Pajūrio naujienos
Help
2023 Vasaris
Pi 6132027
An 7142128
Tr181522
Ke291623
Pe3101724
Še4111825
Se5121926
Apklausa

Ar rinktumėtės balsavimą internetu, jeigu būtų tokia galimybė?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Ketvirtadienio vakarą iš Taikos gatvės išėjusio kretingiškio Valdo paieška sekmadienį baigėsi nelaimingai – sušalęs vyro kūnas rastas laukuose. Jo sesuo Rūta Daukantaitė (dešinėje) reiškė didelę padėką padėjusiems ieškoti brolio: „Netikėjau, kad Kretingoje yra tokia stipri bendruomenė.“

Ketvirtadienio vakarą iš Taikos gatvės išėjusio kretingiškio Valdo Daukanto ieškojo gausus būrys žmonių: policijos pareigūnai, artimieji, draugai, šauliai, kiti savanoriai. Nepaisant to, paieškos atomazga – tragiška: 38-erių vyras rastas sušalęs laukuose.

Sulaukė įvairios informacijos

Visą savaitgalį socialiniuose tinkluose mirgėjo prašymai prisidėti prie Valdo paieškos, suteikti naudingos informacijos, pasidalinti šalia namų esančių vaizdo kamerų įrašais. „Pirmą vakarą, kadangi jau buvo vėlu, ieškojome patys, padedant artimiesiems, kuriems esu dėkinga. Kitą rytą rinkomės prie policijos komisariato – čia jau susirinko apie 40 žmonių“, – „Pajūrio naujienoms“ pasakojo Valdo sesuo Rūta Daukantaitė.

Pradėjus aktyviau dalintis informacija apie dingusį vyrą, padėti panoro vis daugiau žmonių. „Trečią dieną, kuomet ir radome brolio kūną, pamačiusi pareinantį gausų būrį žmonių, pajutau neapsakomą jausmą, net pritrūko oro. Nemaniau, kad Kretingoje yra tokia stipri bendruomenė, nepaliekanti žmonių nelaimėje. Visa tai mums suteikė gerokai daugiau stiprybės“, – kalbėjo R. Daukantaitė, akcentuodama, kad, užklupus nelaimei, nereikia bijoti kreiptis pagalbos. Artimieji Valdo pirmiausia ieškojo Kartenoje esančiose kapinėse, kur neseniai šeima palaidojo močiutę. „Valdas ją labai mylėjo, tad pirmiausia pagalvojome, kad jis išėjo pas ją“, – kodėl nusprendė paiešką pradėti ten, įvardino Rūta. Tą patį vakarą teritoriją žvalgė ir policijos pareigūnai.

Rasti vyrą nebuvo lengva, kadangi tiek sesuo, tiek policijos pareigūnai sulaukdavo įvairios informacijos, kuri nepasitvirtindavo. „Džiaugiamės, kad gyventojai dalijosi informacija, tačiau šiuo atveju dažnai ji nepasitvirtino, o patikrinti reikėjo viską, – sakė Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Tomas Mikelkevičius. – Žmonės buvo geranoriški, vieningi.“

Artimiesiems teko atlaikyti ir piktus komentarus, absurdiškiausius pranešimus. „Sulaukėme informacijos, kad jis yra prekybos centre „Lidl“, nors žinojome, kad Valdas nevaikšto į parduotuves, nes bijo žmonių. Vienas bjauriausių pranešimų, kad jis – Klaipėdoje, „Akropolyje“, apvogė parduotuvę. Žinojome, kad tai – neįmanoma, nes Valdas buvo labai geras, švelnus žmogus, – pavyzdžius išsakė mirusiojo sesuo. – Bet kuriuo paros laiku apie gautus pranešimus nuolat informuodavau pareigūnus, kurie kuravo brolio paiešką. Jie man sakydavo nekreipti dėmesio į piktus komentarus, nuolat ramino.“

Vyro paieška buvo vykdoma visur, tačiau rasti jį labiausiai padėjo gyventojų privačiuose kiemuose įrengtos kameros. „Tai buvo patikimi šaltiniai, kuriais galėjome remtis norėdami atsekti žmogaus ėjimo kryptį. Gyventojai labai aktyviai ir noriai dalijosi savo vaizdo kamerų užfiksuotais kadrais“, – tikino T. Mikelkevičius.

Sušalęs vyro kūnas rastas netoli Metalo gatvės esančiuose laukuose. Valdui išėjus iš namų oro temperatūra buvo apie 10 laipsnių šalčio. „Jis labai bijojo šalčio, todėl nujautėme, kad neberasime jo gyvo. Penktadienio rytą mama susapnavo pas ją atėjusį Valdą, ji net pabudo. Tada ir supratome, kad jo nebėra. Vis dėlto labiausiai norėjome atrasti jo kūną, ir viena laimė, kad iš gyvenimo jis pasitraukė ne savo noru“, – sakė R. Daukantaitė.

Vyrą rado vienas savanorių žvalgydamas laukus. „Brolis suklupo laukuose tiesdamas rankas į dangų ir žiūrėdamas į jį, – teigė Rūta. – Esu visiems labai dėkinga, kurie prisidėjo prie brolio paieškų – policijos pareigūnams, kurie vadovavo paieškai, merui, miesto seniūnei Gintarei, savo kolektyvui, artimiesiems, Valdo buvusiems draugams, šauliams, savanoriams.“

Pasitelkė droną

Kretingiškio paiešką vykdė policijos pareigūnai. „Penktadienį ieškoti vyro vyko visi pareigūnai – tiek dirbantys kabinetuose, tiek patruliuojantys gatvėje“, – įvardino rajono policijos komisariato viršininkas Arūnas Pužauskas. Paieškai pareigūnai naudojo dronus, taip pat dalyvavo kinologai, pasitelktos informacinės technologijos, socialiniai tinklai, žiniasklaida. „Mūsų komisariatas drono neturi, todėl mums padėjo kolegos iš Klaipėdos, kurie paieškoje dalyvavo beveik visą laiką“, – kalbėjo A. Pužauskas.

Paieška buvo vykdoma nuosekliai. „Tai buvo lenktynės su laiku. Ėjome nuo vieno kiemo prie kito. Rinkome visą informaciją, ją analizavome, vertinome, nuolat tiesiogiai bendravome su artimaisiais“, – papildė T. Mikelkevičius. Ieškant kretingiškio pareigūnai gaudavo vis kitokios informacijos, kas apsunkino darbą. „Nežinojome krypties, kurios link vyras galėjo būti išėjęs. Surinkta pirminė informacija nuvedė į buvusios radijo stoties teritoriją, – kaip viskas vyko pasakojo komisariato viršininkas. – Manau, kad rajone reikėtų daugiau vaizdo kamerų, kurių toje pusėje, kur radome vyrą, nėra. Jos tikrai padėtų tokiose situacijose ir ne tik.“

Kretingos policijos pareigūnams pakankamai dažnai tenka ieškoti dingusių asmenų. „Pranešimų apie dingusius asmenis sulaukiame nuolat. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę ieškojome namo negrįžusios moters, kurią radome Klaipėdoje“, – teigė A. Pužauskas, akcentuodamas, kad kameros Kretingos rajone – būtinos.

Sunkiai sirgo

„Valdas sirgo sunkia psichikos liga – šizofrenija, kuri jam pradėjo reikštis prieš kiek daugiau kaip 20 metų“, – atskleidė R. Daukantaitė.

Sesers teigimu, jos brolis dar mokykloje siekdavo aukščiausių rezultatų, norėjo tapti krepšininku: „Vienas pedagogų tuomet jam pasakė, kad yra per lieknas ir netinkamo ūgio, todėl Valdas ėmė vartoti įvairius papildus – „pumpuoti raumenis“. Vieną kartą, grįžusi po studijų Vilniuje, jo nebeatpažinau, jis buvo labai gražios figūros, raumeningas. Tačiau visa tai atsiliepė jo sveikatai. Kai jam buvo 16 metų, prasidėjo depresija, kuri ilgainiui peraugo į šizofreniją.“

Vyrui buvo taikomas gydymas, jis vartojo vaistus, tačiau niekas nepadėjo. „Vienas gydytojas yra pasakęs, kad per savo 40 metų patirtį nėra sutikęs žmogaus, kuris taip atmestų visas įmanomas gydymo formas, – sakė Rūta. – Mano brolis yra ankščiau bandęs save žaloti. Sakydavo, kad tai daro ne jis, o kažkas įsikūnijęs į jį. Ir apskritai, dažnai kalbėdavo apie mirtį. Kai pablogėdavo, brolis mamos prašydavo, kad iškviestų pagalbą.“

Tą lemtingą ketvirtadienio vakarą, kuomet Valdas išėjo iš namų, jam ir buvo iškviesta pagalba. „Kai atvažiavo pareigūnai, kurių jis nebijojo ir laikė savo draugais, Valdas stovėjo prie namo kampo. Pareigūnams įėjus į namus, brolis jiems nematant išėjo“, – kaip vyras paliko namus toliau pasakojo Rūta.

Valdas prie savęs neprisileisdavo jokių kitų žmonių, išskyrus savo motiną. „Per Kalėdas jis man įteikė dovaną – apkabino mane“, – su ašaromis akyse vieną gražių paskutinių akimirkų prisiminė R. Daukantaitė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas