Kretingoje gyvi Joninių papročiai

Jonų ir Janinų pagerbimo šventę vedė režisierės Karolina Moncevičienė (kairėje) ir Kristina Lauciutė-Dimienė.

Praėjusį penktadienį kretingiškiai Jonines šventė pagal protėvių tradicijas. Susirinkusieji Vaidilos slėnyje, tarp Kretingos rajono kultūros centro ir Gimnazijos tvenkinio, pynė vainikus, ieškojo paparčio žiedo ir degino laužą vildamiesi, kad ilgiausia metų naktis atneš sveikatą, išmintį bei meilę. Renginį organizavo Kretingos rajono kultūros centras ir Kretingos muziejus.

Paparčio žiedo paieškos

„Vieta pasirinkta labai graži, o Joninių šventei būtinas vanduo, į kurį reikia leisti vainikus“, – teigė Kretingos rajono kultūros centro Meno skyriaus vedėja etnokultūros specialistė Diana Brazdeikienė.

Pievoje prie žolėmis apkrauto stalo – sambrūzdis. Tiek jaunesni, tiek vyresni kretingiškiai pynė vainikus žolynų parūpino šventės organizatoriai, vieni suspėjo, o kitiems – žolių nebeliko. „Vainikų pynimas yra labai sena ir ypač jaunimui svarbi tradicija. Juk nuo senovės per visas kalendorines šventes labai svarbu derlius ir vaisingumas, o jaunimui aktualu susirasti porą. Vainiką reikia parsinešti namo, po pagalve pasidėti ir naktį susapnuosi būsimąjį“, – tradicijų prasmę paaiškino Kretingos muziejaus Etnokultūros skyriaus vyresnioji muziejininkė-etnografė Nijolė Vasiliauskienė.

„Joninių naktį nuskintos žolės tampa stebuklingos. Vyresnio amžiaus žmogus vainiką gali laikyti namuose sudžiovintą. Sakoma, kad jis neša sėkmę ir sveikatą“, – teigė Kretingos muziejaus vyresnioji muziejininkė-etnografė Rasa Balsevičienė. Pagal tikrąsias Joninių tradicijas pindami vainikus žmonės patys turėtų eiti per kelias pievas ir rinkti norimus augalus. Šįkart etnografės palengvino kretingiškių darbą – pačios atsinešė pintines, pilnas prikrautas gėlių ir įvairiausių žolių.

Joninių laužą uždegė tautiškai apsirengusios šokių grupių „Toncius“ ir „MiViJa“ nariai.

Šventės įkarštyje Kretingos gidė Diana Jomantaitė-Jonaitienė dalį renginio dalyvių išsivedė ieškoti paparčio žiedo. Nenorėję leistis į paieškas toliau klausėsi koncerto. „Ši paieška – tai nedidelė ekskursija. Eidami pakrante, sustojome pakalbėti apie simbolius, medžius, istorinius objektus“, – atskleidė gidė.

Ekskursijos dalyviams nusišypsojo laimė rasti paparčio žiedą Kretingos lurde. Ši vieta, anot gidės, dėl greta trykštančio neva stebuklingo šaltinio svarbi ir krikščionims, ir pagoniškoms tradicijoms prijaučiantiems žmonėms. „Turbūt dažniausiai girdima legenda – jeigu atrasi paparčio žiedą, tai tapsi turtingiausias arba žinosi visas pasaulio paslaptis, bet iš tikrųjų kita paparčio žiedo paieškos prasmė yra savęs atradimas“, – sakė D. Jomantaitė-Jonaitienė.

Tradiciškai pagerbė Jonus

Joninių išvakarėse artimuosius ir draugus Jonus sveikino patys kretingiškiai – į šventę susirinkusiems Jonams buvo uždėti vainikai. Į šventę atėjusi Alina Prišmontienė su ilgesiu kalbėjo, kad kiekvienas Jonines pas mažąjį giminaitį Joną eidavo su dovanomis, tačiau šiuo metu to nebedaro, nes jis jau užaugo ir gyvena Anglijoje.

„Jonai vainikuojami visada: Jonus kviečiame iš publikos ir apdovanojame, paisydami senovės tradicijų. Ankstesniais metais kviesdavome jaunesnį ar vyriausią Joną uždegti laužą“, – sakė D. Brazdeikienė.

Tačiau šiųmečių Joninių laužą fakelais uždegė ne Jonas, o vyresniojo amžiaus žmonių tautinių šokių kolektyvo „Toncius” ir šiuolaikinių šokių moterų grupės „MiViJa“ šokėjai. „Mes šokame folkloro stiliumi su popmuzikos elementais. Viena dainų, per kurią šokome, yra būtent Joninių daina „Eina saulelė aplinkui dangų“, – sakė „MiViJa“ vadovė Vilma Miltakienė.

Vakarą vedė Vaikų ir jaunimo teatro „Atžalynas” režisierė Karolina Moncevičienė ir Egidijaus Radžiaus teatro režisierė Kristina Lauciutė-Dimienė. Vedėjos buvo įsijautusios į dviejų Joninėse dalyvaujančių pusseserių Antosės ir Rasos personažus. Pasak K. Moncevičienės, jos įkūnyta Antosė yra labai senas personažas, tačiau ji pirmą kartą dalyvauja Joninėse ir bando susipažinti su šios šventės tradicijomis, o jai gelbsti nuolatinė Joninių dalyvė Rasa.

Pagal Joninių tradiciją į vandenį buvo nuleidžiami žolynų vainikai.

Reikėtų linksmintis pačiam

„Kartais žmonės galvoja, kad Jonines reikia švęsti kaip miesto šventę, bet tai nėra teisingas požiūris. Miesto šventėje išsišokus, išsitriukšmavus, trumpiausią metų naktį reikia susikaupti ir atsigręžti į gamtą, sustoti, džiaugtis žaluma, paklausyti liaudiškos muzikos“, – kalbėjo K. Moncevičienė.

Kai kurie atėjusieji į renginį pasigedo pramogų vaikams. „Viskas skirta vyresnio amžiaus žmonėms, o taip norėtųsi pramogų ir vaikams, panašiai, kaip per miesto šventę“, – vaikų užimtumą akcentavo Joninių šventėje dalyvavusi kretingiškė Monika.

D. Brazdeikienė neslėpė, kad tokių nuomonių tekę girdėti ir anksčiau. Yra žmonių, kurie piktinasi, kad Kretingoje per Jonines nerengiami koncertai, nėra „žvaigždžių“, bet šią naktį ir reikėtų linksmintis pačiam, prisimenant liaudies tradiciją – pinti vainikus, deginti laužą, eiti ieškoti paparčio žiedo. Tokios nuostatos šventės rengėjai ir laikėsi.

Aurelija PLOKŠTYTĖ

• Rašyti komentarą (3)