Pajūrio naujienos
Help
2023 Vasaris
Pi 6132027
An 7142128
Tr181522
Ke291623
Pe3101724
Še4111825
Se5121926
Apklausa

Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Fotografija – spalvingoji kretingiškės gyvenimo dalis

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2022-12-20

Kretingiškės Danutės Vasiliauskienės pomėgis fotografuoti ir rezultatai peržengė šalies ribas – jos darbus kaip geriausias dienos nuotraukas dažnai išrenka ir publikuoja tarptautiniai portalai.

Buvusi ilgametė Kretingos Pranciškonų gimnazijos pedagogė 75-erių Danutė Vasiliauskienė fotografiją vadina savo gyvenimo dalimi. Jos fotografijos publikuojamos televizijos laidose, tarptautiniuose socialiniuose tinkluose, kuriuose nesyk buvo pripažintos kaip geriausia dienos nuotrauka. Tačiau pedagogė neapsiriboja vien asmenine veikla – prieš 10-metį ji įkūrė ir ligi šiol vadovauja Kretingos trečiojo amžiaus universiteto fotografijos mėgėjų klubui „Fotoakimirka“.

Fiksuoja įdomiame judesyje

D. Vasiliauskienės nuotraukos – labai gyvos, vaizdai jose tarsi sustingę laike ir erdvėje. Vadindama save gamtos ir kaimo vaiku, ji ypač mėgsta fotografuoti laukinę gamtą visais metų laikais. Tarp medžių liuoksinti voverė, palaukėje akylai į tolį žvelgiančios baugščios stirnos, išdidi tvenkinių pakrantėmis žirgliuojanti gervė, lyg specialiai pozuoti prieš kamerą pasirengusios lūšys.

Gyvūnai pagauti išlauktą akimirką, tam tikromis reikšmingomis pozomis. Šių dienų gamtos kadruose – pusnių pilys, šėliojančios jūros purslai, baltume sustingę medžiai ir augalų grafika. Ir tuo kadrai unikalūs, prikaustantys žvilgsnį prie nuotraukos, neatsistebint, kur gi yra šis grožis – kur fotografuota ir kaip pavyko tai užfiksuoti.

„Aš neturiu tiek laiko, kad valandų valandas tykočiau užsikasusi į sniegą ar pasislėpusi tankmėje, kaip tarkim, garsusis Lietuvos gamtininkas fotografas Marius Čepulis. O ir mano amžius – nebe tas. Aš turiu atradusi tam tikras vietas Kretingos mieste, rajone, prie jūros ar netgi – Latvijoje, kur kantriai laukiu, lūkuriuoju, kol pasirodo gyvūnas. Bet neužtenka vien pagauti kadrą, fiksuoti jį reikia tam tikru momentu – įdomiame judesyje. Kartais pralauki – ir nieko, vadinasi, nelemta. O būna – imi ir netyčia pamatai, tarkim, visai neseniai – grobio tykančią laputę“, – emocingai pasakojo fotografė.

Tarptautiniai portalai vertina natūralumą

D. Vasiliauskienė sakė esanti dėkinga savo gyvenimo draugui Valdemarui, kuris kantriai jos laukia automobilyje, kol ji klampoja po pievas, miškus, palaukes ir grįžta visa nusibridusi – purvina, šlapia. Tačiau fotografija ji jau uždegė ir Valdemarą. Įspūdingais kadrais kretingiškė dalijasi su TV laidų žiūrovais, siunčia lietuviškam portalui „Žvilgsnis pro objektyvą“ ir tarptautiniams portalams, tokiems kaip: „Nature’s Best Photography“, „Beauty of Nature“, „Quest“, „Smell of Flowers“, „Beauty of Nature“ ir kt. Ir nesyk D. Vasiliauskienės nuotraukos išrenkamos, įrėminamos ir viešinamos kaip geriausia portalo dienos nuotrauka.

Paklausta, ką ji pati mano, kodėl būtent jos nuotraukos iš gausybės pasaulio šalių kūrėjų nuotraukų išrinktos geriausiomis, atsakė: „Nežinau portalų administratorių kriterijų, bet manau, kad dėl natūralumo. Prie kiekvienos nuotraukos padirbėti reikia, ją redaguojant, tačiau aš siekiu kuo mažiau intervencijos, kad atsispindėtų natūralus gamtos grožis.“

Turint gerą objektyvą, paaiškino pašnekovė, gyvūno vaizdas įspūdingoje pozoje, medis ar žiedas priartinamas iš toli, išryškinant vaizdo efektyvumą. Panoraminiu objektyvu labiau tinka fotografuoti gamtą – mišką, pievą, jūrą.

Su fotoaparatu, moteris atviravo, draugauti pradėjo dar mokykloje mokydama vaikus geografijos, skatindavo juos dalyvauti respublikiniuose konkursuose, o tam reikėjo žinių ir pačiai. „Teko daug kuo domėtis, bet aš laikiausi principo, kad mokiniai turi pranokti mokytoją. Ir tai dažnai pasiteisindavo“, – savitą gyvenimo filosofiją atskleidė pašnekovė.

Klubo vedlė – jau dešimtmetį

Tačiau į fotografiją moteris giliau paniro prieš 12–13 metų, po vyro mirties, kai, žinodamas mamos pomėgį, tam, kad neužsisklęstų liūdesyje, pirmąjį vokišką fotoaparatą „Leika“ jai dovanojo sūnus Arūnas. „Ne tik fotografavau, bet ir pradėjau labiau domėtis techniniais dalykais. Kaip ir kiekvienas fotografuojantis, puoliau dalintis socialiniuose tinkluose. Pasipildavo komentatorių vertinimai. Bet iš jų mokiausi, jie skatino pasitempti, nes pats savo klaidų nematai. Vienas pamokymas įstrigęs ligi šiol, kai žmogus rašė: „Kas jums svarbiau – varlys ar šakalys?“ – juokėsi prisiminusi Danutė.

Per laiką įgyta patirtimi šiandieną ji dalijasi su kitais, vadovaudama pačios įkurtam klubui „Fotoakimirka“. Atviravo, kad jau sunku būtų suskaičiuoti, kiek per tą laiką surengta bendrų klubo parodų įvairiose Kretingos rajono vietose – kultūros skyriuose, bibliotekose, bendruomenių namuose. Klubas bendradarbiauja ir jų parodos laukiamos Palangoje, kaimyniniuose rajonuose. Dabar D. Vasiliauskienė iš sukauptų klubo fondų rengia būsimų 3 parodų komplektus: kilnojamosios parodos jau sausį papuoš Kretingos rajono kultūros centro Kartenos, Vydmantų, Laukžemės skyrius ir rajono Švietimo centrą, sutarta dėl parodos ir Palangos miesto bibliotekoje.

Surengti asmeninę parodą pačiai, juokėsi pašnekovė, taip ir nebelieka laiko. Tačiau įvairūs įvertinimai – džiuginantys: neseniai Renavo dvare įvykusiame respublikiniame kūrėjų konkurse „Mano sodas“ jos darbas buvo atrinktas tarp 5 geriausiųjų.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas