Dvaro liepų alėjų likimas – kaip ir žmogaus

Liepų alėja anksčiau buvo karpoma taip, kad viršum praeivių galvų sudarytų kupolą. Dabar gi liepos išstypusios ir peraugusios, vietomis išpuvusios iš vidaus ir kelia grėsmę praeiviams.

Kretingos dvaro parko pasididžiavimas – stačiais kampais susikertančios šimtametės mažalapių liepų alėjos – nyksta, jų kamienuose žiojėja didžiulės drevės. Kretingiškių pastebėjimu, šie persenę išstypę medžiai ne tik nebepuošia Kretingos dvaro parko, netgi atvirkščiai – kelia grėsmę praeiviams, ir svarstoma, ką su jais reikėtų daryti.

Nužeminus kamienus – neišgelbėsi

Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė prisipažino, kad nykstančios mažalapių liepų alėjos kelia galvos skausmą ir jiems, nes tai – savo gyvavimo pabaigos link einantis gyvosios gamtos objektas, Kretingos dvaro rūmus supusi puošmena. Alėjų ištakos siejamos su XVIII a. pabaigoje pasodintu vaismedžių sodu: jį stačiais kampais – nuo muziejaus dabartinės Marijono Daujoto mokyklos link, palei Vilniaus gatvę ir parke išlikusius sovietinius garažus – skaidė mažalapių liepų alėjos, o į rytus nuo rūmų vedė kaštonų alėja.

Paskutinių dvaro šeimininkų grafų Tiškevičių laikais liepų alėjos 2 m aukštyje buvo karpomos ir sudarydavo ištisinį arkos formos tunelį. Alėjų susikirtimo vietose įrengtos apvalios, gerai apšviestos aikštelės, kuriose stovėjo altanos ir skulptūros.

„Dėl liepų likimo tarėmės su specialistais: į Kretingą atvykęs ir alėjas apžiūrėjęs Aplinkos ministerijos atstovas Julius Bačkaitis sakė – nieko nebepadarysi, nebeišgelbėsi medžių, nes jų drevės išpuvusios. Garsus šalies arboristas Renaldas Žilinskas, kurio komandai patikėta nugenėti J. K. Chodkevičiaus laikus menančius dvaro parko ąžuolus, sakė, kad liepų neišgelbėtume nužemindami jų kamienus, nes tai nesuderinama su šių medžių gyvybinėmis funkcijomis“, – kalbėjo J. Tertelienė.

Jos žodžiais, kol alėjomis pasodintos liepos nėra masiškai išpuvusios, jos išliks, nes viršūnėmis remiasi viena į kitą ir taip prilaiko viena kitą. O tie medžiai, kurie akivaizdžiai pavojingi, pašalinami.

Privalo įvertinti specialistai

J. Tertelienė mano, kad išeitis būtų šalinti senus avarinės būklės medžius, į jų vietą atsodinant kitus, bet tai įmanoma įgyvendinant bendrą parko želdinių atnaujinimo projektą. „Tačiau šis projektas turi sulaukti savo eilės, nes pirmiausia yra numatyta įrengti parko apšvietimą. Požeminės komunikacijos projektuojamos taip, kad nepakenktų medžių šaknynui, tad jos neturėtų trukdyti vėliau tvarkant parko želdinius“, – įsitikinusi muziejaus gamtosaugininkė. Liepos auga valstybės saugomoje teritorijoje, nes Kretingos dvaro parkas išvien su rūmais ir kitais dvaro sodybos pastatais yra paveldo objektas. Todėl netgi nupjauti liepos ar kito medžio bet kada negalima.

Kretingos rajono savivaldybės paminklotvarkininkė Meda Skersienė priminė, kad problemiškus medžius pirmiausia įvertina Savivaldybės želdinių komisija, ir, esant būtinybei, jei medis avarinės būklės, duoda leidimą jį šalinti. Paklausta, ar paveldo teritorijoje privaloma į jo vietą atsodinti kitą, atsakė, kad kiekvienas atvejis yra skirtingas, o juolab, jei pašalinamas iš istorinės alėjos.

„Paveldo teritorijoje su medžiais elgtis reikia labai atsargiai, visų pirmiausia reikėtų pradėti nuo dendrologinių tyrimų, kad specialistai įvertintų konkrečią situaciją. Jeigu išpjautų visą liepų alėją dvaro parke ir į jų vietą pasodintų naujus medžius, būtina įvertinti, ar naujieji medeliai augtų didžiųjų pavėsyje“, – kalbėjo M. Skersienė.

Alėjomis – ne vien didikai, bet ir valstiečiai

Kretingos dvaro parko medžiai, tarp jų – liepų alėjos, mena Kretingos dvaro kūrimosi laikotarpį – didikų J. K. Chodkevičių, Sapiegų laikus. Kai XX a. pirmoje pusėje dvaro sodyba atiteko grafams Zubovams, jie čia ėmėsi kurti angliško stiliaus parką, Apie 1862 m. iš grafo Dmitrijaus Zubovo Kretingos dvarą išsinuomojo Juozapas Tiškevičius, kurį 1875 m. nusipirko ir į Kretingą perkėlė šeimos rezidenciją.

Kaip teigė istorikas Eimantas Gudas, žymiausias Tiškevičių giminės atstovas didikas Juozapas Tiškevičius iš pagrindų pertvarkė dvaro rūmus, prie jų pristatė stiklinę oranžeriją. Tuo pat metu buvo atnaujintas vaismedžių sodas ir parkas, kuriame augo iš įvairių pasaulio šalių atvežti medžiai ir krūmai, o liepų alėjos buvo kruopščiai prižiūrimos. Parke buvo įrengti ornamentinio stiliaus rožynai ir gėlynai su fontanais ir skulptūromis. Sode buvo veisiami fazanai ir vynuoginės sraigės. Dvaro parke buvo iškasti trys kaskadiniai tvenkiniai.

Istoriniuose šaltiniuose teigiama, kad dvaro parke grafai Tiškevičiai leisdavo lankytis miestelėnams ir apylinkių valstiečiams.

• Rašyti komentarą (13)