|
|
|
Tradiciniame žygyje – 3,2 tūkst. žygeivių
Tradicinis naktinis pėsčiųjų žygis 1923-iųjų Klaipėdos sukilimo dalyvių takais šiemet subūrė 3 tūkst. 202 dalyvius. Panašiai tiek žmonių žygyje dalyvaudavo ir ankstesniais metais. Užsiregistravusiųjų į žygį buvo beveik 3,5 tūkst., tačiau ne visi norėjusieji atvyko, dalis žmonių persigalvojo galimai dėl lietingo oro. Jauniausiai dalyvei buvo aštuoneri, ji į žygį leidosi kartu su savo tėvais. Taip pat dalyvavo ir 70–80 metų žygeiviai. Didžiąją dalį žygio dalyvių sudarė kariuomenė, savanoriai, šauliai. Žygis, kurio maršrutas tęsėsi nuo Kretingos Klaipėdos link, prasidėjo penktadienio vakarą ir baigėsi šeštadienio rytą Paupių kaime prie Bachmano dvaro, kur prieš 100 metų veikė sukilėlių štabas. Žygio dalyviai iš viso įveikė 25 km. Organizatorių teigimu, žygis buvo sudėtingas – jį apsunkino lietus ir dargana. Šiais metais tradicinis pėsčiųjų nakties žygis buvo ypatingas, nes skirtas Klaipėdos krašto prijungimo šimtmečiui. Anuomet Lietuvos karių, traukiniais atvykusių į Kretingą, pradėto žygio autentiško maršruto visiškai atkartoti nepavyko dėl kai kuriose vietovėse dabar įsikūrusių gyvenviečių. Nepaisant to, dauguma maršruto detalių išliko. Žygyje „Klaipėdos sukilėlių keliais“ dalyvauti kvietė Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Klaipėdos skyrius kartu su Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (jūros) šaulių 3-ąja rinktine padedant Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iajai rinktinei, Lietuvos kariuomenės Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionui, Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos Įgulų aptarnavimo tarnybos Klaipėdos įgulos aptarnavimo centrui, Klaipėdos karininkų ramovei, Karinėms jūrų pajėgoms.
„P. n.“ informacija
|
|
