Universitetinė gimnazija – švietimo politikos pokyčių kontekste

Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos direktorius Kęstutis Trakšelys su kolegomis pedagogais aptarė tarpinių patikrinimų eigą, rezultatus.

Ne per seniausiai įvyko tarpiniai patikrinimai, viešojoje erdvėje nesibaigia diskusijos dėl ugdymo turinio atnaujinimo ir vadovėlių stygiaus, dėl Lietuvos „Tūkstanmečio mokyklų“ pažangos programos projektų įgyvendinimo, dar karščiau diskutuojama dėl naujų švietimo įstaigų tinklo pertvarkos taisyklių. Kaip šiuos ir kitus iškylančius iššūkius sekasi įveikti Jurgio Pabrėžos universitetini gimnazijai, įžvalgomis su „Pajūrio naujienomis“ pasidalino šios ugdymo įstaigos vadovas dr. Kęstutis Trakšelys.

– Kaip sekėsi pirmieji vienuoliktokų – III gimnazijos klasių mokinių – tarpiniai patikrinimai, tiek viešojoje erdvėje, tiek tarp pedagogų, mokyklų vadovų sulaukę didelės kritikos?

– Mūsų gimnazijoje tarpinius patikrinimus laikė 106 III gimnazijos klasių mokiniai. Iššūkių buvo, tačiau ne dėl pasirengimo – daugelį metų esame rajono egzaminų centras, tad reikalingų priemonių tarpiniams patikrinimams – kompiuterių, ausinių, laikmačių ir kitko – turime pakankamai. Didžiausi sunkumai – tai garsiai nuskambėjusios užduotys, neatitinkančios ugdymo plano ir temų, klaidos užduotyse. Visos naujovės, pokyčiai ir reformos pareikalauja daugiau pastangų, įneša daug nerimo tiek mokinimas, tiek mokytojams ir šiuos pokyčius įgyvendinantiems, administruojantiems institucijų vadovams. Mūsų gimnazija apskritai turi beveik visus metus nenutrūkstamus egzaminus: nuo šiemet prasidėjo trečiokų gimnazistų tarpiniai patikrinimai, tada PUPP II klasių mokiniams, o dar esame rajono egzaminų centras, kur viso rajono abiturientai atvyksta laikyti valstybinius brandos egzaminus. Prie viso to gimnazijoje pagal administracijos direktoriaus įsakymą yra vykdomos ir Valstybinės lietuvių kalbos ir konstitucijos egzaminas Lietuvoje gyvenantiems užsieniečiams, dažniausiai 1–2 kartus per mėnesį. Tad prie egzaminų esame pripratę, tik pastebėjome, kad tokiam egzaminų maratonui reikia skirti vieną atsakingą atskirą žmogų. Tad Gimnazijų asociacija kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją dėl valdymo lėšų didinimo, nes, didėjant darbo apimtims, reikia ir daugiau žmogiškųjų išteklių. Manau, kad tai išsispręs. Išgyvename déj? vu – daug tokių pačių nesklandumų ir sunkumų kilo ir tada, kai buvo pradėti organizuoti brandos valstybiniai egzaminai. Tačiau, tobulinant sistemą, atkreipiant dėmesį į praktikų pastabas, viskas susiklostė pakankamai gerai, tad ir ši naujovė – tarpiniai egzaminai – nusistovės, pasidarys aiškesnė tvarka, bus pakoreguoti iškylantys nesklandumai, ir prie jų priprasime, o gal ateityje tuo džiaugsimės ir būsime patenkinti.

– Daug diskusijų kyla dėl naujų švietimo įstaigų tinklo pertvarkos taisyklių, dėl minimalaus mokinių skaičiaus klasėje.Kiek tai aktualu universitetinei gimnazijai.

– Tai mums nėra aktualu ir leidžia ramiai gyventi. Turime beveik visų klasių po 5 paraleles klases. Kitąmet tikimės rekordo, nes į I gimnazijos klasę, pagal IMRIS sistemos duomenis, pas mus užsiregistravo 148 mokiniai, kai sistemoje įrašyta kvota – 150. Yra tik 2 laisvos vietos, manau, jos irgi bus užimtos. Naujais mokslo metais mokysis 25 mokiniais daugiau negu pernai. Tad nustatytas minimalus 21 mokinio skaičius klasėje mums nėra aktualus, ir nuoširdžiai viliuosi, kad kitoms gimnazijoms pavyks tą sunkumą kažkaip išspręsti.

– Skepticizmo buvo ir tebėra dėl Lietuvos „Tūkstanmečio mokyklų“ pažangos programos naudingumo efektyvumo. Tai – tik investicijos į sienas, mokomąją bazę ar matoma ir daugiau naudos?

– Dažniausiai kritikuoja ir daugiausiai negatyviai kalba tie, kurie mažiausiai apie tą reiškinį žino. Nuo pat projekto pradžios kai kurie Seimo nariai, įvairūs aktyvistai šį projektą demonizavo ir toliau tai sėkmingai daro. Iš esmės, tereikia pasižiūrėti ir įsigilinti, kaip jis įgyvendinamas praktiškai, kokie yra siektini jo kiekybiniai ir kokybiniai rodikliai.

Pirmiausia, švietimo sistema Lietuvoje niekada neturėjo tokios didelės finansinės injekcijos švietimo prieinamumo infrastruktūrai gerinti, mokomosioms bazėms atnaujinti, inovatyvioms veikloms plėsti. Mūsų gimnazijoje sėkmingai startavo ir veikia Gabių mokinių akademija, kurioje savo žinias per praktinius užsiėmimus gilina viso rajono mokiniai. Akademijos veikloje dalyvaujančių mokinių ir mokyklų vadovų atsiliepimai patys geriausi. Stiprinama mokinių, tėvų, savivalda, organizuojami įvairūs renginiai, keičiasi ugdymo procesas. Daugiau pamokų laboratorijose, įgyvendinamas praktinis ir patyriminis ugdymas, daug veiklų ir dėmesio skiriama įtraukiajam ugdymui. Skatinama ir plėtojama pamokų integracija – mūsų gimnazija per pastaruosius 3 metus sėkmingai perėjo ir praktikuoja trijų mokomųjų dalykų integraciją, tuo atskleisdama proceso vieningumą ir tarpdiscipliniškumą.

Lietuvos „Tūkstantmečio mokyklų“ projekto nauda neabejotina visais atžvilgiais – inovatyvumas, atsinaujinimas, perspektyvos matymas ir aiški strategija yra labai reikalinga. O visa tai suplanuota ir detalizuota Kretingos rajono švietimo pažangos plane, kuris oficialiai pripažintas kaip vienas geriausių pažangos planų respublikoje. Tai – Kretingos rajono Švietimo skyriaus komandos ir rajono mokyklų vadovų didžiulis darbas ir nuopelnas.

– Mokinių gimnazijoje daugėja, sėkmingai įgyvendinama „Tūkstanmečio mokyklų“ pažangos programa, gimnazijoje vyksta respublikiniai renginiai, lankosi garbūs svečiai, apskritai – vyksta daug pozityvių pokyčių. Kas tai inspiruoja – gera vadyba, patirtis ar laikmečio iššūkiai?

– Gegužės mėnesį sukaks 4-eri metai, kai vadovauju šiai gimnazijai. Nė vieną akimirką nepasigailėjau, kad esu čia. Iš aplinkinių žmonių, vadovų jaučiu nuolatinį skatinimą, palaikymą ir įvertinimą. Kad einame teisinga linkme, liudija nuolatiniai kitų respublikos švietimų įstaigų pedagogų vizitai, stažuotės, o atliktas išorės gimnazijos auditas lyderystę, tinklaveiką ir vadybą įvertino aukščiausiais balais.

Sėkmę reikia mokėti susikurti. Mano vadybinis darbas neatsiejamas nuo prasmės, kurios ieškau nuolat kiekvienam veiksme, pokyčiuose ir koks to galutinis rezultatas. Prasmės paieškos – gal todėl, kad vienas mano išsilavinimų yra filosofija – gimnazijos veiklose leidžia plėtoti tas veiklas, kurios turi tiesioginį poveikį mokiniui. Tai – nebūtinai akademiniai rezultatai, kadangi dėmesį turime kreipti ir į asmenybės augimą, ne tik žinias. Mokiniui, kuris mokosi pas mus, po kelerių metų reikės savarankiškai priimti sprendimus, būti versliu ir pan. Viso to – siekti visapusiško mokinio augimo, reikalingų kompetencijų ir įgūdžių – ir turime išmokyti. Tai nėra paprasta nei vadovams, nei mokytojams, nes mokytojai irgi mokosi, kad pamokos būtų inovatyvios, įdomios, grįstos aktualia informacija. Mokosi suprasti ir priimti mokinį kaip asmenybę, vertinti jo turimą patirtį, jį motyvuoti.

Švietimo politika keičiasi, turime keistis ir mes, tos politikos vykdytojai. Tvirtai tikiu, kad visi pokyčiai tik į gera, ir mūsų gimnazija, turėdama aiškią viziją ir strategiją, taps pažangia, inovatyvia ir patrauklia mokiniams, patenkins jų poreikius ir lūkesčius.

• Rašyti komentarą (0)