Pajūrio naujienos
Help
2023 Vasaris
Pi 6132027
An 7142128
Tr181522
Ke291623
Pe3101724
Še4111825
Se5121926
Apklausa

Ar rinktumėtės balsavimą internetu, jeigu būtų tokia galimybė?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Karinio komendanto pavaduotojas Igoris Kuzmenko prašė lietuvių padėti įveikti Rusiją.

Į Šv. Mikolajaus sutikimo šventę Cirkuny kaime, kuriame bombos sugriovė arba apgadino 80 procentų pastatų ir iki pat dabar nėra elektros, vykau pakviestas Cirkuny apylinkės karinio komendanto pavaduotojo Igorio Kuzmenkos.

Su 55 metų Cirkuny apylinkės karinio komendanto pavaduotoju I. Kuzmenka susipažinau fotografuodamas sugriautą Cirkuny mokyklą. Pamatęs mane vaikščiojant po griuvėsius I. Kuzmenka skubiai atbėgęs sušuko: „Grįžk atgal, čia dar ne viskas patikrinta, gali būti minų.“

Vyras papasakojo, kad per Cirkuny kaimą ėjo fronto linija, mat gyvenvietė yra nutolusi vos 5 km nuo Charkovo pakraščio. Šį 1,5 mln. gyventojų turėjusį ir vos 40 km nuo Rusijos sienos nutolusį didmiestį Kremlius planavo užimti per vieną parą.

Tačiau Charkovo gynėjai didvyriškai pasipriešino, todėl okupantai buvo priversti įsitvirtinti miesto prieigose. Tokiu būdu Cirkuny, per kuriuos eina autostrada į Rusiją, atsidūrė fronto mūšių epicentre.

Anot I. Kuzmenkos, kaime net 80 proc. pastatų nukentėjo nuo bombų sprogimų – vieni buvo visiškai sugriauti, kiti liko apgadinti. Prasidėjus karo veiksmams dauguma Cirkuny gyventojų išsilakstė.

Pirmomis karo dienomis visi bėgo į Ukrainą, tačiau vėliau okupantai leido trauktis tik į Rusiją, kur išvyko irgi nemažai žmonių. Cirkuny iš 6,5 tūkst. gyventojų per du su puse mėnesio užsitęsusią okupaciją liko vos keliolika žmonių.

Cirkuny seniūnas Nikolajus Sikalenko buvo patekęs į priešo nelaisvę.

Po išvadavimo tris mėnesius pabėgėliams nebuvo leista sugrįžti į Cirkuny, nes išminuotojai privalėjo išvalyti teritoriją nuo minų. Šių pasitraukdami iš kaimo priešai paliko labai daug, užminuodami namus, tvartus, laukus, sporto ir vaikų žaidimo aikšteles, pievas ir miškus.

Kadangi minų visose buvusiose okupuotose teritorijose yra labai daug, kariškiai jų nespėja išrinkti, ir gyventojams yra leidžiama vaikščioti tik nurodytose vietose.

Šv. Mikolajaus sutikimo šventės išvakarėse prieš seniūnijos pastatą auganti eglutė buvo papuošta kukliais žaisliukais, tačiau prie jos per šventę niekas nėjo fotografuotis. Greičiausiai todėl, kad šalia eglutės esantis seniūnijos valdybos pastatas ir paštas suvarpyti kulkų, apirę, o šalia stovėjusi kavinė, mokykla – sugriuvusios, ir toks vaizdas gyventojams kėlė liūdesį, o ne džiugesį.

Prieš pat prasidedant Šv. Mikolajaus sutikimo šventei pasigirdo sprogimai, kurie ir vėliau nuaidėjo dar kelis kartus. „Nesibaiminkit, tai sprogimų už kokių 15 km Rusijos link atgarsiai, mes prie tokių garsų esam įpratę ir nebekreipiam dėmesio“, – nuramino 63 metų Cirkuny apylinkės karinis komendantas Nikolajus Sikalenko.

Šį vyriškį, iki karo ėjusį Cirkuny seniūnijos pirmininko pareigas, okupantai už atsisakymą tapti jų talkininku suėmė ir visą savaitę išlaikė nelaisvėje. „Jie man užrišo akis, surišo rankas, nedavė jokio maisto ir laikė šaltame rūsyje norėdami palaužti, kad sutikčiau toliau vadovauti seniūnijai“, – pasakojo N. Sikalenko.

Policininkas Jurijus Čerkašinas stebuklingai išvengė sušaudymo.

Tačiau vyras jau pirmą okupacijos dieną visiems savo pavaldiniams įsakė nutraukti darbus, nebendrauti su okupantais. Po savaitės įkalinimo ir kilus pasaulio žiniasklaidos pasipiktinimui okupantai N. Sikalenko paleido.

Jis teigė manęs, kad gyvas iš arešto neištrūks. Su savo gyvybe mintyse buvo atsisveikinęs ir 32 metų Cirkuny policininkas Jurijus Čerkašinas, kurį okupantai suėmė pirmą karo dieną.

„Skubėjau į darbą naikinti svarbių dokumentų, tačiau okupantai kelyje mane areštavo, o atsisakius tapti jų talkininku išrengė nuogai ir kartu su areštuota ir nuogai išrengtų Ukrainos karių grupele vedė sušaudyti“, – pasakojo J. Čerkašinas. Tuo metu kiti Ukrainos kariai pradėjo kontrpuolimą, ir, šalia sprogus bombai, J. Čerkašinas buvo kontūzytas, prarado sąmonę. Per šį kontrpuolimą ukrainiečių kariai nukovė visus J. Čerkašiną sušaudyti vedusius priešus, o ligoninėje pagijęs policininkas dabar toliau dirba inspektoriumi Cirkuny.

I. Kuzmenko papasakojo, kad į Cirkuny apylinkę patenka 9 kaimai, kuriuose iki karo gyveno beveik 11 tūkst. gyventojų, o dabar jų čia yra tik 3 tūkst. Daugybė žmonių neturi, kur sugrįžti, nes jų namų nebėra, o dalis, ypač moterys su mažais vaikais, prisibijo sugrįžti į netoli fronto zonos esančią gyvenvietę.

Labiausiai apylinkėje nukentėjo Ruski Tiški kaimas, jame net 90 proc. namų buvo sugriauti. Iki karo 1 tūkst. 900 žmonių gyvenvietė klestėjo – joje kilo individualūs namai ir buvo statomi kotedžų kompleksai, mat prie dviejų upelių ir tvenkinio miškingoje vietoje įsikūręs kaimas traukė į jį keltis vos už 20 km esančio milijoninio Charkovo gyventojus.

Džiugus gyvenimas baigėsi vasario 24 dieną, nes kaimą jau pirmą karo valandą okupavo Maskvos agresoriai, atžengę iš vos už 20 km esančios Rusijos sienos. Klestintį ir išpuoštą Ruski Tiški okupantai sunaikino iš keršto, po to, kai Ukrainos kariai jį gegužės 10 dieną išvadavo. Bėgdami agresoriai susprogdino tiltą per Murom upelį, užminavo sodybas, laukus, miškus, bombardavo namus.

Cirkuny beveik neliko sveikų namų.

„Okupantų tankas užvažiavo ant aukštumos ir specialiai paleido šūvį į Cirkuny polikliniką, ją sugriaudamas. Lygiai taip tikslingai buvo subombarduotos mokyklos Ruski Tiški ir Cirkuny, sugriautos vaistinės, kultūros namai, paštas, parduotuvės, sodybos. Negi naikinti civilinius objektus nėra karo nusikaltimai, nėra išsigimėliška“, – neslėpdamas pykčio pasakojo I. Kuzmenko.

Šis vyras 2014 metais bėgdamas su šeima iš Maskvos separatistų užimto Donbaso pats vos išvengė sušaudymo, o per dabartinį karą galutinai įsitikino, kad Kremliaus pasiuntiniai gali įvykdyti bet kokį žiaurumą. I. Kuzmenko prašė perduoti Lietuvos žmonėms raginimą toliau aktyviai remti Ukrainą kovoje su nužmogėjusiais okupantais, pridurdamas: „Kremliaus karių reikia ne bijoti, bet drąsiai kovoti su jais, nes tik išmušus agresoriui dantis galima užsitikrinti, kad jis daugiau nebesikandžios.“

Į Šv. Mikolajaus sutiktuvių šventę Cirkuny susirinko apie du šimtus žmonių, nors prieš karą centrinė kaimo aikštė būdavo sausakimša. Vaikams labiausiai patiko tai, kad kartu su jais žaidimus žaidė ir iš fronto trumpam atvykę kariūnai, kurie visus vaišino kareiviška koše, arbata.

Po Šv. Mikolajaus ir jo palydovės surengtų linksmybių vėliau scenoje koncertavo vietos dainininkai, šokėjai sušoko kazokų šokį su kardais, o kareiviai nuotaiką kėlė pasakodami šmaikščius anekdotus apie priešą.

Šv. Mikolajus vaikus linksmino kartu su kareiviais.

Kalbinti gyventojai ir kariūnai nepaprastai dėkojo Lietuvai už teikiamą pagalbą ir prašė nepamiršti to daryti kitais metais, nes Ukrainą užpuolę niekšai tuo pačiu yra grėsmė ir Lietuvai, ir visam demokratiniam pasauliui.

Eldoradas BUTRIMAS

Specialiai iš Cirkuny Ukrainoje


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas