilinę saugą Lietuvoje papildomai planuojama investuoti 243 mln. Eur. Viena prioritetinių krypčių – naujų priedangų įrengimas ir esamų modernizavimas – tam konkurso būdu kasmet būtų skiriama 8 mln. Eur. Įrengti priedangas, tinkamas pasislėpti nuo oro pavojaus, susišaudymų ar sprogimų, jau tapo privalu statant didesnius visuomeninės paskirties pastatus arba daugiabučius namus. Tai įpareigoja vasario pabaigoje įsigaliojęs naujas statybos techninis reglamentas.

„Su nekilnojamojo turto vystytojais ir statytojais ieškome techninių sprendimų priedangoms pritaikyti ir statomas automobilių parkavimo aikšteles, norime paskatinti verslą savo iniciatyva prisidėti prie žmonių saugumo“, – kalbėjo A. Bilotaitė. O su Aplinkos ministerija sutarta renovuojant daugiabučius namus, rūsius taip pat pritaikyti priedangoms. Savo namų rūsiuose jas jau turi įsirengę ir kai kurie gyventojai.

Tačiau priedangose žmonės pasislėptų trumpam. Kitas etapas būtų juos evakuoti į saugias teritorijas. Lankydamasi savivaldybėse, su merais ministrė teigė aptarianti galimybes pasitikrinti, kaip veikia evakavimo planai ne „ant popieriaus“, bet realiai, per pratybas.

Kretingos priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje ministrė Agnė Bilotaitė susitiko su jos vadovais bei pamainos ugniagesiais gelbėtojais, apžiūrėjo patalpas, domėjosi gaisrų prevencija.

Kaip sužinosim, jeigu pavojus

Kita prioritetinė civilinės saugos kryptis – perspėjimo sistema, kad gyventojai laiku gautų informaciją apie pavojų. Lietuva šiuo metu turi 1 tūkst. sirenų, bet artimiausiu metu žada įsigyti dar, bendras skaičius šiemet sieks 1 tūkst. 141. Kaip sakė ministrė, tikimasi perspėti apie 60 proc. gyventojų, nors tikslas – 75 proc. Bet veikia ir kitas perspėjimo sistemos komponentas – trumposios žinutės, kurias, VRM apklausos duomenimis, telefonu gauna 84 proc. gyventojų.

„Kartais girdisi svarstymų „gavau negavau žinutę, kodėl negavau“. Galbūt yra nesureguliuoti nustatymai telefone? O jeigu siunčiamos žinutės apie oro užterštumą, tarkim, dėl gaisro, gali būti, kad židinys ne toje teritorijoje, ir kai kuriems žmonėms tiesiog neaktualu“, – kalbėjo A. Bilotaitė. Šiuo metu VRM turi planų sukurti mobiliąją programėlę, kuri būtų integruota į bendrą gyventojų perspėjimo apie pavojus sistemą.

Ministrės teigimu, valstybė rūpinasi, bet ir patys gyventojai turi būti pasiruošę, žinoti, ką reikėtų daryti esant oro pavojui, per uraganą arba per potvynį.

„Šeimos turėtų aptarti savo planą, kas, bėgant nuo pavojaus, paims dokumentus, kas – išgyvenimo krepšį, kas tame krepšyje turi būti įdėta. Apklausos duomenimis, apie 52 procentai Lietuvos gyventojų daugmaž žino ir turi sukaupę būtinų atsargų 72 valandoms, o tie, kurie nežino, informaciją apie gresiančius pavojus, slėptuves, artimiausias priedangas, išgyvenimo krepšius gali gauti pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms interneto svetainėje lt72.lt. Be to, VRM, siekdama gerinti visuomenės švietimą, yra pasirašiusi bendradarbiavimo susitarimus su negalią turinčių žmonių, senjorų organizacijomis, Katalikų Bažnyčia, Šaulių sąjunga, „Raudonuoju kryžiumi“, bendruomenių asociacijomis, Priešgaisrinės apsaugos departamentas jaunajai kartai mokymus organizuoja šalies mokyklose. Civilinės saugos pamoka, kurioje dalyvavo ministrė, jos viešnagės Kretingoje dieną buvo surengta ir Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje.

• Rašyti komentarą (1)