Pajūrio naujienos
Help
2024 Liepa
Pi18152229
An29162330
Tr310172431
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar tikslinga buvo vėl riboti automobilių stovėjimo laiką Rotušės aikštėje Kretingoje?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Tėvynė – kaip upė

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Šventės
  • 2024-02-20

Klausytojų širdis virpino Pranciškonų gimnazijos gimnazistės Gitos Vaikėnaitės patriotinė daina.

Niūroko lietuviško vasario orai nenuspėjami, bet mūsų gyvenimo upei – Lietuvai – visi orai palankūs, viena tėkme į ją plukdant visų upių ir upelių vandenis. Esame kažkuo panašūs į tuos šimtus ir tūkstančius upelių, Vasario 16-ąją iš Kretingos miesto ir kaimų plukdantys savo meilę tėvynei. Toks leitmotyvas skambėjo šventiniuose Kretingos rajono kultūros centro ir jo skyrių bei Kretingos muziejaus renginiuose, skirtuose 106-ajam Lietuvos valstybės gimtadieniui.

Šokių ansamblio „Toncius“ atlikėjai į aikštę garbingai įnešė Lietuvos trispalvę.

Pagarba kovotojams – Lietuvos ir Ukrainos

Vidurdienį, po šv. Mišių bažnyčioje, į ceremoniją Rotušės aikštėje susirinkus miestiečiams, buvo įneštos valstybinė ir istorinės Lietuvos vėliavos, nuskambėjo himnas. Tylos minute buvo pagerbti tie žmonės, kurie per šimtmetį išsaugojo laisvės viltis ir valstybingumo lūkesčius, kurie savo gyvenimus paaukojo tam, kad šiandieną laisve pražystų kiekvienas pavasaris – tai pokario partizanai, tremtiniai, Sausio 13-osios kovotojai.

Kaip padėką šiems žmonėms prie Nepriklausomybės paminklo padėjęs trispalvę gėlių puokštę ir atidavęs pagarbą, Kretingos rajono meras Antanas Kalnius kalbėjo: „Prieš 106-erius metus, 1918-ųjų vasario 16 dieną, iškiliausi mūsų tautos protai padėjo valstybės pamatus, kuriuos grindė krikščioniškosiomis vertybėmis, protėvių išsaugota kalba. Šiandieną užaugo nauja karta, kuri geba atskirti gėrį nuo blogio ir kurti šalį, kuria didžiuojamės. Tačiau laisvė yra labai trapi, ir tai šiandieną matome Ukrainoje. Todėl kiekvienas turėtume paklausti savęs: o kaip aš esu pasiryžęs kovoti už savo šalį, kuo galiu padėti ir už mūsų laisvę kovojančiai Ukrainai.“

Prasitaręs, kad prieš 2-jus metus, prasidėjus karui, nedvejodamas įstojęs į Lietuvos šaulių sąjungą, meras, kaip ryžto pavyzdį, pateikė brolio Pauliaus Vaineikio ir jo bendraminčių kasdienę maldos akciją prie Jono Karolio Chodkevičiaus paminklo. Net ir šventės dieną, po jos oficialiosios dalies, brolis Paulius su bendražygiais būrėsi viešai maldai kitapus Rotušės aikštės.

Kretingos rajono meras Antanas Kalnius (iš kairės) Motiejaus Valančiaus atminimo medalius įteikė Budrių bažnyčios „pročkelei“ Antaninai Kniukštienei ir muziejininkei Jolantai Klietkutei.

Gyvybė yra šventa

Šventėje dalyvavęs Seimo narys Antanas Vinkus pakiliai kalbėjo, kad švenčiame jau antrąjį nepriklausomos Lietuvos šimtmetį, o į laisvę mus atvedė savo gyvybėmis rizikuodami, tam anuomet pasiryžę signatarai.

„Savo kraštą paveldėjome iš protėvių, jis yra mūsų. Todėl žodį „Lietuva“ privalome tarti su ypatinga pagarba. Mūsų gyvybė, mūsų gyvenimas – tik trumpa nepriklausomos tautos kelio dalis, bet tik ji, o ne valdžia, yra šventa. Būkime vieningi, mylėkime vieni kitus, branginkime šeimą, kultūros paveldą ir savo motiną – kalbą. Perlojoje ant paminklo Vytautui Didžiajam yra užrašyta: „Vytautai Didysis, tu gyvas būsi tol, kol gyvas bus bent vienas lietuvis.“ Todėl prašykime Viešpaties, kad leistų mums dirbti vardan savo tėvynės, tegul klesti mūsų tėvynė Lietuva“, – Rotušės aikštę užliejo ugninga A. Vinkaus kalba.

Seimo narys Antanas Vinkus kretingiškius kvietė mylėti vieniems kitus, branginti šeimą ir savąją kalbą.

Po jo pasisakė Kretingos katalikų parapijos klebonas Saulius Paulius Bytautas ir Kretingos evangelikų liuteronų parapijos klebonas Darius Petkūnas.

Savaitgalį Palangą buvo užtvindžiusios minios žmonių. Daugelis prieidavo prie Jūratės ir Kastyčio skvere įsikūrusių išskirtine apranga vilkinčių darbėniškių iniciatyvinės grupės narių ir pasirašydavo prieš gamyklos statybą.

Įtaigiai meilę tėvynei daina išreiškė mažosios atlikėjos – Airida Ceinoriūtė ir Saulė Tirevičiūtė.

S. P. Bytautas pastebėjo, kad tądien į aikštę susirinko žmonės, kuriems ši diena – itin svarbi, jis palinkėjo pakiliai švęsti Lietuvos laisvės dieną. Kaip ir visuomet, nestokodamas savito humoro, istorija ir tautos kultūra besidomintis brolis Saulius Paulius pasidalino įdomiu faktu: „Istorinėje Vasario 16-osios signatarų nuotraukoje mes matome vien vyrų veidus. Tačiau ten buvo ir moteris – fotografė Aleksandra Jurašaitytė, užfiksavusi tą momentą.“ Ši autentiška fotografija saugoma Kauno arkivyskupijos kurijos archyve. D. Petkūnas lietuvių tautą vaizdingai palygino su medžiu, kuris, ilgai išbuvęs carinėje imperijoje, išliko gyvas todėl, kad jį maitino jo gyvosios šaknys – kalba, papročiai ir laisvės siekis. „Telaimina Dievas mūsų šalį“, – tokį palinkėjimą evangelikų liuteronų bendruomenės galva siuntė mūsų miestui ir jo žmonėms.

Šventę vedė kurmaitiškiai Rima ir Donatas Žilinskai, šalia – jų šeimos atžalos.

Neprailgusi meninė programa

Šventę nuspalvino Kretingos rajono kultūros centro šokių kolektyvo „Toncius“, vadovaujamo Andriaus Razmaus, iškilmingas sceninis pasirodymas ir neprailgusi meninė programa: klausytojų širdis virpino lopšelio-darželio „Žilvitis“ muzikos mokytojos Daivos Samalienės ugdomo dueto – Airidos Ceinoriūtės ir Saulės Tirevičiūtės bei Pranciškonų gimnazijos gimnazistės Gitos Vaikėnaitės (vadovas Audrius Janonis) patriotinės dainos, taip pat – Kultūros centro mišraus choro „Kristale“ (vadovė Kristina Rimienė) muzikinis kūrinys.

Šventę pakiliai vedė kurmaitiškių šeimos tandemas: Kretingos rajono kultūros centro Kurmaičių skyriaus vedėja Rima Žilinskienė ir jos vyras, šio skyriaus meno vadovas režisierius Donatas Žilinskas.

Kolegų, draugų, Kretingos rajono kultūros centro direktorės Kristinos Rimienės (iš dešinės) ir rajono mero Antano Kalniaus sveikinimai – naktinę Kretingą fiksuojančiam fotografui Gvidui Taurinskui.

Programoje dalyvavo Lietuvos šaulių sąjungos ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-osios rinktinės Kretingos 306 kuopos kariai.

Savaitgalį Palangą buvo užtvindžiusios minios žmonių. Daugelis prieidavo prie Jūratės ir Kastyčio skvere įsikūrusių išskirtine apranga vilkinčių darbėniškių iniciatyvinės grupės narių ir pasirašydavo prieš gamyklos statybą.

Šventės pabaigoje skambėjo pakili mišraus choro „Kristale“ daina.

Įteikti Motiejaus Valančiaus atminimo medaliai

Popiet iš Rotušės aikštės šventė persikėlė į Kretingos kultūros centro erdves: parodų salėje buvo atidaryta kretingiškio fotomenininko Gvido Taurinsko pirmoji autorinė paroda „Ko nemato akys“, o didžiojoje salėje koncertavo valstybinis Vilniaus kvartetas, solistai Tomas Pavilionis ir Gabrielė Lileikaitė.

Tądien tradiciškai buvo surengta ir Vyskupo Motiejaus Valančiaus atminimo medalių įteikimo ceremonija: šiemet šie garbingi apdovanojimai už svarų indėlį į kultūrinę ir paveldosauginę veiklą, jos puoselėjimą įteikti Kretingos muziejaus muziejininkei istorikei Jolantai Klietkutei, konkrečiai – už Jurgio Pabrėžos atminimo garsinimą, ir Budrių šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčios prižiūrėtojai, vadinamajai pročkelei, vietinio bažnytinio muziejaus bažnyčios varpinėje įkūrėjai Antaninai Kniukštienei – šiai parapijai ji ištikimai tarnauja jau keturis dešimtmečius.

Į proginį žygį Kretingos miesto gatvėmis patraukė gausus būrys žygeivių.

Maršrutas iš 38 tūkst. žingsnių

Kretingos muziejus Vasario 16-siosio popietę surengė ir itin gausų būrį – kone 200 – žygeivių sukvietė į interaktyvų 8 km žygį „Laisvės žingsniai“, kurį Kretingos miesto gatvėmis, per perėjas talkinant policijos pareigūnams, vedė muziejininkė gidė Diana Jomantaitė-Jonaitienė.

Žygis prasidėjo muziejaus teritorijoje, prie Amatų centro: iš ten žygeiviai pasuko į J. Basanavičiaus gatvę, pasiekė geležinkelio stotį, Birutės gatve leidosi žemyn ir įžygiavo į Kęstučio gatvę, patraukė ligi žvyrduobės, iš ten – prie generolo Vlado Nagevičiaus-Nagio namo ir – į Rotušės aikštę. Palei Kultūros centrą žygeiviai sugrįžo į Tiškevičių dvarą.

„Muziejus kasmet stengiasi savaip paminėti Valstybės atkūrimo dieną, tačiau šiemet visa muziejininkų komanda siekėme į būrį sukviesti kuo gausiau kretingiškių – taip gimė interaktyvaus žygio idėja. Įprasmindami 106-ąjį valstybės gimtadienį, sumanėme, kad reikia nužingsniuoti 38 tūkst. žingsnių – tiek, kiek per tą laiką, kai buvo atkurta mūsų valstybė, prabėgo dienų. Iš žingsnių susidarė kone 8 km miesto gatvėmis“, – žygio idėją ir maršrutą apibūdino D. Jomantaitė-Jonaitienė.

Rotušės aikštėje į prezidentą Aleksandrą Stulginskį įsikūnijo muziejininkas Tadas Šaulys.

Žygeivių laukė pats „prezidentas“

Maršruto pradžioje įtaigiais faktais ir detalėmis apibūdinusi 20 signatarų, kurie pasirašė Nepriklausomybės aktą, biografijas, muziejininkė siekė prisiminti ir pagerbti tuos signatarus, kurie vienaip ar kitaip susiję su Kretinga. Žygeiviai keliavo tautos tėvo – J. Basanavičiaus – vardu pavadinta gatve. Sustojo geležinkelio stotyje, kur, keliaudamas į Palangą, lankydavosi signataras, vėliau prezidentas Antanas Smetona. Čia jį sveikindavo minios žmonių, nuo traukinio platformos būdavo nuvežamas jo automobilis, kuriuo visa svita pasiekdavo kurortą.

Paskutinį savo gyvenimo dešimtmetį prieš tremtį Jokūbavo dvare gyveno ir ūkininkavo kitas buvęs signataras ir LR prezidentas – Aleksandras Stulginskis. Senųjų kretingiškių atmintyje jis išliko ne vien kaip garsus šalies politikas, bet ir agronomas, dalijęsis su vietiniais žmonėmis žemės ūkio naujienomis ir žiniomis, nesibodėjęs valstietiško gyvenimo: vežimu jis pats atveždavęs į Kretingos turgaus aikštę parduoti savo laukuose užaugintas bulves.

Todėl ir šio žygio metu vežimaityje prisikrovęs pilnus krepšius bulvių, kurias maršruto pabaigoje žygeiviai kepė laužo ugnyje, laukė pats „prezidentas“ – į jį įsikūnijo Kretingos muziejaus istorikas Tadas Šaulys, o bulvių parūpino buvusi ilgametė muziejininkė Eleonora Ranciuvienė iš Dimitravo.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas