Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Apklausa

Ar pasigendate spartesnės daugiabučių gyvenamųjų namų renovacijos Kretingos rajone?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas
Žynelių kaimo planas. Ištrauka iš Vokietijos imperijos karo kartografų 1914 m. parengto Darbėnų apylinkių topografinio žemėlapio

Žyneliai – paslaptingą vardą turinti vietovė. Pasak vienų, vietovė taip pavadinta todėl, kad senovėje čia gyveno baltų tikėjimo religinių apeigų atlikėjai žyniai. Pasak kitų, kaimui vardą davusi pirmojo naujakurio Žynio šeima, kurios vaikai ir anūkai vadinti Žyneliais. Galbūt XIX a. viduryje čia gyvenęs Kazimieras Žynys ir buvo kaimo įkūrėjų palikuonis.

Kiek gimė vaikų, kaip juos krikštijo

Žyneliai pradėjo formuotis XVII a., žemdirbiams įdirbant plėšininę Laukžemės dvaro Sūdėnų kaimo bendrųjų ganyklų žemę. Iš pradžių tai buvo užusienis, t. y. už valakais pamatuotos kaimo dirbamos žemės ribų esanti vienkieminė nausėdija, priklausanti Sūdėnų bendruomenei.

Dvasiniais nausėdijos reikalais rūpinosi Laukžemės Šv. apaštalo Andrejaus katalikų bažnyčios dvasininkai. 1802–1827 m. šios bažnyčios krikšto metrikų knygoje Žyneliuose minimos 39 šeimynos, kurias sudarė 248 asmenys. Iš viso per tuos 25-erius metus kaime gimė 90 vaikų, iš kurių 7 buvo nesantuokiniai. Daugiausia vaikų – po 7 – susilaukė Juozapas Bartašius su Ona Žilyte, Mykolas Bartašius su Barbora Puškoriūte ir Mykolas Ruikis su Kunigunda Butkute.

Penkis naujagimius krikštijo Steponas Jokūbauskas su Morta Bartašiūte, keturis – Pranciškus Puškorius su Skolastika Bartašiūte, Motiejus Serafinavičius su Petronėle Bartašiūte ir Tadas Stoncelis su Barbora Braukšyte, tris – Antanas Misius (Misevičius) su Ona Jokūbauskaite ir Mykolas Puškorius su Ona Kišelyte. Kitų šeimose gimė po 1–2 vaikus. Nesantuokinius vaikus pagimdė 6 merginos: Ona Galdikaitė – du, Kotryna Bubytė, Rožė Naruišytė, Marijona Raišutytė, Magdalena Vilimaitė ir Barbora Zaboraitė – po vieną.

Krikšto metu vaikui buvo suteikiamas vienas vardas. Bet pasitaikė keli atvejai, kai naujagimiai krikštyti dviem vardais. Taip Mykolas ir Ona Puškoriai trečiąją dukterį panoro vadinti Kotryna Ona, nes Onos vardą jau turėjo antroji duktė. Jonas Tarvydas ir Brigita Vaserytė pirmąjį savo kūdikį pakrikštijo Kazimieru Tadu, Juozapas Veitas ir Elžbieta Ruikytė dukrai suteikė Uršulės Elžbietos vardą, o Barbora Zaboraitė nesantuokinei savo dukrai parinko Onos Dorotėjos vardą.

Žynelius valdžiusių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės grafų Pliaterių giminės herbas. Aut. Tomasz Steifer, 2007 m. Iš Wikimedia Commons

Krikšto tėvais tradiciškai tapdavo Žyneliuose gyvenantys giminės, artimieji ar draugai. Tik Juozapo Statkaus ir Elenos Bučmytės sūnaus Juozapo krikštatėviai buvo Heberhardas Cimermanas ir Ona Bučmienė iš Sereikių kaimo, Petro Butkaus ir Marijonos Rėpšaitės sūnaus Kazimiero – Kazimieras Galdikas ir Ona Galdikienė iš Laukžemės, Kotrynos Bubytės nesantuokinio sūnaus Mykolo – Mykolas Linardas ir Agota Žurauskė iš Laukžemės. Jono Stoncelio ir Barboros Mineikaitės sūnaus Jono krikštatėviu tapo jį krikštijęs kunigas Stanislovas Keraševičius, o krikšto motina – Magdalena Grigalauskė iš Maloniškių kaimo. Mykolo Ruikio ir Kunigundos Butkutės sūnų krikštijo ir krikšto tėvo pareigas atliko Laukžemės bažnyčios kunigas Kazimieras Vizgirdas, o krikštamote tapo Ona Marijona Ruikienė iš Žynelių.

O Jonas Stoncelis ir Ona Grikštaitė savo sūnaus Juozapo krikštatėviais pakvietė būti kilmingus asmenis – bajorą, Telšių apskrities teismo teisėją Joną Gadoną ir Laukžemės baronienę Dorotą Mirbachienę. Tai liudija, kad vienas kūdikio tėvų galėjo turėti bajoriškas šaknis. Kitų kaimo gyventojų bajoriškas aspiracijas liudija bandymas bažnytinėse metrikose lenkinti savo pavardes. Taip krikštatėviai Tadas ir Petras Butkai kai kuriose metrikose vadinami Butkevičiais, o Antanas Misius 1810 m. kovo 25 d. dukters Monikos krikšto metu pasivadino Misevičiumi. Kai kurie tėvai pasirinkdavo dvi krikštatėvių poras. Tokiu būdu Kazimiero Tado Tarvydo krikštynose dalyvavo krikšto tėvai Kazimieras Girtas ir Karolina Jablonskaitė, o jų asistentai buvo Tadas Butkevičius ir Barbora Girtaitė iš Žynelių. Vienintelėje Barboros Zaboraitės nesantuokinės dukters Onos Dorotėjos krikšto metrikoje krikštatėviai nenurodyti.

Patys Žynelių gyventojai labai retai tapdavo kituose kaimuose gimusių naujagimių krikšto tėvais. Per minimus 25-erius metus tik Jonas Merkelis 1817 m. kovo 22 d. kartu su Barbora Ermontaite iš Laukžemės miestelio dalyvavo laukžemiškių Kazimiero Merkelio ir Onos Ermontaitės dukters Kotrynos Ievos krikštynose.

Atsiskyrė nuo Sūdėnų, išgyveno gaisrą

Mirusius artimuosius Žynelių gyventojai iš pradžių laidojo Sūdėnų kaimo kapinėse.

Tik labiausiai nusipelnę parapijiečiai laidoti Laukžemės bažnyčios kapinėse. Nuo XVIII a. pab. visi mirusieji buvo vežami į naujai atidarytas Laukžemės parapijos kapines, o senosiose Sūdėnų kapinėse retsykiais laidoti nekrikštyti mirę kūdikiai, savižudžiai arba užkrečiamųjų ligų epidemijų aukos.

XIX a. pirmoje pusėje pasikeitė kaimo priklausomybė. Žynelius įsigijo ir prie Senosios Įpilties palivarko valdų prijungė Šateikių ir Kartenos grafas Pranciškus Pliateris. Tokiu būdu Žyneliai galutinai atsiskyrė nuo Sūdėnų ir tapo savarankišku kaimu.

1845 m. parapijiečių surašymo duomenimis, kaime gyveno 89 katalikai: 42 vyrai ir 47 moterys. Gausiausia buvusi 9 narių Mykolo ir Barboros Bartašių šeima. Kazimiero ir Veronikos Girtų bei Motiejaus ir Petronėlės Serafinavičių šeimynose gyveno po 7, o Juozapo ir Onos Raišių bei Jono ir Mortos Jokūbauskų šeimose – po 5 asmenis. Vieni, t. y. be vaikų ir samdinių, tuo metu gyveno Pilypas ir Magdalena Balčiai, Juozapas ir Dorota Puškoriai, Kazimieras ir Elžbieta Valančiai, Karolis ir Elžbieta Labanaičiai, Petras ir Kotryna Butkai.

Baudžiavos panaikinimo reformos metu kaimo žemdirbiai 1861 m. buvo atleisti nuo baudžiavinių prievolių dvarui ir priskirti Kauno gubernijos Telšių apskrities Darbėnų valsčiaus Senosios Įpilties seniūnijos valstiečių luomui. Tuo pačiu jiems buvo leista išsipirkti iš dvaro iki tol dirbtą žemę. 1870 m. 42 valstiečiai valdė 131 žemės sklypą, už kuriuos mokėjo piniginę duoklę 1867 m. mirusio Pranciškaus Pliaterio palikuoniams Vladislovui, Konstantinui, Aleksandrui, Adomui, Vilhelmui, Onai ir Olgai Pliateriams. Pagal paveldėtojų susitarimą, Senosios Įpilties palivarką ir Žynelių kaimą administravo buvęs Raseinių apskrities bajorų vadovas Adomas Pliateris, rezidavęs Gaudučiuose pasistatytame palivarke netoli Kartenos. Per baudžiavos panaikinimo reformą grafų Pliaterių nuosavybėje paliktai kaimo žemei administruoti jis įsteigė Kartenos dvarui pavaldų Žynelių palivarką.

1872 m. kaime buvo 8 sodybos. 1902 m. Žynelius sudarė trys teritoriniai vienetai: kaimas, palivarkas ir persikėlėlių nausėdija. Kaime gyveno 103, palivarke – 10, o nausėdijoje – 3 valstiečiai.

Bevaikiui Adomui Pliateriui 1885 m. Gaudučių dvare mirus, jo valdytą Žynelių palivarką ir kitus dvarus paveldėjo brolio Konstantino duktė Sofija Pliaterytė (1879–1976), 1900 m. ištekėjusi už grafo Aleksandro Ervino Vieliopolskio ir gyvenusi Lenkijoje.

1912 m. kaime kilo didelis gaisras, kurio metu sudegė 4 ūkininkų sodybos. Apie šį gaisrą katalikų žurnalas „Vienybė“ rašė: „1912 m. liepos 16 d. Žinelių sodžiuj žmogus U. dengė šiaudais ūkininko Girto daržinės stogą su pypke dantyse. Užėjo audra, viesulas iš pypkės išmetė kibirkštis. Taip nušlavė 4 ūkininkų trobas, kad beliko tik pliki pamatų akmenys. Sudegė keletas karvių, arklys, visi rakandai ir drabužiai. Tiek liko, kiek pasiėmė su savimi eidami rugių pjautų“. Darbėnų valsčiaus sueiga nutarė skirti padegėliams pašalpą, įpareigodama kiekvieną valsčiaus ūkininką nuo vienos dešimtinės žemės sumokėti po 10 kapeikų.

Lietuvos šaulių sąjungos Kretingos rinktinės Darbėnų šaulių būrio nariai, tarp kurių stovi Zenonas Mazalas iš Žynelių. Fot. Elijahu Bruckus, 1929-08-15.

Kretingos muziejus

Išsaugojo senojo kaimo praeitį

1915–1918 m. kaimas priklausė Laukžemės valsčiui, o jį panaikinus buvo priskirtas Darbėnų valsčiui. Pirmojo Lietuvos gyventojų surašymo metu 1923 m. Žyneliuose surašyta 14 ūkių ir 109 gyventojai. Vykdant Lietuvos žemės reformą, valstybė palivarką 1924 m. iš grafienės Sofijos Vieliopolskos nusavino ir iki 1936 m. išparceliavo. Jo žemė 1927 m. prijungta prie Žynelių kaimo ir išdalinta ūkininkams. Žemės reforma palietė ir kaimą, kuris nuo 1927 m. iki 1940 m. buvo išskirstytas į vienkieminius ūkius.

Lietuvos žemės reforma žymėjo naujo Žynelių istorinės raidos laikotarpio pradžią. Siekiant išsaugoti atminimą apie senojo kaimo praeitį, 1935 m. buvo renkama kalbinė ir geografinė informacija apie Žyneliuose iki tol buvusius vietovardžius ir jais įvardijamus geografinius objektus. Tai atliko Laukžemės pradžios mokyklos mokytojas Jonas Kungys, užpildęs vietovardžių anketą.

Anketos duomenimis, prie pat senosios, į vienkieminius ūkius dar neišskirstytos, gyvenvietės pietryčių pusėje šliejosi Privartės lauku vadinama dirbama žemė, vakarų pusėje – Margio dirva, Molnasiu vadinamos molio duobės bei medžiais apaugusi kūdra, vadinta Sodybos prūdu.

Šiaurinis kaimo galas vadintas Rutpetriais, o prie jo esanti nendrėmis apaugusi neišdžiūstanti kūdra – Rutpetrių prūdu. Netoli jų, šiaurinėje kaimo dalyje, plytėjo Užgovio ir Lankelių (Lonkalių) pievos, o su Rutpetriais ir Lankelėmis susisiekė didelis ariamas Padirvių laukas. Šiaurės rytų dalyje driekėsi Aukštosiomis vadinama dirva ir šaltiniuota pieva, ariamas Kalno laukas bei Lieknalių dirva ir pieva. Rytinę kaimo žemių dalį apėmė krūmais apžėlusi Pievų rėžių pieva, o prie Užgovio ir Kalno lauko šliejosi Vidgiriais vadinta pelkėta pieva. Vakarinę žemių dalį apėmė Apluokų pieva, neišdžiūstanti Vyturio kalno bala, taip pat akmeninga ganykla ir pieva, vadinama Kulių kalnu, kuriame, pasak senolių, naktimis degdavę pinigai. Pietvakarinėje dalyje plytėjo ariamas Padeksių laukas bei Lendimų dirva ir pieva.

Žyneliuose 1946 m. žuvęs Kardo rinktinės partizanas Juozas Januševičius–Jonušas.

Než. fotografas. XX a. 4 deš. Darbėnų gimnazijos rezistencijos muziejaus archyvas

Pastatytos vėjo ir saulės jėgainės

Žynelių gyventojai dalyvavo bažnytinių ir katalikiškų organizacijų veikloje, o ūkininkas Zenonas Mazalas buvo aktyvus Darbėnų šaulių būrio narys.

1940 m., sudarydama Darbėnų valsčiaus žemės fondą, sovietų valdžia iš kaimo ūkininkų Juozo Mikučio, Salomėjos Mazalienės, Antano Lankučio ir Zenono Astrausko nusavino 28,58 ha ariamos žemės, kurią išdalino bežemiams ir mažažemiams. Okupacinei nacistinės Vokietijos valdžiai surašant okupuotų rytinių kraštų gyventojus, 1943 m. kaime buvo suskaičiuoti 34 ūkiai.

Vykstant pokario rezistenciniam judėjimui, 1946 m. kaime MGB Darbėnų valsčiaus poskyrio stribai nušovė Žemaičių legiono Kardo rinktinės partizaną Juozą Januševičių–Jonušą, kilusį iš Juzumų kaimo.

Tarpukariu bei per pirmąjį sovietmečio dešimtmetį žemdirbių skaičius Žyneliuose nuolat augo, ir 1959 m. buvo surašyti 134 gyventojai. Bet per kitą dešimtmetį populiacija krito trečdaliu, ir 1970 m. buvo registruoti 98 asmenys. Lemtingą smūgį kaimui sudavė sovietinė melioracija ir kolūkio dirbamos žemės plėtra, dėl kurių daug šeimų išsikėlė gyventi į Laukžemę. Taip gyventojų skaičius krito perpus, ir 1979 m. buvo surašyta 40 žmonių. Prabėgus dar dešimčiai metų, kaimas neteko dar pusės gyventojų, kurių 1989 m. buvo telikę devyniolika. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, o gyventojams – nekilnojamąjį turtą, žmonės neskubėjo grįžti į kaimą, kuris ir toliau tuštėjo. Todėl 2001 m. Žyneliuose gyveno 10 žmonių, o 2011 m. – 5 vyrai ir 3 moterys. Šiandien kaimui priklauso 384,68 ha žemės. Joje registruotos 1 sodybvietė ir 7 sodybos, kuriose 2021 m. nuolat gyveno tik 3 žmonės.

Naujas kaimo istorinės raidos etapas prasidėjo 2005 m., kai jame buvo suprojektuotos pirmosios dvi vėjo jėgainės. Laikui bėgant, Žyneliai tapo vienu iš Vakarų Lietuvos žaliosios energijos gamybos centrų. Šiuo metu kaimo teritorijoje veikia 12 vėjo jėgainių ir 2013 m. pastatyta saulės jėgainė. 2023 m. pradėta statyti 330 kW galios Darbėnų skirstykla – vienas svarbiausių Vakarų Lietuvoje sinchronizavimo projektų, kurio įgyvendinimas padidins elektros perdavimo sistemos patikimumą ir integruos į bendrą elektros tiekimo sistemą naują Lietuvos ir Lenkijos jūrinę jungtį „Harmony Link“. Darbėnų skirstykla nauja beveik 140 km ilgio oro linija bus sujungta su Pagėgių savivaldybėje esančia Bitėnų pastote.

Julius KANARSKAS

Kretingos muziejus


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas