Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Vaiko teisių gynėjai reziumavo praėjusius metus: apie vaiko teisių pažeidimus pranešama dažniau, tačiau dar per sunkiai identifikuojamas smurtas. Kretingos rajone specialistai užregistravo 488 pranešimus dėl galimų vaiko teisių pažeidimų. Iš jų 184 atvejai – nesmurtiniai, 23 – smurtiniai vaiko teisių pažeidimai.

Smurtautojai – šeimos nariai

Vaiko teisių gynėjai praėjusiais metais kas dvylika minučių sulaukė pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą dėl vieno iš 17 Lietuvoje esančių vaikų. Nors didžioji dalis gautų pranešimų buvo nesmurtiniai, vis dėlto vienas vaikas iš 180 galimai patyrė smurtą.

Kaip ir visoje Lietuvoje, Kretingos rajone iš visų smurto atvejų daugiausia fiksuojama fizinio smurto. Remiantis vaiko teisių gynėjų turimais duomenimis, nuo fizinio smurto dažniau nukenčia berniukai.

„Kalbant apie atvejus, kai nuo smurto protrūkių nukenčia vaikai, labai svarbu suprasti, kad tai vyksta ne tik gatvėse, kai smurtauja nepažįstami žmonės. Pastarieji atvejai taip pat kelia didelį nerimą. Vis dėlto prieš vaikus kur kas dažniau smurtaujama artimoje aplinkoje, ir tai daro jų šeimos nariai“, – įvardino Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Greta Bliutaitė.

Sužinoję apie galimą pažeidimą prieš vaikus, Vaiko teisių apsaugos specialistai į juos reaguoja. „Reaguojame visą parą, o pranešimus apie galimai pažeidžiamas vaikų teises po darbo ir šventinėmis dienomis gauname iš policijos“, – kaip vyksta darbas, atskleidė G. Bliutaitė.

Nagrinėjant pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus ir įvertinus, kad šeimai reikia pagalbos, vaiko teisių gynėjai šeimoms inicijuoja pagalbą, kurią teikia savivaldybėje dirbantys specialistai.

„Tai padeda spręsti šeimose iškylančias problemas ir teikia vilčių, kad kiekvienas vaikas galėtų augti ir vystytis ramioje, saugioje ir vaiko poreikius, interesus atitinkančioje artimiausioje aplinkoje. Mes bendradarbiaujame su kitų institucijų atstovais, dalinamės gerąja patirtimi ir siekiame vieningo tikslo – kiekvieno vaiko gerovės užtikrinimo“, – tikino G. Bliutaitė.

Visuomenė turi keistis

Visuomenės nuomonės tyrimai rodo, jog žmonės supranta, kad prieš vaikus negalima smurtauti, o vaikystėje patirtas smurtas palieka žymes visą likusį gyvenimą. Vis dėlto konkrečiose situacijose apie 50 proc. žmonių sunkiai identifikuoja smurtines situacijas. „Tiek visuomenės, tiek visų institucijų įsitraukimas, kompleksinė pagalba šeimai yra labai svarbu“, – tikino G. Bliutaitė.

Siekiant, kad vaiko teisių pažeidimų, o ypač nusikaltimų prieš vaikus, būtų kuo mažiau, Vaiko teisių specialistai atkreipė dėmesį, kad visuomenė turi keistis. „Kiekvienam mūsų vertėtų būti atidesniems aplinkiniams, mokytis atpažinti ženklus, išduodančius, kad vaikas galimai patiria smurtą“, – sakė G. Bliutaitė.

Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės, kasmet augantis gaunamų pranešimų kiekis rodo ne tik didėjantį visuomenės nepakantumą galimiems vaiko teisių pažeidimams, bet ir atskleidžia vis realesnį galimai nukentėjusių vaikų mastą. Nors praėjusiais metais didžioji dalis – 82 proc. – gautų pranešimų nebuvo susiję su smurtu, vis dėlto smurtą mūsų šalyje galimai patyrė 2 tūkst. 866 vaikai – vienas iš 180 vaikų, 2021 m. – 2 tūkst. 594.

Analizuojant praėjusių metų galimai nuo smurto nukentėjusių vaikų statistiką pagal smurto formas pastebėta, kad daugiausia – 2 tūkst. 216 – pranešimų dėl fizinio smurto, seksualinio – 300, psichologinio – 291, nepriežiūros – 421.

Fizinį smurtą, kaip ir Kretingos rajone, dažniau patiria berniukai, o nuo visų likusių smurto rūšių dažniau nukenčia mergaitės: nuo psichologinio 159 atvejais nukentėjo mergaitės ir 132 – berniukai, nuo nepriežiūros – 220 atvejų – mergaitės ir 201 – berniukai, o seksualinį smurtą galimai patyrė 256 atvejais mergaitės ir 44 – berniukai.

Pasak vaiko teisių gynėjų, praėjusiais metais dažniausiai pažeidžiamos vaiko teisės buvo susijusios su geriausių vaikui gyvenimo sąlygų neužtikrinimu, dažnai su tėvų skyrybų atvejais išryškėjančia problema – kliudymu vaikui bendrauti su vienu iš tėvų.

---

2022 m. vaiko teisių gynėjai šalyje sulaukė daugiau negu 45 tūkst. pranešimų dėl galimai pažeistų vaiko teisių, t. y. 13 proc. daugiau negu 2021 m. Vidutiniškai per parą buvo gaunami 126 pranešimai apie galimą vaiko teisių pažeidimą.

„P. n.“ informacija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas