Bažnyčia įsigijo dujinius šildytuvus

Kretingos katalikų bažnyčia šią žiemą apšildoma 4 dujiniais šildytuvais.

Dalyvauti šventinėse artėjančių Kalėdų pamaldose kretingiškiai galės šildomoje šventovėje: šį gruodį Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelės Marijos bažnyčios parapijos tarybos iniciatyva buvo nupirkti 4 portatyvūs dujiniai šildytuvai.

Šildytuvai eile pastatyti bažnyčios viduryje: prieš šv. Mišias jie įjungiami ir iškart į aplinką skleidžia šilumą, joms pasibaigus išjungiami. Šildytuvų negalima palikti be priežiūros, jų aptarnavimu rūpinasi zakristijonas. Šilumą galima reguliuoti pagal oro sąlygas – padidinti arba sumažinti dujų degimą.

Parapijos tarybos valdybos nario Jono Drungilo teigimu, leidimą įsigyti ir naudoti šiuos šildytuvus teko derinti su Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba. Tokie dujiniai prietaisai yra leidžiami naudoti didelėse ir erdviose patalpose – parodų salėse, angaruose, taip pat – bažnyčiose, lauko kavinėse.

Šildytuvuose įmontuoti specialūs dujiniai balionai: vieno jų tūrio užtenka šildyti patalpą 10 val. „Suskaičiavome, kad vienas šildytuvas patalpas šildo 10-ties šv. Mišių, trunkančių vidutiniškai valandą, metu. Vieno baliono užpildymas kainuoja per 20 Eur. Iš viso per savaitę bažnyčios apšildymas 4 šildytuvais kainuoja iki 100 Eur. Tai šiuo metu yra pigiausias šildymo būdas, beje, pasiteisinęs. Balionai dujomis užpildomi vietos degalinėse“, – pasakojo J. Drungilas.

Jo žodžiais, Kretingos parapijos tarybos įdiegta praktika jau domisi kitos bažnyčios, o ir parapijiečiai patenkinti: „Sutapimas ar ne, kad dabar – prieššventinis laikotarpis, bet pradėjus šildyti, pastebėjome, kad mūsų bažnyčia yra gausiau lankoma.“

Prieš dvejus metus Kretingos bažnyčioje, po suolais, buvo įvestas elektrinis šildymas. Tačiau šią žiemą jis nejungiamas, nes, J. Drungilo teigimu, maldos namus elektros tiekėjai prilygina verslo įmonėms – elektra kainuoja 3–4 kartus brangiau negu paprastiems vartotojams. „Mokėti tūkstančius už elektrą nėra iš ko“, – tikino parapijos tarybos atstovas.

Paklaustas apie kitus būtinus parapijos ūkinius darbus, J. Drungilas neslėpė, kad žmonės yra nepatenkinti prie bažnyčios vadinamuoju brukiu grįsta aikštele: nepatogu judėti vaikiškais ar neįgaliojo vežimėliais, lazdele pasiremiančiam žmogui nepatogu pereiti aikštelę per nelygius akmenis.

„Pats mačiau Vilniaus gatvės renovacijos projektą – tuomet nė į galvą neatėjo, kad brukis, kaip autentiško senojo miesto grindinio elementas, gali būti toks nepatogus. Kol projektas dar nėra atiduotas vertinti komisijai, bandysime derėtis, kad galbūt nušlifuotų akmenis ir aikštelės paviršius būtų lygesnis“, – sakė pašnekovas.

Netolimuose planuose taip pat – parapijos namų tvarkymo darbai. „Susidėvėjo stogas, tapo pralaidus drėgmei, būtina jį keisti. Sukame galvą kaip išeiti iš situacijos, bet tai – ateities rūpestis“, – tvirtino J. Drungilas.

• Rašyti komentarą (1)