Į redakciją kreipėsi kretingiškė Zina R. nuogąstaudama, kad senosiose parapinėse Kretingos kapinėse (tose, kur Jurgio Pabrėžos koplyčia) seniūnija sutvarkė taką tik vienoje pusėje, arčiau gatvės – paklojo trinkelėmis, sutvarkė vandens kranus prie abejų vartų. „O kodėl nepaklojo tako kitoje kapinių pusėje, dabar mirusįjį laidoti reikia nešti, peržengiant per kitus kapus. Kodėl leido statyti didžiulius paminklus ant kapų, jei nebeliko vietos nė kur koją pastatyti?“ – piktinosi skaitytoja.

Kretingos miesto seniūnės pavaduotoja Alma Patamsienė sakė, kad palei tvorą nuo upės pusės žmonės palaidoti seniai, artimieji jiems pastatė paminklus. O taką sutvarkyti – ne naujai nutiesti, buvo sumanyta šiemet, kai atliko senųjų šaligatvio plytelių, ardant šaligatvius palei Rotušės aikštę.

„Problemiška meistrams buvo kloti ir pirmąjį taką palei Vilniaus gatvę, kad neužkliūtų senųjų kapaviečių, neišverstų jų bortų“, – teigė A. Patamsienė.

Ją papildė Kretingos miesto kapinių prižiūrėtoja Roma Gedminienė: „Pagrindiniu taku praeina procesijos – laidotuvių ir bažnyčios per Vėlines. O nuo pagrindinio tako laidojant pasukama kapaviečių link.“

Jos žodžiais, senosiose parapinėse miesto kapinėse, kuriose buvo laidojama jau prieš kelis šimtmečius pastačius naująją bažnyčią, todėl ir kapaviečių išdėstymas likęs iš seno. Vienos kapavietės buvo suformuotos vienaip, kitos – kitaip, ypatingų reikalavimų, kaip yra dabar, tuomet nebuvę. Vienas kapavietes artimieji apsitvėrę, kitos nyksta, todėl pakloti trinkelėmis tako ten nebuvę įmanoma.

R. Gedminienė sakė nemananti, kad tie, kurie dabar atsidūrė palaidoti ant paties tako, yra pagerbti: juos mindo, kyla dulkės. „Tačiau yra taip, kaip yra, – į mirusiųjų pasaulį neįsibrausi, pagaliau – jiems tai neberūpi. Tai – tik gyvųjų problemos“, – mano kapinėmis besirūpinanti R. Gedminienė.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (2)