|
|
|
Amžinų bedarbių gretos mažės
Įgyvendinus užimtumo sistemos pertvarką, į darbo rinką tikimasi įtraukti daugiau darbingo amžiaus žmonių. Naujovės Užimtumo tarnyboje turėtų padėti užtikrinti kokybiškesnes paslaugas darbdaviams ir žmonėms, ieškantiems darbo, o dirbantieji įgytų daugiau galimybių tobulinti savo kompetencijas, mokytis, įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų. Apie permainas kalbėjomės su Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento vyriausiąja specialiste Aušra Kaluzevičiene. – Šią liepą priėmus Užimtumo įstatymo pataisas, užimtumo tarnybos klientus numatyta suskirstyti į darbui pasirengusius ir tam dar besirengiančius. Apibūdinkite šias grupes. Ką registruoto bedarbio gyvenime keičia šis statusas? – Dalis Užimtumo tarnybos klientų nėra pasiruošę grįžti į darbo rinką, nes turi įvairių trukdžių. Tokiems žmonėms būtina padėti kompleksiškai sprendžiant jų įsidarbinimo problemas. Priėmus Užimtumo įstatymo pakeitimus, šiems žmonėms suteikiamas darbo rinkai besirengiančio asmens statusas ir, bendradarbiaujant su savivalda bei kitais socialiniais partneriais, ieškoma būdų pašalinti įsidarbinimo kliūtis. Darbo rinkai besirengiančio asmens statusas suteikiamas asmeniui, kuris stokoja socialinių įgūdžių ir (ar) motyvacijos dirbti; turi prižiūrėti ir (ar) slaugyti šeimos narį ar kartu gyvenantį asmenį; apribotas jo disponavimas piniginėmis lėšomis; neturi galimybių atvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos į darbo vietą; turi priklausomybę nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, azartinių žaidimų. Jeigu kliūtys užimtumui sudėtingos (kompleksinės), formuojama atvejo vadybos komanda ir organizuojamas paslaugų teikimas savivaldybėse, glaudžiai bendradarbiaujama su vietos savivalda ir nevyriausybinėmis organizacijomis. Pavyzdžiui, kai žmogui reikalinga priklausomybių gydymo pagalba ar skolų valdymo paslaugos.
– Kokios dažniausios problemos, dėl kurių žmonėms nepavyksta rasti darbo arba jie nenori įsidarbinti? – Gruodžio 1-osios duomenimis, Užimtumo tarnyboje darbo rinkai besirengiančio asmens statusu registruota 219 Kretingos rajono savivaldybės gyventojų. Asmuo gali turėti kelias kliūtis užimtumui: 60,7 proc. darbo rinkai besirengiančių asmenų stokoja socialinių įgūdžių ir (ar) motyvacijos dirbti; 12,8 proc. neturi galimybių iš gyvenamosios vietos atvykti į darbo vietą; 13,7 proc. turi prižiūrėti ir (ar) slaugyti šeimos narį ar kartu gyvenantį asmenį; 9,1 proc. yra apribotas disponavimas lėšomis, 3,7 proc. turi priklausomybę nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, azartinių žaidimų. Didžiausią darbo rinkai besirengiančių asmenų dalį sudaro vyresni negu 50 metų amžiaus asmenys (65,8 proc.). – Šias problemas turėtų identifikuoti, konsultuoti ir sprendimus siūlyti atvejo vadybininkai. Kaip ir kur vyksta (ar vyks) šie užsiėmimai? Ar bus kompensuojamos bedarbio kelionės į konsultacijas? Kiek atvejų vadybininkų įdarbinta Klaipėdos apskrityje ir kada jis bus įdarbintas ir Kretingoje? – Atvejo vadybininkai įdarbinami savivaldybėse, kurios įgyvendina Užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugų nedirbantiems ir socialinę paramą gaunantiems asmenims modelį. Šiuo metu Lietuvoje 45 savivaldybėse teikiama profesionali kompleksinė pagalba pagal Užimtumo skatinimo ir motyvavimo modelį. Klientams sudaromas individualus planas, nustatomos įsidarbinimą ribojančios aplinkybės ir teikiamos konsultacijos bei paslaugos atsižvelgiant į individualius poreikius. Klaipėdos apskrityje Užimtumo skatinimo ir motyvavimo modelis įgyvendinamas 3 savivaldybėse – Šilutėje, Palangoje ir Klaipėdos rajone. Klaipėdos miesto savivaldybė reikiamas paslaugas ieškantiems darbo asmenims organizuoja įgyvendindama Užimtumo didinimo programą. Planuojama, kad į šio modelio veiklas kitais metais įsitrauks visos šalies savivaldybės, tarp jų ir Kretingos rajono savivaldybė. Užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugų nedirbantiems ir socialinę paramą gaunantiems asmenims modelio dalyviams paslaugos savivaldybėse organizuojamos atsižvelgiant į individualius poreikius ir nedarbo kliūtis. Teikiamos individualios ir grupinės psichologo konsultacijos, savivertės, finansinio ir skaitmeninio raštingumo, skolų valdymo, sveikos gyvensenos mokymai, motyvavimas dėl savęs projektavimo darbo rinkoje, asmens sveikatos priežiūros paslaugos, pavėžėjimas, lydimoji pagalba į sveikatos, mokymo įstaigas ir kt. Kretingos skyriuje registruotų besirengiančių darbo rinkai asmenų kliūtis užimtumui pradėta spręsti pasitelkiant nemokamas Užimtumo tarnybos socialinių partnerių paslaugas: psichologo, socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo, teisininko, priklausomybių konsultanto ir pan. – Kiek laiko žmogus gali būti registruotas Užimtumo tarnyboje ir gauti bedarbio pašalpą? Kokio dydžio pašalpos mokamos šiuo metu? – Sprendimus dėl nedarbo išmokos skyrimo arba neskyrimo, mokėjimo priima Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. – Koks likimas ilgalaikių bedarbių, kuriems, įsigaliojus naujai tvarkai, vis tiek nepavyks įsidarbinti? Ar tokie žmonės iš Užimtumo tarnybos bus išbraukti, negaus jokių pajamų ir taps nedraudžiami? O kas su jais toliau? – Asmeniui, kuriam ilgą laiką nepavyksta įsidarbinti, kartu su savivalda organizuojamas socialinių ir darbo rinkos paslaugų teikimas. Lanksčiai ieškoma būdų ir pagalbos formų, kurios leistų padėti spręsti konkrečios situacijos, konkretaus asmens poreikius. – Konkrečiai apie Kretingą – koks yra nedarbo lygis, lyginant apskrities ir šalies mastu? Kiek yra registruotų bedarbių? Kiek tarp jų vyrų, moterų, kokio dažniausiai jie amžiaus ir kokio išsilavinimo? – Gruodžio 1-osios duomenimis, nedarbas Kretingos rajono savivaldybėje siekė 6,1 proc., Klaipėdos apskrityje – 7 proc., šalyje – 8,3 proc. Gruodžio 1 d. Užimtumo tarnyboje registruota 1 tūkst. 416 darbo neturinčių Kretingos rajono savivaldybės gyventojų. Apie 55 proc. registruotų bedarbių – moterys. Jaunimas iki 29-erių sudarė beveik 19,5 proc., o asmenys nuo 50 m. – 42,7 proc. Beveik trečdalis (32,7 proc.) klientų neturi profesinio pasirengimo, 15,6 proc. asmenų yra įgiję aukštąjį universitetinį ar koleginį išsilavinimą, 7,9 proc. – aukštesnįjį. Profesines mokyklas baigę ir profesinį išsilavinimą įgiję 43,9 proc. bedarbių. – Ar vyresnio amžiaus bedarbiai renkasi persikvalifikuoti? Kokie kursai jiems siūlomi? – Šiais metais į paramos mokymuisi priemones įsitraukė 2,5 karto daugiau vyresnių negu 50 metų amžiaus asmenų. Per vienuolika šių metų mėnesių paramos mokymuisi priemonėse pradėjo dalyvauti 43 vyresnio amžiaus klientai (praėjusiais metais – 17). Dažniausiai jie rinkosi vairuotojo, socialinio darbuotojo padėjėjo mokymo programas. Norintys mokytis asmenys gali rinktis iš visų patvirtintų programų, kurias gali rasti Užimtumo tarnybos interneto svetainės skiltyje „Mokymai”. – Kokia darbo vietų pasiūla Kretingos rajone ir aplink? Kokių specialybių darbuotojų darbdaviams šiuo metu labiausiai trūksta ir kokias specialybes įgijusiems žmonėms sunkiausia įsidarbinti? – Apie 48 proc. (apie 800 laisvų darbo vietų) šiemet visų registruotų laisvų darbo vietų Kretingos rajono savivaldybėje skirta kvalifikuotiems darbininkams ir paslaugų darbuotojams. Šioje grupėje paklausiausi virėjai, pardavėjai, žuvies produktų gamybos įrenginių operatoriai, plataus profilio statybininkai, vairuotojai ekspeditoriai, elektrikai, tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojai. Vertinant bendrai visoje Klaipėdos apskrityje šioje grupėje paklausiausi virėjai, pardavėjai, tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojai, plataus profilio statybininkai, apsaugos darbuotojai, elektrikai, apdailininkai, padavėjai, vairuotojai ekspeditoriai, suvirintojai. Kretingos rajone pageidaujančiųjų dirbti nekvalifikuotą darbą registruota 3 kartus daugiau negu laisvų darbo vietų nekvalifikuotam darbui. – Kiek ir kur Kretingos rajone įdarbinta Ukrainos karo pabėgėlių? – Neterminuotam darbui įdarbinti 78 karo pabėgėliai iš Ukrainos, terminuotam – 3. Daugiausiai, arba apie 22 proc., nuolatiniam darbui priimtų ukrainiečių įsidarbino apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikimu užsiimančiose įmonėse, 13,4 proc. – statybose, 11 proc. – administracine ir aptarnavimo veikla ir 11 proc. – apdirbamąja gamyba užsiimančiose įmonėse.
|
|
