|
|
|
Iš protesto akcijos sugrįžo nepakylėti
Iš ketvirtadienį prie Seimo įvykusio protesto mitingo, kuriame Lietuvos žemdirbiai išreiškė nepasitikėjimą žemės ūkio ministru, nepasitenkinimą dėl itin nukritusių žaliavinio pieno supirkimo kainų ir Žemės ūkio ministerijos bei Vyriausybės reakcijos į visa tai, kretingiškiai ūkininkai grįžo toli gražu nepakilios nuotaikos, tačiau ir iki galo dar nepraradę vilties. Ministru nori matyti Kazį Starkevičių „Juk Seime yra 141 narys. Galbūt ne visų jų požiūris į dabartinį žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką ir į žemės ūkio ateitį apskritai yra toks pat, koks Premjerės“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkas Rimantas Paulikas. Nuo scenos prie Seimo nuskambėjo interpeliacijos ministrui iniciatoriaus, vieno iš šios protesto akcijos organizatoriaus Pieno gamintojų asociacijos (LPGA) prezidento Jono Vilionio mintis iš posto išklibinus K. Navicką prašyti, kad žemės ūkio ministru sutiktų būti Kazys Starkevičius. Nors šis Seime taip pat atstovaujantis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijai, yra frakcijos narys, bet tai – geresnė išeitis, turint galvoje, kad konservatoriai šios pozicijos kitoms partijoms neužleis. K. Starkevičius ministerijai yra vadovavęs jau anksčiau. Idėją dabartinį ministrą pakeisti K. Starkevičiumi ūkininkai pasitiko gausiais plojimais. „Tik kažin, ar Vyriausybė to norės – jai turbūt pats geriausias tas ministras, kuris yra paklusnus, vykdo, ką reikia, ir nekelia problemų“, – svarstė R. Paulikas. Protesto akcijos dalyviai prašė gelbėti visą žemės ūkį, o pieno ūkininkų vienas pagrindinių reikalavimų – skirti 40 mln. eurų dėl žemų pieno kainų patirtiems nuostoliams kompensuoti. Kol kas Žemės ūkio ministerija žada suteikti 8 mln. eurų paramą už laikomas karves, bet ši suma netenkina.
Premjerės atsakymas – po savaitės Tiek dėl ministro atstatydinimo, tiek dėl pakankamos 40 milijonų eurų paramos, kad, smarkiai nukritus pieno supirkimo kainoms, galėtų išsilaikyti, derybininkai specialiai kalbėtis ėjo pas Premjerę Ingridą Šimonytę, kiti protesto dalyviai naujienų laukė valandą – tiek laiko užtruko susitikimas. Pasak J. Vilionio, pradžioje buvo kelti bendri žemės ūkio klausimai, o vėliau pereita prie konkretesnių – apie pieno kainas taip pat. Pats LPGA prezidentas Vyriausybei siūlęs „susitvarkyti“ su prekybos centrais. Nors devizas „Pirk prekę lietuvišką“ – skambus, tačiau nenormalu, kad šiandien prekybos centruose lietuviški produktai užima tik 20 proc., dominuoja lenkiški. J. Vilionio nuomone, Vyriausybė prekybininkus gali paveikti per įvairius mokesčius. Premjerės pozicija derybininkams nepatiko: ministras K. Navickas, kurį žemdirbiai ne pirmą kartą atkakliai reikalauja pakeisti, jai – geras, o 40-ies milijonų eurų neturinti iš kur paimti. Vis dėlto galutinį atsakymą I. Šimonytė pažadėjo pateikti po savaitės. J. Vilionis visus laukimu gyvenančius šalies ūkininkus – pienininkus, grūdininkus, mėsininkus, paukštininkus – paragino ir toliau neatsipalaiduoti, neskubėti sudėti ginklų, sakė, kad spaudimas valdžiai tebėra reikalingas, ir kad vėl gali tekti visiems susirinkti, nors darbų daug – pavasaris, daugeliui metas važiuoti į laukus. Sumažėjus žaliavinio pieno kainoms, įvairūs ūkininkų protestai vyksta nuo metų pradžios – pienas pilamas į laukus, gyventojams dalinamas veltui arba už auką, ne viena akcija įvyko prie Žemės ūkio ministerijos ir Vyriausybės. --- Premjerė I. Šimonytė Seimo nariams likus porai dienų iki šio mitingo paaiškino, dėl ko kilo vadinamoji pieno krizė: po labai aukštų kainų 2022-aisiais dalis pasaulinių maisto kainų staigiai sumažėjo. Lietuvos pieno sektoriuje labai didelė superkamo pieno dalis naudojama eksportuojamai produkcijai pagaminti, todėl pramonės įmonės, siekdamos išlaikyti savo konkurencingumą tarptautinėje rinkoje, sumažino supirkimo kainas ūkininkams, kurių derybinė galia mažiausia. Pieno supirkimo kainos pastaruoju metu krenta ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Išankstiniais Europos Komisijos duomenimis, sausį ir vasarį vidutinė pieno supirkimo kaina Bendrijoje mažėjo atitinkamai 3,5 proc. ir 2,7 proc., nusileisdama žemiau 55 centų už kilogramą ribos.
|
|
