Ar reikia tiek daug viešai kalbėti apie savižudybes?

– Pasitaiko, kad iš gyvenimo savo noru išeina ir paprasti žmonės, ir „žvaigždės“, tik apie „žvaigždes“ daugiau kalbama, rašoma. Aš nemanau, kad viešumas yra labai blogai – gal kaip tik kitus paskatins susiburti, daugiau galvoti apie šalia esančius savo artimuosius, daugiau bendrauti, gal kuo padėti.

– Užtektų paskelbti patį faktą, kas atsitiko, o per daug smulkiai aptarinėti nereikėtų. Iš gyvenimo išėjus dainininkui Donatui Čižauskui, jo draugai pramogų pasaulio atstovai, kad už bilietus gautus pinigus paaukotų šeimai, suorganizavo didžiulį koncertą. Šis sumanymas, manau, tikrai geras: vyro, tėčio nebėra, o gyventi juk reikia.

– Nuo problemų kiekvienas žmogus bėga savaip, daugelis randa kitų išeičių negu savo noru pasitraukti iš gyvenimo. Kai pasirenkama savižudybė, įsivaizduoju tą skausmą, kurį turi iškentėti šeima ir artimieji, o kai dar viešai aprašinėjama, kai lendama į asmeninius gyvenimus... Ne, nepritariu.

– Gal ir nereikėtų savižudybių, apie kurias pastaruoju metu išgirstame ypač dažnai, per daug viešinti. Bet juk skirtingi žmonės – skirtingos ir nuomonės. Gal patys artimieji atskleisti, kas, kaip ir kodėl įvyko – nieko prieš? Tai yra kiekvieno asmeninis reikalas. Jeigu vieni nekalbėtų, kiti ir nerašytų.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS