Tradicinėje konferencijoje – akcentas kūrybiškumui ir atnaujintam ugdymo turiniui

Aleksandras Ronkus kolegas sudomino pranešimu „Techninės grafinės kalbos ugdymas“.

Kretingos Simono Daukanto progimnazija šalies dailės ir technologijų mokytojus sukvietė į respublikinę konferenciją „Kūrybinės pamokų interpretacijos“. Tai – septintąkart įvykęs renginys, tačiau – pirmąsyk šioje progimnazijoje: iki šiol konferencija buvo rengiama Kretingos meno mokykloje, ir tam buvo keletas priežasčių.

Konferencijos sumanytoja Simono Daukanto progimnazijos direktorės pavaduotoja dailės mokytoja rajono dailės mokytojų metodinio būrelio pirmininkė Živilė Sabaliauskaitė teigė, kad, jai atėjus dirbti į Kretingos meno mokyklą iš akademinės aplinkos, labai norėjosi ryšio su kolegomis. „Man to reikėjo bendroms dailės ir technologijų mokytojų veikloms, be to, bendravimas su pačiais geriausiais savo dalyko žinovais visada veda tobulumo link, priverčia pasitempti ir vaikams perduoti visa, kas geriausia“, – prisipažino ji. Pirmąsias konferencijas pedagogė rengė kartu su savo kolege Lina Nikartiene, šiemet, be šios mokytojos, jai jau talkino kitos kolegės – Onutė Viskontienė iš Marijono Daujoto progimnazijos, Ramunė Grikštaitė iš Vydmantų gimnazijos, Birutė Česnauskienė iš Kretingos meno mokyklos.

Konferencija subūrė apie 100 mokytojų iš visos Lietuvos.

Ž. Sabaliauskaitės pastebėjimu, keičiasi gyvenimas – keičiasi ir konferencijos turinys, kuris šiemet buvo labiau orientuotas į šiuolaikišką ir atnaujintą ugdymo turinį, o kūrybiškumas ir kritinis mąstymas – tai pačios svarbiausios XXI a. kompetencijos, kurioms skiriamas vis didesnis dėmesys. „Kūrybiškumas mūsų, pedagogų, nuomone, šiuolaikinėje darbo rinkoje yra viena labiausiai pageidaujamų darbuotojo savybių. Kūrybiškumas – tai labai universali kompetencija, kurią net ir kuklesnių gabumų žmogus gali lavinti ir pasiekti gerų rezultatų. Juolab kad galimybių apie tai kalbėti ir įrankių daryti turime tikrai daug“, – teigė konferencijos idėjos autorė, akcentuodama naujas patirtis šių metų konferencijoje, kurioje dailės mokytojai iš Kretingos rajono, Klaipėdos miesto, Platelių pristatė savo mokinių kūrybinius darbus, pranešimus skaitė mokytojai iš Klaipėdos, Radviliškio, Šiaulių, Radviliškio, Pasvalio, Kauno, Joniškio, Šilalės, Mažeikių, Neringos, stendinius pranešimus parengė kolegos iš Kretingos, Plungės, Pasvalio, Palangos, Biržų, Klaipėdos, Mažeikių. Šis edukacinis renginys subūrė apie 100 pedagogų iš visos Lietuvos. Jie akcentavo, kad konferencija suteikė galimybę užmegzti profesinius ryšius, pasidalinti gerąja darbo patirtimi, mokytis iš pačių geriausių šios srities ekspertų.

Justinas Vancevičius pasidalino įžvalgomis, kaip dailę veiksmingai integruoti į literatūros pažinimą.

„Dalyviai turėjo galimybę susipažinti ir išgirsti apie naujausias meno ir technologijų pamokų tendencijas, inovacijas, tarp jų – ir apie skaitmeninį meną ir dizainą, 3D modeliavimą, architektūros taikymo galimybes bendrojo lavinimo mokyklose“, – dėmesį atkreipė Ž. Sabaliauskaitė, pripažinusi, kad mokytojams labai svarbu pasidalinti praktiškai išbandytomis sėkmingomis pamokų istorijomis, susipažinti su kolegų sukurtais naujais mokymo metodais, padedančiais kurti šiuolaikinį tarpdisciplininį ugdymo turinį, patrauklų mokiniams. Per konferenciją jos dalyviai taip pat tyrinėjo ir diskutavo apie naujas ugdymo priemones ir technologijas, kurios gali pagerinti mokymąsi.

Konferencijoje nuskambėjęs pranešimų turinys patvirtino, kad menai ir technologijos įvairiais būdais gali būti efektyviai integruojami į įvairių mokomųjų dalykų turinį, kas mokinius skatina mokytis, ugdytis kūrybinius ir kritinio mąstymo įgūdžius.

Ž. Sabaliauskaitė atkreipė dėmesį į keletą pranešimų. Vienas jų – klaipėdiečio technologijų mokytojo Aleksandro Ronkaus pranešimas „Techninės grafinės kalbos ugdymas“ patvirtino, kad menai gali būti naudojami ne vien kaip veikla, bet ir kaip pagrindinė priemonė, kuria mokiniai apdoroja, įgyja ir reprezentuoja matematikos žinias. Pranešimo autorius akcentavo ir sistemos aiškumą, taisykles ir būtinybę laikytis nuoseklumo.

Vienas vaikų kūrybinių darbų.

Viešosios įstaigos „Mokyklų tobulinimo centras“ literatūros pažinimo programos „Vaikų žemė“ vadovas Justinas Vancevičius pranešime „Literatūra dailės pamokose: integravimo galimybės“ pateikė veiksmingos šiuolaikinės vaikų literatūros integravimo į dailės pamoką galimybes, kurios padeda išspręsti meninio ugdymo ir literatūros populiarinimo problemas. Vilniaus Pilaitės gimnazijos mokytojos Andželika Aleksandravičiūtė ir Lina Sirgedienė pranešime „Grožis ir estetika“ taip pat pristatė savo patirtis, kaip technologijos, dailė integruojamos į lietuvių kalbos ir literatūros pamokas, meno, technologijų ir istorijos integracijos galimybes pranešime „Pamoka be sienų“ pristatė technologijų mokytoja klaipėdietė Eglė Kleivienė, – apskritai visuose pranešimuose liejosi mintys, patirtys apie kūrybinius sprendimus, jų integraciją skirtingose disciplinose, pastebėjimai, kaip tai veikia mokinius.

„Mums šis sambūris suteikė vertingą galimybę neatsilikti nuo sparčiai besikeičiančios menų ir technologijų pamokų kūrimo specifikos, mokytis vieniems iš kitų“, – Ž. Sabaliauskaitė pasidžiaugė, kad rengiant konferenciją pavyksta suburti savo darbą mėgstančius ir norinčius tobulėti savo srities pedagogus.

• Rašyti komentarą (0)