|
|
|
Naujame žemės ūkio strateginiame plane – vien naujovės
Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis Kretingos Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje rajono ūkininkams pristatė 2023–2027 m. Lietuvos žemės ūkio strateginį planą. Pagal jį penkeriems metams Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai bus skirta beveik 4,3 mlrd. Eur, įskaičiuojant ir nacionalinį finansavimą. Dar vieną susirinkimą surengs artėjant deklaravimui Naujuoju paramos laikotarpiu bus griežtesni valdymo reikalavimai, geros agrarinės ir aplinkosaugos žemės būklės standartai, tačiau ūkininkai galės gauti didesnes bazines tiesiogines išmokas, jiems bus papildomai atlyginama už dalyvavimą 2023–2027 m. strateginiame plane numatytose aplinkai, gyvūnų gerovei, klimatui naudingose ekoschemose – kasmet tam bus skiriama iki ketvirtadalio visų išmokų. Ypatingas dėmesys skiriamas smulkiausiems ūkininkams, susiduriantiems su didžiausiais iššūkiais. Nuo 2023 m. bus skatinami kelių smulkių ūkių bendri projektai, norint paskatinti mažų ūkių bendradarbiavimą ir kooperaciją. Plane numatyta, kad, jeigu paramos kreipsis vienas atskiras smulkus ūkis, jis galės gauti ne daugiau kaip 25 tūkst. eurų paramos, o kelių smulkių ūkių bendram projektui kiekvienam dalyvaujančiam ūkiui numatyta tokia parama. Jeigu kreipsis kelių labai mažų ūkių grupė, pvz., keturi ūkiai, paramos suma galės siekti 100 tūkst. eurų. Smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams paramos suma vienam projektui galės siekti 200 tūkst. eurų. Didesnė parama numatyta jauniesiems ūkininkams – bus teikiama parama investicijoms į gamybinius pastatus, derliaus nuėmimo, pirminio paruošimo, apdorojimo, saugojimo, sandėliavimo įrangą. Vidutinė paramos ūkiui modernizuoti suma siekia iki 0,5 mln. eurų. Nuo 2023-iųjų jauniesiems ūkininkams bus mokama 60 tūkst. eurų įsikūrimo išmoka, pagal KPP gaudavo 40 tūkst. eurų. Renginyje dalyvavęs Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Edmundas Juknevičius dar prieš pristatant planą akcentavo, kad jame keičiasi daug kas – esą jei tiek pakeitimų būtų kelių eismo taisyklėse, tai žmonės nebemokėtų važiuoti. Tik tiek, kad eismo taisyklės paprastai keičiamos nuo sausio 1-osios, o ūkininkai, kad finansiškai mažiausiai nukentėtų, naujoves turės perprasti ir įsisavinti iki balandžio. Anksčiau pinigai pagal pasėlių deklaraciją būdavo išmokami kaip tiesioginės išmokos, paprastu būdu užpildant deklaraciją, o naujajame strateginiame plane yra sudėliotos kitos žaidimo taisyklės. „Ateinančiais metais, kai reikės rinktis, kuriose ekoschemose dalyvauti, kils sumaištis, daliai žemdirbių pajamos sumažės, nes, nieko nepasirinkus, liks tik bazinės tiesioginės išmokos, kurios bus kur kas mažesnės negu iki šiol“, – prognozavo E. Juknevičius. Ūkininkų sąjungos Kretingos rajono skyriaus pirmininko Rimanto Pauliko žodžiais, šis kretingiškių žemdirbių susitikimas su viceministru davė naudos – daugeliui atsivėrė akys, kas bus pavasarį, prieš prasidedant pasėlių deklaravimui ir kas laukia ateinančiais metais. Dabar jau prieš eidamas deklaruoti ūkininkas labiau pasigilins į aplinkosaugos reikalavimus, pasižiūrės, kokius darbus galės atlikti. R. Paulikas pavasariop planuoja dar vieną panašų susirinkimą, bet mažesniu mastu, kvies tuos ūkininkus, kuriems bus aktualu.
Priminė seną skaudulį – nepalankias ūkininkauti vietoves „Valdžios pareiga yra žemdirbiams padėti. Ar ne taip, ponas Giedraiti?“ – su tokiu klausimu į jį kreipėsi parlamentaras Antanas Vinkus. Anot jo, tokių susitikimų turėtų būti kaip galima daugiau, kad ūkininkai būtų išklausyti ir sprendimai būtų priimti ne per tarpininkus, o pamačius situaciją vietoje, įsigilinus. Seimo narys paminėjo kelias anksčiau dirbusių žemės ūkio ministrų pavardes – Virginiją Baltraitienę, Kazį Starkevičių, Andrių Palionį. Esą nė vienam jų nepavyko išspręsti kretingiškių problemos, kad rajono vietovės patektų į mažiau palankių ūkininkauti žemių žemėlapį. „Iki šios dienos ant sąžinės guli. Gerbiamas Giedraiti, kad padėtume mūsų rajono ūkininkams, aš esu pasiruošęs su jumis eiti į bet kurias institucijas“, – pažadėjo A. Vinkus. Be Seimo nario dėmesio neliko salėje buvęs kūlupėniškis Kęstutis Šimkus, kurio visą ūkį Sauseriuose šią vasarą pražudė liepsnos. A. Vinkus viceministrui siūlė galbūt ateityje prie Žemės ūkio ministerijos įsteigti fondą tokių nelaimių atvejais ūkininkus paremti finansiškai. Įdiegs žemės ūkio studijų programą Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro, prie kurio nuo šio rugsėjo prijungta buvusi Kretingos technologijos ir verslo mokykla, direktorė Dalia Martišauskienė papasakojo, kad nuo ateinančio rugsėjo čia vėl ketinama įdiegti žemės ūkio studijų programą, kuri apims ir gyvulininkystę, ir augalininkystę. „Esam kaimiškas rajonas, tokių specialistų reikia, kviesimės pačią geriausią mokytojų komandą. Ir jūs siūlykit, į ką programa turėtų labiau orientuotis, kad moksleiviai, baigę ją, galėtų įsidarbinti jūsų ūkiuose“, – į ūkininkus kreipėsi D. Martišauskienė. Kitas Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro Kretingos filialo tikslas – dar po metų įdiegti ir natūralios kosmetikos gaminimo programą. Su Švietimo, kultūros ir sporto ministerija jau suderinta – mokykla aplink turi žemės, kosmetikai reikalingų žolelių pasiaugins pati, tačiau esą gal atsiras ir ūkininkų, norinčių bendradarbiauti.
|
|
