Pajūrio naujienos
Help
2023 Vasaris
Pi 6132027
An 7142128
Tr181522
Ke291623
Pe3101724
Še4111825
Se5121926
Apklausa

Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Akvarelėmis išliejęs meilę tėviškei

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
  • 2023-01-13

Kartenoje ilgus metus kūrusio, anapilin iškeliavusio tautodailininko peizažisto Jurgio Račkausko, kuriam šiemet būtų sukakę 100 metų, gyvenimą bei įvairiaspalvę veiklą apibūdino jo duktė pedagogė Jūratė Račkauskaitė.

Šį sausį įžymiam Žemaitijos kūrėjui tautodailininkui peizažistui, Kretingos rajono Garbės piliečiui Jurgiui Račkauskui būtų sukakę 100 metų, – anapilin jis iškeliavo 85-erių, krašto žmonėms palikęs turtingą darbų kraitį. Jo paveiksluose, tapytuose aliejumi, bet dažniausiai išlietuose akvarele prigesintomis spalvomis, dominuoja Žemaitijos apylinkių – Karklėnų, Kulių, Platelių, Grūšlaukės, Salantų, Kartenos, kur gyveno ir dirbo, – gamtos vaizdai, natiurmortai, senųjų trobesių kontūrai.

Nutapė tūkstantį paveikslų

Buvusio pedagogo, pagal specialybę – prancūzų kalbos mokytojo, Platelių, Grūšlaukės, Salantų, Kartenos mokyklų vadovoJ. Račkausko gimimo jubiliejaus proga Kretingos rajono kultūros centre rengiama jo tapybos darbų paroda, kurioje – per 30 darbų iš Kretingos muziejaus fondų.

Šios parodos kuratorė Kretingos muziejaus muziejininkė Danutė Šorienė patikino, kad J. Račkauskas buvęs labai produktyvus tapytojas, jo paties žodžiais, nutapęs apie tūkstantį paveikslų. Daugumą jų išdalinęs ir išdovanojęs: jo darbai plačiai pasklidę po pasaulį ir puošia tautiečių namus Vokietijoje, Švedijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, JAV, netgi – tolimojoje Kolumbijoje.

„Nerastumėt turbūt nė vieno vyresnės kartos Kretingos krašto tautodailininko ar pedagogo, kurio namų sienų nepuoštų J. Račkausko paveikslai. Vien muziejui jis padovanojo 46 paveikslus, – šią, dabar jubiliejinei parodai rengiamą 30 akvarelių ciklą, nuolat vežiojame po ekspozicijas“, – sakė D. Šorienė.

Rengiant parodą talkinusi kūrėjo duktė ilgametė Kartenos mokyklos-daugiafunkcio centro pedagogė ir vadovė 72-jų Jūratė Račkauskaitė prisiminė savo tėvą tapius pagal eskizus, kuriuos jis nusipiešdavęs vaikščiodamas po Salantų, Grūšlaukės ir Kartenos apylinkes. Po to savo namų dirbtuvėse juos spalvomis paversdavęs į paveikslus. Nuo 1977-ųjų tapo Lietuvos liaudies meno draugijos nariu, tautodailės kūrėju.

Muziejininkė Danutė Šorienė išskyrė darbą, kuris diplomu buvo įvertintas Japonijoje.

Japonijoje įvertintas darbas

„Mano akimis žvelgiant, lieti akvareles J. Račkauskui sekėsi labiau, negu tapyti aliejumi. Piešęs nuo jaunystės, šį pomėgį tobulino, Klaipėdoje lankydamas dailės studiją „Guboja“, kur turėjo galimybę dirbti su profesionaliais dailininkais, mokytis iš jų tapybos technikos. Patirties taip pat sėmėsi kasmetiniuose dailininkų pleneruose. Dažnai rengdavome trijų mūsų krašto panašaus kūrybos braižo dailininkų peizažistų – be J. Račkausko, dar Kurto Skroblo ir Edvardo Stalmoko – parodas“, – papildė Kretingos rajono kultūros centro dailininkė Jūratė Jonauskienė.

Per ilgą tapybai pašvęstą gyvenimą buvo surengtos 26 J. Račkausko tapybos darbų parodos Lietuvoje ir už jos ribų. Pasak D. Šorienės, prigesintomis tamsiomis spalvomis sukurtą vieną savo darbų, vaizduojančių senuosius Žemaitijos trobesius, jis išsiuntė į pasaulinę kūrėjų parodą Japonijoje ir buvo apdovanotas diplomu.

Kūrė tarsi žmogus-orkestras

J. Račkauską šiandieną galėtume vadinti žmogumi-orkestru, daugialypiu kūrėju: tuo pat metu jis ne tik tapė, bet ir rašė eiles, režisavo ir kūrė dekoracijas spektakliams. Jam teko išbandyti ir restauratoriaus amatą, atkuriant Kartenos bažnyčios ir Abakų lurdo paveikslus. Teatras jam buvo ne tik saviraiškos būdas, bet ir galimybė sovietmečiu puoselėti lietuvybę.

„Labai gerai atsimenu Salantuose jo kurtus spektaklius, tokius kaip: „Amerika pirtyje“, „Petras Kurmelis“, „Kuršiukas“, taip pat – užatlantėje gyvenusio poeto Bernardo Brazdžionio kūrybos vakarą. Dirbdamas Salantų internatinės mokyklos direktoriumi, miestelyje subūrė dramos kolektyvą, pats kūrė spektaklius, dekoracijas“, – kalbėjo J. Račkauskaitė, prisimindama tėvą ir kaip visuomenės žmogų, ir kaip namų dvasios puoselėtoją. – Visada ramus, kantrus, išlaikytas, niekad neatsimenu supykusio ar pakėlusio balsą.“

J. Račkauskaitės atmintyje išliko namuose tvyrojusi kūrybinė atmosfera: dažnai lankydavosi įvairūs krašto menininkai, tėvas išvykdavo į plenerus, tačiau ir šeimai skirdavo dėmesio: „Kartu stovyklaudavome, dalyvaudavome kuriant spektaklius. Mūsų mama Marija Račkauskienė, paprasta prekybininkė, suprato ir labai palaikydavo tėvą, jo veiklą.“

Jurgis Račkauskas su sūnumi Alfredu

Visą gyvenimą viliojo mokykla

Šeimoje užaugo dviese: Jūratė turi jaunesnį brolį Alfredą, šiandien jis – habilituotas matematikos mokslų daktaras, Vilniaus universiteto profesorius, kuriam sausio 18-ąją sukaks 70 metų. Pasidomėjus, ar mokslo pasiekimams įtakos turėjo tėvo veikla, „Pajūrio naujienoms“ jis perdavė tokius žodžius: „Matematika yra mokslų mokslas ir visų menų menas. Gal todėl tėvuko menas ir pastūmėjo mane į matematiką.“

Jūratė prisipažino, kad, sekdama tėvo pėdomis, norėjusi studijuoti prancūzų kalbą, tačiau tėvas ją atkalbėjęs ir skatinęs eiti į tiksliuosius mokslus – ji pasirinko chemiją ir inžineriją. Tačiau vis vien viliojo pedagogika, – vėliau neakivaizdžiai baigė antrą aukštąjį mokslą, ir ligi šiol tebedirba Kartenos mokykloje-daugiafunkciame centre.

„Mokykla mane viliojo, nes apie ją sukosi visas šeimos gyvenimas. Pagaliau aš netgi, padedant pribuvėjai, gimiau Platelių mokykloje, kur tėtis dirbo direktoriumi – joje buvo įrengtas butas mokyklos vadovui. Galbūt dėl to mokykla tapo mano gyvenimo dalimi“, – svarstė J. Račkauskaitė.

