Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas
Tautodaininkė Giedrė Stainienė vąšeliu neria nuo vaikystės ir ištobulino techniką taip, kad jos suknelėmis puošiasi išrankiausios moterys.

Kretingiškė tautodailininkė 35-erių Giedrė Stainienė kuria įspūdingo grožio nėrinius, kai siūlas tarp jos pirštų lyg upelis vinguriuoja lengvai, tačiau fantazija iš jo suneria, suraizgo įspūdingiausius raštus, netgi trigubas detales, kai ant vieno sluoksnio užneriamas kitas, ir sakoma, kad šie darbai atlikti 3D technika. Tokiomis detalėmis išdabintomis G. Stainienės suknelėmis puošiasi įnoringiausios ir madingiausios lietuvės ir užsienietės moterys.

Neria eidama aplink stalą

G. Stainienė neslėpė, kad pastaruoju metu ji bendraujanti su Vokietijoje gyvenančia dizainere, su ja derina tos šalies moterų pateiktus užsakymus, kuriuos ji išpildo. Taip pat, įkūrusi savo internetinį portalą, pati priima užsakymus. „Kuriu individualiai, pagal kiekvienos ponios ir panelės užsakymą, suderiname, ko konkrečiai ji nori, atsižvelgiu į kiekvienos figūrą, patariu derinti detales, kurios paslėptų trūkumus“, – kalbėjo kūrėja.

Dažniausiai užsakomi vienspalviai drabužiai iš medvilnės ir lino, kartais – moheros, bet būna, kad pageidaujama kelių spalvų derinio. Kretingiškė neria vąšeliu ant specialiai kiekvienam drabužiui pasigaminto lekalo: „Namie vienas kambarys – tarsi dirbtuvės, taip ir einu nerdama aplink stalą, o visur pakampiuose – pintinės, maišai su siūlais, pradėtais ir nebaigtais darbai“, – kalbėjo G. Stainienė. Dauguma jos nėrinių iškeliavę po pasaulį, šiandieną pamatyti juos begalima tik asmeniniame darbų albume. Moteris sakė iš anksto nekurianti – anksčiau prisinėrusi glėbį rūbų, veždavo į tautodailės muges, vykdavo į turgų. „Sukūrei ir neparduodi, apmaudu. Nemažai investuoji į siūlus, o ir darbas – itin kruopštus, pavargsta akys. Lauki, kol kas nupirks. O jei nenuperka, taip ir dūla nėrinys, nesulaukęs savojo pirkėjo – žmogaus, kuris nešiotų jį su tokia pat meile, kiek į jį įdėta manosios. Todėl šiandieną kūrybinį darbą labai palengvina internetinės platformos, per jas mane susiranda patys užsakovai“, – atviravo tautodailininkė.

Giedrės Stainienės sukurtas ažūras, ant kai kuriu darbų derinamos keliasluoksnės detalės. Nunerti vieną suknelę moteris užtrunka apie mėnesį.

Išmoko nerti iš užsispyrimo

Moteris tikino nuolat sekanti madas, ypač – aukštąją ir paplūdimio, jų pokyčius ir sezono tendencijas. „Dabar labai madinga, kai nėriniuotomis suknelėmis ponios puošiasi eidamos į pokylius, arba netgi – suknelėmis apnuogintais pečiais, giliais skeltukais garsių kurortų paplūdimiuose.“

Namuose pačios geriausios jos darbų vertintojos yra dukterys 16-metė Karina ir 5-tus einanti Matėja. Radusi laisvą minutę, Giedrė skuba nėriniais išpuošti savo mažąją, mat ši dar labai moka džiaugtis kiekvienu nauju drabužėliu – suknele, tunika, nertiniu ar galvajuoste.

O nerti išmokusi, pasakojo G. Stainienė, dar vaikystėje: stebėdavo, kaip virbalų iš rankų nepaleidžia jos močiutė Sofija Liebuvienė ir mama Vida Šverebienė, abi jau amžinatilsį. „Nuo mažumės buvau užsispyrusi, stebėdavau jas ir galvojau, jeigu jos gali taip gražiai numegzti, aš turiu dar gražiau. Jos gali virbalais, o aš turiu jas pranokti vąšeliu. Nėriau, verkiau, kad nesiseka, ardžiau ir vėl rezgiau iš savo galvos, pati prisigalvodavau visokių raštu – bepigu šiandien, kai atsivertei interneto puslapį ir viskas išsamiai parodyta. Tačiau įveikiau, tuo pati didžiuojuosi prieš save. Ir dabar man įdomiausi yra nauji darbai – tarsi nauji gyvenimo iššūkiai“, – atviravo kūrėja.

Keliasluoksnes detales tvirtinant prie rūbo, sukuriamas 3 D efektas.

Mintys gimsta vienumoje

Per pastaruosius metus, moteris neslėpė, jos gyvenime įvykę visokių permainų, ji patyrė skaudžių išgyvenimų. Tačiau būtent vienatvė ir kūryba jai buvę patys geriausi vaistai.

„Esu vienatvės žmogus. Mano vaizduotėje labiausiai rutuliojasi mintys, veikia kūrybinė fantazija tuomet, kai galiu būti viena. Minioje, tarp daugybės žmonių, aš labai greit pavargstu – pusvalandis, ir Giedrės nebėra. Štai pats tikrasis atsakymas, kodėl mane ir mano darbus žmonės retai temato tautodailės mugėse“, – neslėpė G. Stainienė.

Tapti Tautodailės sąjungos nare gerokai prieš dešimtmetį ją paskatino dėdė, žinomas Kretingos krašto medžio meistras Adolfas Andriejus Viluckis, jo žmona Sofija – močiutės Sofijos sesuo, taip pat auksinių rankų mezgėja. Moteris sakė, kad ir jos tėvas Virginijus Šverebas artimųjų rate vadinamas medinuku: ko imasi iš medžio, tą ir padaro.

Dabar G. Stainienė sakė ėmėsi naujo kūrybinio projekto, tačiau pagarsinti jo dar nenorėtų, nes nežino, ar pavyks. „Negaliu ramiai būti: vos laisvesnė minutė, galvoje jau sukasi, verda, kol nušvinta mintis imtis naujo sumanymo. Taip gyventi įdomiau, juk neisi kasdien vien dulkių valyti. Nors kažkam gal ir tai gerai – nuramina“, – pusiau juokais, pusiau rimtai kalbėjo kūrybingoji kretingiškė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas