|
|
|
Susižavėjimas proza nuvedė iki autorinės knygos
Pranciškonų gimnazijos auklėtinis septyniolikmetis Tomas Valiūnas savo rankose jau laiko paties parašytą detektyvinį romaną „Lažybos prie karsto“. Ne pirmas bandymas Savo pirmąjį šios knygos leidimą Tomas pristatė Lietuvos Junior Achievement organizuojamoje kalėdinėje moksleivių verslų mugėje „Mažoms ir didelėms Kalėdoms“, į kurią vyko kartu su savo ekonomikos mokytoja Inga Būgiene. „Nesitikėjau, kad nepažįstami žmonės norės įsigyti mano knygą. Mugė viršijo mano lūkesčius“, – įspūdžiais dalijosi kretingiškis. Tai nebuvo pirmasis jaunuolio bandymas rašyti knygą. „Kūriau fantastiką, gotikinį romaną, taip pat bandžiau rašyti ir istorinę knygą, tačiau „Lažybos prie karsto“ – pirmoji mano užbaigta knyga, – atskleidė T. Valiūnas. – Visada norėjau parašyti knygą, tačiau per pirmuosius bandymus išsisemdavau. Iki tol daugiausiai buvau parašęs 30 A4 formato puslapių būtent gotikinio romano, fantastikos – 10. Šiai knygai prireikė 183 tokių puslapių.“ Rašyti detektyvinį romaną T. Valiūnas pradėjo vasarą. „Visada rašau vasarą. Manau, viena priežasčių, kodėl ankščiau nebaigdavau rašyti knygos, kad pradėdavau kurti per vėlai. Šiais metais viską susiplanavau iš anksto ir to tikslo link dirbau metodiškai“, – tikino jis. Užbaigti kūrinį paskatino ir išoriniai veiksniai. Vienuoliktokas kaip projektinį darbą pasirinko parengti knygą, taip pat per ekonomikos pagrindų pamoką mokiniai turi sukurti savo verslą. „Knygų leidyba ir yra mano verslas, – sakė Tomas, pridūręs, kad viena didžiausių motyvacijų – noras išbandyti savo galimybes. – Turėjau sužinoti, ar man pavyks parašyti knygą, kitaip – dėl ko tai darau.“
Renkasi prozą Septyniolikmetis nuo mažens mėgo rašyti prozos kūrinius. „Esu lankęs ir poezijos būrelį, tačiau ji man „neprilipo“. Nuo mažens patiko rašyti prozą. Ji mane žavi, nes joje yra aiškiai suprantama istorija. Tai – kitas pasaulis, kuriame galima pabėgti nuo realaus gyvenimo, tai pasaulis, kuriame turi visą kontrolę“, – paaiškino jis. Į knygos rašymą Tomas žvelgė kaip į darbą. „Galbūt poezijoje gali netikėtai kilti mintis, jai reikia mažiau laiko. Tik kilus minčiai detektyvo neparašysi. Manau, kad rengiant tokią knygą reikia dirbti metodiškai, kartais save ir priversti rašyti, kitaip knygos nepabaigsi“, – mintimis dalijosi pašnekovas. Detektyvo žanras jaunuolį žavi savo paprastumu, mistika: „Detektyvą sudaro loginės detalės. Taip pat patinka žanro žaismingumas, tai – kaip žaidimas tarp rašytojo ir skaitytojo. Rašytojas čia – nusikaltėlis, o skaitytojas – nusikaltimą bandantis išsiaiškinti detektyvas. Dažnai skaitančiųjų šią knygą paklausiau, kada suprato, kas yra žudikas, įdomu sužinoti, kuri užuomina ir detalė tai išdavė.“ Kodėl pasirinko rašyti detektyvinį romaną, jaunuolis negalėjo atsakyti: „Esu daug skaitęs tokio tipo detektyvų. Manau, kad negali rinktis tokio žanro, kurio nesi pažinęs.“ Rašant romaną Tomui buvo svarbi skaitytojų nuomonė, todėl, parašęs dalį kūrinio, juo pasidalindavo su rašytojų bendruomene. „Keldavau į specialius internetinius puslapius, programėles, kuriose mano kūrybą galėdavo perskaityti kiti, išsakyti savo nuomonę. Tai padėdavo suprasti, ar einu gera linkme, ar vaizduojamos detalės atitinka XIX a., atspindi tuometinę Angliją“, – pasakojo T. Valiūnas. Pirmoji gyvai vienuoliktoko kūrinį perskaitė Pranciškonų gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Irma Šedienė. „Jai patiko mano detektyvinis romanas, kur reikėjo, jį pakoregavo“, – kalbėjo kretingiškis. Planuoja tęsinį Knygoje veiksmas vyksta XIX a. pr. pietvakarių Anglijoje. Tai klasikinis detektyvas, kuris savo stiliumi panašus į rašytojos Agatos Kristi (Agatha Christie) kūrybą. Pagrindinė veikėja Eimiri Morgan sugrįžta į savo vaikystės namus mažame Anglijos miestelyje, kur netikėtai miršta jauna grafaitė. „Pagrindinei veikėjai kyla klausimas, ar tai – tikrai savižudybė, todėl susilažinusi su žuvusiosios tėvu, ji imasi narplioti žmogžudystę“, – siužetą apibūdino knygos autorius. XIX a. pr. kretingiškis pasirinko ne atsitiktinai. „Esu romantikas ir XIX a. man būtent ir yra toks laikotarpis. XX–XXI a. manęs nežavi, jis neturi istorinio žavesio, kitaip negu knygoje atspindimas laikotarpis. Pasirinkau šio amžiaus pradžią, nes tai – tarsi dviejų amžiaus kultūrų sandūra“, – pasakojo Tomas. Vietovę knygos autorius taip pat pasirinko neatsitiktinai. „Anglija – detektyvinių romanų gimtinė, taip pat esu perskaitęs labai daug būtent tokios šio žanro klasikos“, – atskleidė T. Valiūnas. Vasarą septyniolikmetis planuoja rašyti ir knygos tęsinį. „Nežinau, kiek pamilau pagrindinę šios knygos veikėją, tačiau svarstau ateityje parašyti savo knygos tęsinį. Svarstau, kad Emiri Morgan galėtų netikėtai atsidurti Lietuvoje, galbūt ir Kretingoje, grafų Tiškevičių dvare“, – paatviravo jaunasis rašytojas.
Linas Daugėla
|
|