Skausmingi artimųjų likimai

Jūratė taip pat atsimena tėvą įkūrus Salantuose internatą-mokyklą, kuriame pats rūpinosi sutrikusio intelekto ir našlaičiais vaikais: ji atsimena ir įvykį, kai tėvas važiavo į Maskvą parsivežti ten nuklydusio mokinio.

„Tėvas iš prigimties buvo labai gabus, pasakodavo, kad norėjęs eiti į mokyklą nuo 6-erių, bet nepriėmė, o kai atėjo į pirmą klasę, jau mintinai mokėjo visą elementorių. Jo tėvai buvo paprasti valstiečiai. Šeimoje augo 4 vaikai: 2 broliai, be jo – dar metais jaunesnis Justinas, ir 2 seserys Elvyra ir Sofija. Dviejų – brolio Justino ir sesers Sofijos likimai buvo tragiški“, – kalbėjo J. Račkauskaitė, vartydama tėvo paliktą biografijos aprašą.

Justinas priklausė ateitininkų kuopai, vėliau tapo partizanu. 1946-aisias buvo suimtas ir išgabentas į Magadano lagerį, kur žuvo nukankintas. O sesuo Sofija tapo per karą plėšikaujančių sovietų kareivių auka – buvo nušauta. Šeimoje J. Račkausko pėdomis pasekė: kaip dailininko – anūkės Erika ir Vita bei proanūkė Ugnė, o kaip literato – anūkė Vilma.

Švenčiant 80-mečio jubiliejų, J. Račkauskas su dukra Jūrate deklamavo savo mėgstamą poetą Bernardą Brazdžionį.

Tėviškės žemė

Tėviškėlės mano žemė,

Kur berželiai dangų remia.

Mano žeme, varguolėle,

Aš tave kaip rausvą gėlę,

Aš tave kaip maldą tylią,

Mano vargo žeme, myliu.

Mano žeme, vargo juodo,

Tavyje randu paguodą.

Vakarui už vartų stojus,

Vakarinei žarai moja

Viršūnėlės uogienojų,

Ties varteliais aš galvoju:

Nužydės alyvos kartą

Ir liepelė užu vartų.

Sudaužys žiogelis smuiką

Ir dainelę savo puikią,

Kur į saulę garsiai šaukė

Vieversėlis ties palauke.

Skurdas, priespauda ir kančios,

Tie vergijos sunkūs pančiai

Spaudžia mano tėviškėlę,

O aš ją kaip jauną gėlę,

O aš ją kaip maldą tylią

Už vargelį sunkų myliu.

Jurgis RAČKAUSKAS

Šiam, 1941 m. J. Račkausko parašytam eilėraščiui, muziką sukūrė kompozitorius Saulius Jonkus, ir jis tarp kūrėjų tapo populiaria daina.

---

Kartenoje ilgus metus kūrusio, anapilin iškeliavusio tautodailininko peizažisto Jurgio Račkausko, kuriam šiemet būtų sukakę 100 metų, gyvenimą bei įvairiaspalvę veiklą apibūdino jo duktė pedagogė Jūratė Račkauskaitė.

Jurgis Račkauskas gimė 1923 m. sausio 8 d. Šložių k. Plungės r. Mokėsi Kulių miestelio pradžios mokykloje,1936–1943 m. Plungės gimnazijoje, 1960 m. baigė Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą.

Nuo 1943 m. dirbo Karklėnų pradinėje mokykloje, vėliau – Kulių progimnazijoje, nuo 1948 m. – Platelių progimnazijos direktoriumi.

Jo pedagoginis kelias Kretingoje: 1952 m. dirbo Salantų rajono švietimo skyriuje, nuo 1954 m. – Grūšlaukės septynmetės mokyklos direktoriumi, 1957 m. Salantų rajono švietimo skyriaus vedėju, 1960 m. Salantų mokyklos-internato direktoriumi, nuo 1969 m. ligi pensijos 1983 m. – Kartenos vidurinės mokyklos direktoriumi.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas