|
|
|
Darbėnuose statys žydų bendruomenės Atminimo sieną
Bendromis Darbėnų seniūnijos, Plungėje įkurto Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo bei Darbėnų gimnazijos pedagogės Editos Gliožerienės pastangomis siekiama įamžinti 550 miestelio Holokausto aukų atminimą, pastatant Atminimo sieną. Atminimo sieną ketinama pastatyti prie išvažiavimo iš miestelio, greta masinę kapavietę Palangos gatvėje jau anksčiau pažyminčio atminimo akmens. Sienos ilgis būtų 8–9 m. Ji būtų pagaminta iš betono, pritvirtinant prie jos iš raudono paminklinio akmens nugludintas lenteles su išgraviruotomis 550 žuvusių asmenų vardais, pavardėmis ir gimimo metais. Visos žuvusiųjų asmenybės ir pavardės istoriškai kruopščiai patikrintos. 1941-ųjų vasarą, per tris mėnesius, buvo išžudyta trečdalis Darbėnų miestelio gyventojų – visa vietos žydų bendruomenė. O sienos centre būtų įmūrytas atminimo akmuo iš senosios Darbėnų sinagogos pamato. Pasak Darbėnų seniūno Alvydo Poškio, senosios sinagogos, kuri pirmosiomis Antrojo pasaulinio karo dienomis buvo sudeginta, vietoje išlikę pamato fragmentų, – iš jo ir būtų išimtas ir į sieną įmūrytas akmuo. Šalia pavardžių būtų pateikta trumpa Darbėnų žydų bendruomenės istorija lietuvių ir anglų kalbomis. Projekto autorius – kaip teigia iniciatoriai, paskutiniojo Plungės žydo Jakovo Bunkos anūkas architektas Dovydas Bunka. Seniūno žodžiais, Atminimo siena būtų statoma geradarių lėšomis. Jau gauta dalis paramos – 3,9 tūkst. dolerių iš JAV litvakų atminimo fondo, o likusią dalį – apie 20 tūkst. Eur – tikimasi paaukosiant bendruomenes ar privačius asmenis. „Į Darbėnus atvyksta žuvusiųjų miestelio žydų palikuonys, lanko istorines vietas, todėl tikimės, kad jie parems, nes visgi tai bus jų šeimų istorinės atminties įamžinimas“, – kalbėjo A. Poškys. Seniūnija įsipareigojo paruošti prieigas Atminimo sienai bei pasirūpinti šios paminklinės vietos priežiūra.
„P. n.“ informacija
|
|
