|
Kretingoje eilė socialiniam būstui – iki dešimtmečio
Kiekviena šalies savivaldybė, tarp jų – ir Kretingos rajono, turi savą socialinio būsto fondą. Kretingoje būsto tenka laukti nuo 2–3 iki 10 metų ir daugiau, kadangi nėra būstų pasiūlos. Apie tai, kokia galioja tvarka norintiesiems gauti socialinį būstą, ir kam jis skiriamas, paaiškino Kretingos rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Kristina Gimžauskaitė-Mažonienė. – Kokie asmenys turi teisę į socialinį būstą? – Socialiniai būstai skiriami asmenims, kurie, pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme nustatytą tvarką, deklaravo gyvenamąją vietą Kretingos rajono savivaldybėje arba, jeigu asmuo deklaruotos vietos neturi, bet Savivaldybėje yra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą ir, kuriems deklaravus savo turtą ir pajamas, bendra jų vertė neviršija Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme numatytų pajamų ir turto dydžių. Socialinio būsto gali tikėtis asmuo ar šeima, neturintys Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise priklausančio būsto arba jų turimas būstas, Nekilnojamo turto registro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų. Taip pat – kada nuosavybės teise turimo būsto naudingas plotas, tenkantis vienam asmeniui, yra mažesnis kaip 10 kv. m arba yra mažesnis kaip 14 kv. m, jeigu šeimoje yra neįgalus asmuo, sergantis sunkia lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, forma. – Kiek asmenų šiandien laukia socialinio būsto Kretingos rajone, mieste? – Šiuo metu socialinio būsto laukia 126 asmenys ir šeimos. Išskirti, kiek jų laukia mieste ar kaime, negalime. – Kiek laiko socialinio būsto kretingiškiams tenka laukti? – Asmenims ir šeimoms, turinčioms teisę į socialinio būsto nuomą Savivaldybės sąraše, gali tekti laukti gana ilgai: nuo 2–3 iki 10 metų ir daugiau. Anksčiausiai vienišo asmens prašymas yra paduotas dar 2006 metais. Socialinio būsto nuoma asmeniui ar šeimai skiriama eilės tvarka pagal socialinio būsto plotą, tenkantį vienam asmeniui, šeimos asmenų skaičių. Prioritetai yra skiriami daugiavaikėms šeimoms ir neįgaliems asmenims. Mirusio asmens būstas pereina pagal laukiančiųjų eilėje kriterijus. Didžiausia problema yra ta, kad Kretingos mieste nėra būstų pasiūlos, – tiesiog nėra iš ko nupirkti butų, kuriems keliami atitinkami reikalavimai – jie privalo būti tvarkingi, išsyk tinkami gyventi. Kaimuose pasiūla būtų, tačiau į atokias vietoves daugiavaikės šeimos keltis nenori – toli nuo darbų, mokyklos. Manyčiau, kad problema išsispręstų, kaip buvo ketinama, pastačius Kretingoje bent vieną daugiabutį. – Žinoma atvejų, kada asmenys dirba užsienyje, namo parvyksta trumpam ir vėl išvyksta – iš esmės jie kaip ir negyvena Savivaldybės jiems skirtame socialiniame būste. Ar tai nėra laikoma nesąžiningumu, o gal įstatymas leidžia gyventi ir užsienyje dirbantiems asmenims? Jei taip, kaip manote, ar socialiai tai yra teisinga? – Kretingos rajono savivaldybės administracija konkrečios informacijos apie tokius asmenis neturi. Įstatymas nenumato asmenų darbo santykių apribojimo dėl gyvenimo socialiniame būste. Tačiau gavus informaciją apie būstą, kuriame galimai negyvenama, specialistai tikrina informaciją, apsilankydami būstuose. – Kokiais atvejais asmenys privalo apleisti jiems skirtą socialinį būstą? Ar būstus žmonės privalo patys remontuoti, kada, pagerėjus gyvenimo sąlygoms, juos perleidžia kitiems asmenims? – Iš socialinio būsto asmenys privalo išsikelti, jeigu jų deklaruoto turto vertė ir pajamos viršija Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme numatytus pajamų ir turto dydžius, nemoka nuomos ir mokesčių už komunalines paslaugas, t.y. nevykdo sutartyje numatytų įsipareigojimų. Nuomininkas gali atlikti būsto remontą pats, kaip numatyta nuomos sutartyje. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkai taip pat turi teisę teikti prašymus Savivaldybei dėl jų gyvenamojo būsto būklės pagerinimo, kitaip sakant, remonto darbų atlikimo jų gyvenamosiose patalpose.
|