Pajūrio naujienos
Help
2023 Vasaris
Pi 6132027
An 7142128
Tr181522
Ke291623
Pe3101724
Še4111825
Se5121926
Apklausa

Ar rinktumėtės balsavimą internetu, jeigu būtų tokia galimybė?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Išklausiusi moksleivių mamas, Darbėnų gimnazijos direktorė Sonata Litvinienė (kairėje) pasidžiaugė jų drąsa ir iniciatyvumu. „Jeigu rajono Savivaldybė skirtų lėšų įrangai ir etatams, galėtume bandyti mokinių maitinimą organizuoti patys“, – sakė ji.

Darbėnų gimnazijoje besimokančių mokinių tėvai surinko 150 parašų ir kreipėsi į Kretingos rajono merą Antaną Kalnių bei į „Pajūrio naujienas“. Tėvų netenkina ugdymo įstaigai maitinimo paslaugą teikianti įmonė „Bruneros“: maistas esą neskanus, bet nepigus, porcijos mažos, užuot pavalgę mokyklos valgykloje, sumuštinių, bandelių, bulvių traškučių per pertraukas vaikai laksto į miestelio parduotuves.

Susiskaičiuoti kainą turi patys

„Kai mes mokėmės šioje mokykloje, ir ji pati organizavo maitinimą, dar nepriėjus valgyklos, koridoriai patiekalais kvepėjo, žadino apetitą. Spurgų skonį ir dabar prisimenam. Nė į galvą mums neateidavo užkandžių ieškoti kitur, nors tuo metu parduotuvių Darbėnuose taip pat buvo“, – sakė po du moksleivius į gimnaziją leidžiančios Bronė Jurgutienė ir Donata Šilgalienė. Mamų žodžiais, kažkada papietauti į mokyklos valgyklą ateidavo žmonių ir iš miestelio, nes maistas būdavo „kaip namie“.

Iniciatyvos situaciją keisti ėmusis Auksė Drazdienė teigė turinti su kuo palyginti. „Trys mūsų šeimos vaikai į Darbėnų gimnaziją perėjo iš Palangos Baltijos pagrindinės mokyklos, kuri maitinimą ir dabar organizuoja pati. Skirtumas akivaizdus, ten valgykloje pagaminama ir daugiau, ir įvairiau, ir skaniau“, – kalbėjo mama. Tiesa, ji pripažino, kad dėl skonio ginčytis sunkoka – kas vienam patinka, nebūtinai patiks kitam. Be to, suveikia dar ir „bandos“ jausmas: jeigu vienam neskanu, tai ir kitas sakys, kad neskanu, jeigu vienas „submarino“ eina į parduotuvę, tai iš paskos ir kitas eis. Tačiau, anot pašnekovės, Darbėnų mokyklos valgykloje maistas ir patiekiamas neestetiškai, nepriimtina ir pati jo pardavimo tvarka. Pirmiausia, trūksta išsamesnės informacijos, valgiaraščio šriftas per smulkus, vaikas nežino, ką, atėjęs į valgyklą, už savo atsineštus pinigus šiandien galės nusipirkti, turi virėjų klausinėti, mat, tarkim, kepsnio, grikių, šnicelio, padažo, bulvių, salotų, šaukšto grietinės ir pan. kainos yra surašytos atskirai. A. Drazdienė iš tėvų girdėjusi, kad kai kuriems, ypač mažesniems, jautresniems, galbūt ne tokios greitos orientacijos vaikams sunkiau susigaudyti, per pertrauką patiems greitai kainas susidėlioti, suprasti, ką pirks, kiek mokės.

„Juk, kai mes ateiname į kavinę, atsivertę meniu, iškart pamatome, kiek kainuos pasirinktas kepsnys. Kodėl čia taip negali būti?“ – pritarė D. Šilgalienė.

Gimnazijos direktorė Sonata Litvinienė teigė „Bruneros“ veiklai įtakos neturinti, negalinti nurodinėti, kaip dirbti, bet yra prašiusi, kad ant valgyklos durų pakabinamo meniu šriftas būtų padidintas, išspausdintas A3 formatu. Tokio pažado negavusi. „O dėl kainų sudėliojimo... mūsų vaikai mokykloje mokomi finansinio raštingumo, sunkiau susiskaičiuoti galbūt tik mažesniems“, – svarstė ji.

Svarbu ir kas gamina

Šioje gimnazijoje mokytoja dirbanti dviejų mokinių mama Lina Butkuvienė užsiminė, kad patiekalai valgykloje brangūs, esą be trijų eurų nepavalgysi, o porcijos mažos. „Per vieną pertrauką pavalgęs, per kitą mokinys jau, žiūrėk, bėga į parduotuvę iš naujo kažko galbūt nesveiko parsinešti, nes pamokų dar bus daug“, – kalbėjo ji. Mokytoja teigė taip pat nesanti kategoriška dėl skonio, esą pasitaiko visaip, bet pritarė A. Drazdienei, kad patiekalai lėkštėje atrodo nepatraukliai, kartais atgrasiai. „Makaronai sužliugę, susmukę, sukritę, be jokio paskaninančio priedo – kas norės tokių?“ – retoriškai klausė ji.

Pasak S. Litvinienės, patiekalus gaminančios virėjos privalo atsižvelgti į Sveikatos apsaugos ministerijos parengtą Vaikų maitinimo organizavimo aprašą – nenaudoti prieskonių mišinių, minimaliai įdėti druskos, vietoj cukraus kompotą dažnai pasaldina razinomis. Iš vienos pusės žiūrint, tai nėra blogai, bet iš kitos – bėda ta, kad prėsko maisto vaikai nenori, nes namuose valgo kitokį.

Tačiau direktorė teigė pastebėjusi, jog daug lemia virtuvės darbuotojų kūrybiškumas, nuoširdus noras gaminti, įtikti. „Kai per karantiną „išgriuvo“ visa virtuvės komanda, mūsų valgykloje dirbo atsiųstos kitos moterys. Paskambinau tada „Bruneros“ vadovei, pasakiau, kad įspūdis visai kitoks: ir šnicelis jau kaip šnicelis, ir troškinyje mėsos gabaliukų atrandam, ir skaniau, ir porcijos didelės, ir pasirinkimo daugiau, o ir aptarnauja su nuotaika“, – pasakojo S. Litvinienė. Įmonės vadovės ji tuomet klaususi, gal kitokiais produktais virtuvę aprūpino? Bet, pasirodo, ne, produktai visoms mokykloms tie patys.

Kad maisto kokybė daug priklauso nuo to, kas jį gamina, neabejojo ir Vydmantų gimnazijos direktorė Rasa Stonkuvienė.

„Ko norėti, jeigu virėja ir pagalbininkė, kaip pas mus, pasamdoma dirbti tik puse etato? Prabūna tas keturias valandas – ir jau 12 valandą išeina namo, valgyklos durys uždarytos. Apie patiekalus spręskit pagal mus, suaugusius: na, tikrai neskanu... Iš tą dieną dirbančių mokytojų gal kokie 4–5 į valgyklą teužsuka“, – sakė direktorė. Čia pat, prie mokyklos, esanti žuvies parduotuvė, kurioje prekiaujama ir šviežiomis bandelėmis, ir kava, tad daugelis mokinių per pertraukas pirkti eina ten. Maitinimo įmonė gyvuoja tik dėl nemokamo maitinimo, kurį tiekia, o už pinigus valgančiųjų yra mažai.

Kilogramai maisto – į atliekas

S. Litvinienės teigimu, panaši situacija ir Darbėnų gimnazijoje. Nemokamą maitinimą gauna visi priešmokyklinukai, pirmokai ir antrokai, kurių yra apie 70–80. Šios ugdymo įstaigos darželių grupės tiek Darbėnuose, tiek Grūšlaukėje iš „Bruneros“ maistą gauna termosuose.

„Mačiau sorų košę – termose pabuvusi, visa gumulais sušokusi“, – apibūdino direktorė. Anot jos, blogiausia, kad nemokamas maistas yra švaistomas, didžioji dalis nesuvalgytų kotletų, bulvių, daržovių, makaronų nukeliauja tiesiai į atliekas. Taip be reikalo taškomi valstybės pinigai.

„Darželio grupėse auklėtojos mažiukams dar po vieną kitą šaukštą košės įsiūlyti sugeba, bet ir tai per žaidimus“, – sakė S. Litvinienė. Jos nuomone, nemokamai maitinant bandoma nuo mažens vaikams išugdyti sveiką gyvenseną, bet vargu, ar sekasi.

Laišką merui inicijavusios moksleivių mamos teigė norinčios išjudinti, diskusijoms pakviesti ir kitų rajono mokyklų bendruomenes, kartu ieškoti galimybių maitinimo funkciją vėl grąžinti pačioms mokykloms, kurios pasistengtų, kad maistas būtų ir skanesnis, ir vertingesnis, subalansuotas. Be to, valgyklose norėtų taikyti „švediško stalo“ principą, kad vaikai pasirinktų patiekalų, kokių nori, ir tiek, kiek suvalgys. Tada nereikės ir išmesti. „Švediško stalo“ modelis kai kuriose Lietuvos mokyklose taikomas, prigijo ir pasiteisina“, – nedvejojo A. Drazdienė.

Meras davė viltį

Į darbėniškių laišką meras A. Kalnius reagavo, juolab kad panašias problemas, sakė, kelia ir kitos rajono mokyklos, kurioms maitinimą tiekia „Bruneros“. Kartu su vicemere Vitalija Valančiute bei kitais komandos nariais keliose jie spėjo pabuvoti, tarp jų Darbėnų gimnazijoje.

„Nesutikčiau, kad Darbėnų gimnazijos valgykloje porcijos per mažos. Atvykome neįspėję, kurį laiką stovėjome tarpdury, nesirodėme. Paskui patys nusprendę pavalgyti įsitikinome, kad mums guliašo su bulvėmis, burokėliais, kopūstais įdėjo lygiai tiek pat, kiek ir moksleiviams. Mes, suaugę žmonės, pavalgėm sočiai. O jeigu paklaustumėte, ar skanu, apibūdinčiau dviem žodžiais – „valgyklinis maistas“, – „Pajūrio naujienoms“ atviravo A. Kalnius.

Kur kas labiau jį glumino išmetamo maisto kiekis. „Aš pritarčiau „švediško stalo“ principui, taip pat pritarčiau, ir kad moksleivių maitinimą vėl organizuotų pačios mokyklos, kaip būdavo anksčiau, kad šviežius ekologiškus produktus trumpiausiu keliu iš savo ūkių joms tiektų vietos augintojai ir gamintojai“, – „Pajūrio naujienoms“ dėstė meras.

Rajono vadovas pripažino, kad tokia ugdymo įstaigų valgyklų pertvarka, jų aprūpinimas nauja tinkama įranga pareikalautų nemažų investicijų. „Su Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos direktoriumi Kęstučiu Trakšeliu pernai buvom suskaičiavę, jog startui prireiktų apie 60 tūkstančių eurų. Bet juk vienais metais lėšas skirtume vienai mokyklai, kitais metais – kitai. Tėvų nepasitenkinimą, priekaištus girdime jau daug metų, akivaizdu, kad lig šiol niekas nedaroma situacijai pagerinti“, – kalbėjo A. Kalnius.

---

„Naujoji maitinimo sutartis, sudaryta jungtinės veiklos partnerių UAB „CNC catering“ ir VšĮ „Bruneros“ pagrindu įsigaliojo nuo šių mokslo metų pradžios. Iki šiol jokio oficialaus rašto, nusiskundimo ar pakeitimų prašymų iš Darbėnų gimnazijos bendruomenės nesame gavę. Su mokyklos atstovais bendraujame nuolat, šių metų sausio pradžioje gavome kvietimą dalyvauti susirinkime ir su mokyklos bendruomene, Švietimo skyriaus atstovais aptarti maitinimo organizavimo Darbėnų gimnazijoje klausimus.

Maitinimas mokyklose, tarp jų ir Darbėnų gimnazijoje, organizuojamas vadovaujantis „Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašu“, patvirtintu LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymu V-964 (galiojanti redakcija su visais pakeitimais). Šiame apraše pateikti visi reikalavimai vaikų maitinimui – maisto patiekalų dažnumas, patiekalų kalorijų kiekiai, leistini druskos, cukraus kiekiai, kita. Patiekalai ruošiami kuo natūralesni, jų sudėtyje nėra cheminių medžiagų, suteikiančių skonį, kvapą ar spalvą, be to, patiekalams yra ribojamas druskos kiekis, todėl, lyginant su įprastu ar prekybos centruose įsigytu maistu, skonis gali atrodyti ne toks ryškus. Bet valgiaraštis yra subalansuotas – paskaičiuotas su patiekalais gaunamų baltymų, riebalų, angliavandenių ir kalorijų kiekis. Ką pasirenka vaikai, labai priklauso nuo mitybos įpročių. Formuojant tinkamus sveikos mitybos įpročius, prisideda visi – ir maitintojas, ir tėvai, ir mokykla, ir visuomenė.

Į klausimą dėl nurodomos patiekalo dalių – atskirai bulvių, atskirai daržovių ar šaukšto grietinės – kainos atsakymas toks: vaikams sudaryta galimybė pasirinkti, pirkti ir mokėti už atskiras patiekalų dalis, o ne už visą kompleksą, kai vaikas kažkurios dalies nenori ir nevalgo, tačiau, nurodžius bendrą patiekalo kainą, turėtų už viską susimokėti.

Mes, kaip maitintojai, vykdome sutartinius įsipareigojimus, visada komunikuojame su klientų atstovais ir sprendžiam visus iškilusius klausimus, nepažeidžiant įstatymų, kad susitarimai tenkintų abi puses“, – tokį komentarą „Pajūrio naujienų“ redakcijai atsiuntė viešosios įmonės „Bruneros“ marketingo skyriaus vadovė Evelina Jonutienė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas