Pajūrio naujienos
Help
2023 Vasaris
Pi 6132027
An 7142128
Tr181522
Ke291623
Pe3101724
Še4111825
Se5121926
Apklausa

Ar rinktumėtės balsavimą internetu, jeigu būtų tokia galimybė?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Kaip kretingiškis užsikorė Rusijos mokesčių naštą

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2022-12-20

„Ką aš žinau, kokie ten tie dokumentai paruošti buvo? Telšių „Regitroje“ parašus greit sudėjome ir leidomės į kelią“, – pasakojo Petras Pocius, iš Pskovo muitinės gavęs raštą, kuriame reikalaujama susimokėti mokesčius.

Kretingiškis Petras Pocius nė sapne nesapnavo, kad jį, iki Rusijos Sankt-Peterburgo nuvairavusį automobilį „Toyota“, po 7-erių metų pasivys problema: iš Pskovo muitinės paštu jis gavo raštą, kad, remiantis Europos ekonominės sąjungos Muitinės kodeksu, privalo sumokėti 379 tūkst. 729,02 rublio mokesčių su delspinigiais.

Dokumentus pasirašė – kokius, nežino

Pavertus eurais, jau dabar suma, kurią Petras turėtų pakloti, sudaro daugiau, kaip 6 tūkst. eurų. Visų pirma, pinigų Petras mokėti nesiruošia, antra, jeigu ir norėtų sumokėti, nežinotų, kaip tai padaryti – Rusijai užpuolus Ukrainą, Lietuva su okupantų šalimi ir jų bankais jokių reikalų nebeturi. „Tik žinau, kad rusams po akim dabar man geriau nesirodyti – sustabdytų nuvažiavus kur nors į Sovietską ar panašiai, jaučiu, tuoj pat „supakuotų“ ir už grotų pasiųstų“, – juokėsi pašnekovas.

Petras neabejojo, kad į tokią situaciją iš Lietuvos yra pakliuvęs ne jis vienas, automobilius „varęs“ į užsienio valstybę. „Įdomu būtų tiksliai sužinoti, kiek mūsų apgautų? Iš tų pinigų, kurių rusų muitinė užsiprašė, turbūt tankas jiems kovoti su Ukraina išeitų. Gal, sakau, tankų jie ten pritrūko?“ – linksmai porino jis.

Kad reikalingi vyrai, galintys į Sankt-Peterburgą „nuvaryti“ mašinas detalėms, P. Pocius 2015-aisiais pasiskaitė laikraštyje išspausdintame skelbime, kurių esą pasirodydavo per savaitę ne vieną kartą.

„Kodėl gi ne? – pagalvojau. – Peterburge seniai bebuvęs, užuot ištisai namie sėdėjęs, ir pakeliaučiau, ir pinigų užsidirbčiau“, – pasakojo P. Pocius.

Jo teigimu, pagal tą patį skelbimą mašinas nuvairuoti iki Sankt-Peterburgo apsiėmė dar du vyrai – vienas taip pat kretingiškis, o kitas – klaipėdietis. Skirtingų markių automobiliais visi trys vairuotojai, o iš paskos – ir telšiškis mašinų savininkas, Rusijos link pajudėjo nuo Telšių „Regitros“, kur buvo sutvarkyti dokumentai.

„Ką aš žinau, kokie ten tie dokumentai buvo? Mums parodė, kurioje lapo vietoje pasirašyti, parašus greit sudėjome ir leidomės į kelią“, – pasakojo pašnekovas.

Sankt-Peterburge lietuvių jau laukė ir atvairuotas mašinas iškart ardyti ėmėsi 5 ten įsitvirtinę ir detalių pardavimu užsiimantys tautiečiai.

„Kiek žadėjo, tiek už darbą mums buvo sumokėta. Konkrečiai aš gavau 120 eurų. Kai Lietuva tik įsivedė šią valiutą,2015-aisiais, tai buvo neblogi pinigai. Dar vizas mums padarė, pietus nupirko, cigarečių, o, jei norėjome, galėjome prašyti ir degtinės“, – šypsojosi Petras.

Klausimų daugiau negu atsakymų

Nei valstybės įmonė „Regitra“, nei Lietuvos muitinės departamentas painios situacijos, į kurią pateko kelione ir atsitiktiniu uždarbiu susigundęs vyras, pakomentuoti negalėjo.

„Nuo šių metų vasario 24-osios Lietuvos muitinės su Rusijos atitinkamomis institucijomis bendradarbiavimą nutraukė“, – lakonišką atsakymą atsiuntė Muitinės departamento atstovė ryšiams su žiniasklaida Lina Laurinaitytė-Grigienė.

Anot savo įžvalgomis pasidalijusio teisininko – advokato padėjėjo Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos nario Vaido Poplovuchino, šioje istorijoje klausimų išties daugiau negu atsakymų.

„Gali būti, kad P. Pocius buvo deklaruotas ne kaip vairuotojas, o kaip automobilį įvežantis importuotojas, todėl Pskovo muitinė jam ir priskaičiavo importo mokesčius, akcizus bei PVM, o, praėjus keleriems metams, prisidėjo dar ir delspinigiai, ir kitos netesybos“, – savo įžvalga pasidalijo jis.

Jeigu kretingiškis dokumentuose, kuriuos pats pasirašė, iš tikrųjų figūruoja kaip mašinos importuotojas, tai jis, o ne savininkas, ne mašinomis prekiaujanti įmonė, ir tapo atsakingu asmeniu, jam pagal Rusijos įstatymus ir priskirta prievolė mokesčius susimokėti. Kol žmogus nekerta sienos, tol grėsmės saugumui nėra, tačiau, jeigu sugalvotų įvažiuoti į Rusijos Federaciją, o galbūt ir į Baltarusiją – priklauso nuo to, kiek šios valstybės tarpusavyje keičiasi duomenimis, – gali būti sulaikytas.

„Po Krymo aneksijos, kai Ukrainos bankai, negalėdami gauti atsiskaitymo iš Rusijos piliečių, reikalavimo teises perdavė Rusijoje veikiančioms savo įmonėms. Šiuo atveju taip pat kyla rizika, kad reikalavimo teisė gali būti perleista Europoje veikiančiai Rusijos įmonei, nors tai sunkiai tikėtina“, – svarstė advokato padėjėjas.

Jo žodžiais, žvelgiant optimistiškai, karas kada nors baigsis, ir, jeigu atsitiktų taip, kad Rusija kada nors būtų pripažinta protinga, blaivia, mąstančia valstybe, prievolė sumokėti mokesčius išlįstų ir vėl, tačiau reikšmės turėtų galimi senaties terminai, prie kurių vis artėjama.

„Asmenims, ieškantiems atsitiktinio uždarbio, mano patarimas vienas: žiūrėkit, kokius dokumentus pasirašot ir kokias prievoles susikuriat patys sau“, – akcentavo Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos narys V. Poplovuchinas.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas