Pajūrio naujienos
Help
2024 Birželis
Pi 3101724
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Apklausa

Ar domitės dabar pristatoma mero ir Tarybos 2023 m. ataskaita?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Naujasis Salantų kultūros centro direktorius Aurimas Rapalis įsitikinęs, kad Salantų kultūros įstaigai būtina turėti modernią įgarsinimo įrangą, gerą scenos apšvietimą.

„Rajono valdžia paprašė išsakyti mūsų įstaigos poreikius. Jų yra daug ir visokių, bet juk aš žinau realias finansines galimybes. Todėl, jeigu per mano darbo kadenciją sugebėtume įrengti gerą vidaus ir lauko renginių įgarsinimą bei scenos apšvietimą, aš jausčiausi nuvertęs kalną“, – atviravo Salantų kultūros centro direktorius Aurimas Rapalis.

Mėgėjiško požiūrio užtenka

Modernios įrangos reikia profesionalių muzikinių grupių, atlikėjų koncertams, muzikiniams spektakliams įgarsinti. Šiuo metu tokios nesant, tenka samdyti. Salėje scenos apšvietimas yra, bet irgi pasenęs. „Užtenka mėgėjiško požiūrio į kultūrą. Mes norim siekti aukštesnio lygio, ugdyti žiūrovų meninį skonį, norim būti matomi ir regione, dalyvaujant ir laimint Kultūros tarybos projektus, kuriuos vertina kompetentinga komisija, konkuruoti su Nida, Palanga, Gargždais, Kretinga, su kitais, kaip aš vadinu, monstrais, kur daug dirbančių profesionalių kultūros darbuotojų“, – „Pajūrio naujienoms“ kalbėjo Aurimas. Lietuvos estrados „žvaigždučių“ prisikviesti koncertuoti – paprasta: esą paskambini, ir mielai atvažiuos, tik sumokėk užsiprašytus pinigus.

„Bet man yra jėga, kai pas mus, į Salantus, atvyksta profesionalai, tokie, kaip, pavyzdžiui, Vilniaus senųjų menų studija, pernai parodžiusi muzikinį gatvės teatro spektaklį „Gekumen“, – atviravo direktorius. Šis spektaklis buvo vienas pirmųjų jo inicijuoto projekto „Skambantys Salantai: muzikinės provokacijos“ renginių. Per trejus darbo Salantų kultūros centre metus, būnant projektų vadovu, A. Rapaliui pavyko pritraukti apie 60 tūkst. eurų. Tai didelė paspirtis žinant, jog kartu su visais savo trimis skyriais iš rajono Savivaldybės renginiams metams tegaunama apie 20 tūkst. eurų. Tokią sumą direktorius pavadino vieno gero renginio biudžetu.

O etninei kultūrai visam rajonui skiriama 12 tūkst. eurų. Už tiek, Aurimo žodžiais, galima suorganizuoti ryškiausias regione Užgavėnes, įspūdingos jos būtų.

Ūkinis pastatas su pakrypusius stogu, anot A. Rapalio, ateityje galėtų tapti edukacine erdve.

Kultūra – ne vien didesnė metų šventė

Rugsėjo 22-ąją salantiškiai galės pamatyti nykstančią žydų kultūrą propaguojančio Alytaus miesto teatro spektaklį „Žydiška gatvelė“, o spalio 31-ąją ant Gaidžio kalno vyks „Ilgių vakaras“, kuriame dalyvaus įdomūs atlikėjai, kaip kanklininkė Žemyna Trinkūnaitė, multiinstrumentalistas Donatas Bielkauskas. Šie renginiai, kaip ir miesto autobusų stotelės pastato sieną pagražinęs dailininkų nupieštas Salantų žemėlapis su aplink vietovę esančiomis svarbiomis istorinėmis vietomis ir kitais lankytinais objektais, yra 2020 metais parašyto Lietuvos kultūros tarybos ir Kretingos rajono savivaldybės finansuojamo projekto „Praeities atspindžių beieškant: Salantų krašto kultūros paveldo sklaida“ akcentai.

„Mes negalim įlįsti į kiekvieno širdį, bet stengiamės, kad kultūrą atrastų kuo daugiau žmonių, ir kad ta kultūra nebūtų vien pramogos arba vien didesnė metų šventė“, – sakė pašnekovas. Šiandien populiaru kultūros renginius organizuoti ne tik įprastai tarp keturių įstaigos sienų, bet ir kitose erdvėse – kad ir po tiltu, bažnyčios bokšte arba ant piliakalnio. Būtent ant Imbarės piliakalnio ketinama vėl atgaivinti ir kuršių paveldą reprezentuojančius, jau į tarptautinius peraugusius gyvosios istorijos festivalius.

Siūlo pastatą aktualizuoti

Nors A. Rapalis rajono Tarybos nariams daugiau akcentavo lėšų poreikį kultūrinei veiklai, tačiau priminė ir būtinybę stiprinti materialinę Kultūros centro bazę. Lauke stūkso ūkinis pastatas pakrypusiu stogu – kapitališkai suremontavus, ateityje čia būtų galima įrengti edukacines erdves austi staklėmis, galbūt, įsigijus degimo krosnelę ir žiedimo ratą, atidaryti keramikos dirbtuves. Trūksta patalpų rekvizitui sandėliuoti; lauke nėra vaizdo stebėjimo kamerų; norint rengti kokybiškesnius ir šiuolaikines tendencijas atitinkančius renginius, konferencijas, reikėtų stacionaraus scenos nuleidžiamo ekrano ir tinkamo projektoriaus.

Salantuose gyvavo didelė žydų bendruomenė, o dabartiniame Kultūros centre, nuo XIX amžiaus veikė vienintelė lig šiol rajone išlikusi mūrinė sinagoga. Kad ši vieta istoriškai svarbi, primena informacinė lentelė, tačiau, direktoriaus nuomone, paskaitai, kas joje parašyta, – ir tiek. Pastatą būtų galima aktualizuoti – paprašyti, kad specialistai surinktų istorinę medžiagą apie buvusią sinagogą ir jos veiklą. A. Rapalis taip pat siūlė nuo fasado panaikinti sovietmečio palikimą – puošybos elementus, viduje parengti vienos sienos fotografijų bei informacinio stendo ekspoziciją, reprezentuojančią buvusios sinagogos istorijos kaitą, ant kitų sienų dailininkai galėtų nutapyti ir taip atkurti ryškesnius interjero elementus, kurie padėtų įsivaizduoti, kaip ta sinagoga atrodė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas