Pajūrio naujienos
Help
2024 Vasaris
Pi 5121926
An 6132027
Tr 7142128
Ke18152229
Pe291623
Še3101724
Se4111825
Apklausa

Ar pasigendate naujų rajono Savivaldybės projektų?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Sudėtingiausias Kretingos muziejaus „frontas“ – oranžerija

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2022-12-16

Žiemos sodas – tarsi žalias masyvus kūnas, statybininkų dėmesingai tarp augalų apraizgytas metalinėmis arterijomis – pastoliais. Netrukus juos pradės ardyti, kad baseine galėtų įrengti automatinę valymo sistemą.

Vedžiodama po Žiemos sodą, kuris lyg žalias masyvus kūnas apraizgytas metalinėmis arterijomis – pastoliais ir konstrukcijomis, Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė kalbėjo: „Čia – pagrindinis mūsų darbų „frontas“, kartais pajuokauju – mūsiškė Ukraina. Kiek teko rūpintis renovuojant Kretingos dvaro pastatus, šis projektas yra problematiškiausias: kilo daug iššūkių, bet juos baigiame įveikti – kovą turėtų atsidaryti kavinė, o visi darbai užbaigti gegužę.“

Darbus apsunkino netikslus projektas

„Palengvėjo tik prieš mėnesį, – atviravo V. Kanapkienė. – Visą paėjusią vasarą įrodinėjome, reikalavome koreguoti projektą. Įvertinus projektą, galėjome jo ir nevykdyti. Rangovas „Pamario restauratorius“ jau norėjo nusisukti, bet jo vadovui Aldui Kliukui sakiau: esame žemaičiai, negalime pasiduoti, nes jau buvo skirti pinigai. Žinojome, kad pasirinkome didžiulę naštą – rizikavome nervais, gaišome laiką, bet tai darėme dėl savojo miesto pažibos – Žiemos sodo, dėl savojo miesto istorijos.“

Nesklandumai, užsiminė V. Kanapkienė, prasidėjo nuo netikslaus konkursą už mažiausią kainą laimėjusio vilniečio architekto Vaido Grinčelaičio projekto, nors techninės užduotys buvo suformuotos teisingai.

V. Kanapkienę papildė už statybos ir restauravimo darbus atsakingas bendrovės „Pamario restauratorius“ atstovas Nerijus Šiaulys, šį objektą pavadinęs kietu riešutėliu: projektas – nekasdienis, darbus apsunkino ne tik tai, kad visas pastatas – stiklinis, bet technologiniai netikslumai. Labai svarbu buvo išsaugoti ir didžiuosius augalus, jų kolekcijas, dirbti tarp augalų.

„Čia neužtenka stiklą įstatyti į langą, sudėtingiausiai jį pritaikyti pagal konstrukcijas, sujungti ir sutvirtinti. Visas oranžerijos apskritimas – nelygus. Paskutinįkart oranžerija buvo stiklinta dar sovietmečiu, visi darbai atlikti pagal principą „tiap liap“. O mums reikia atkurti taip, kaip buvo istoriškai. Dabar projektuotojai vadovaujasi kompiuterinėmis programomis, o mums, statybininkams, reikia realiai atitaikyti stiklą į konkrečią konstrukciją. Aliuminio rėmus gamino Vokietijoje, supjaustė Alytuj – atveža stiklus, netinka. Stiklo paketus gaminusi bendrovė „Glassbee“ taip pat neįvertino objekto sudėtingumo“, – problemas dėstė N. Šiaulys.

Kretingos muziejaus vadovė Vida Kanapkienė pernelyg neišgyvena dėl augalų: daugumą pavyko išsaugoti, pernešus į muziejaus parodų sales.

Stiklina smailę, montuoja keltuvą

Tačiau daugelį sudėtingų techninių dalykų pagaliau išsprendus, darbai juda į priekį. Šią savaitę „Pamario restauratoriaus“ statybininkai, nuo stogo nuvertę pusnis, kranu kelia ir tvirtina stiklus oranžerijos kupolo smailėje – pačioje sudėtingiausioje objekto vietoje.

Visas oranžerijos stiklinamos plokštumos plotas sudaro 688 kv. m: jau įstiklinta 457 kv. m, nepakeista liko tik vadinamoji pelerina, arba apatinė statinio dalis. Langus dar reikia užsandarinti, apskardinti, viduje sumontuoti vėdinimo sistemą ir automatines langų žaliuzes.

Iš viso yra atlikta apie 80 proc. visų renovacijos darbų.

V. Kanapkienė, nuo pat objekto restauravimo pradžios pasidžiaugusi abipuse supratinga bendryste su N. Šiauliu, jo optimizmu, o taip pat – ir techninio prižiūrėtojo Zigmo Artišausko naudingais patarimais, patikino, kad oranžerijos viduje meistrai dirbo labai atsakingai. „Pastoliais jie tiesiog juvelyriškai apėjo kiekvieną augalą, kad nė vieno nenulaužtų ar nesužalotų“, – sakė ji.

Viduje dabar taip pat intensyviai triūsia kauniečių bendrovės „Paradis“ meistrai – jie montuoja keltuvą Žiemos sodo balkone, netoli įėjimo į kavinės virtuvę. „Iš pradžių norėjome įrengti keltuvą verandoje, kad iš jos per rūbinę būtų patenkama į antrąjį rūmų aukštą. Tačiau Kultūros paveldo departamentas (KPD) nesutiko derinti pakeitimų. Antra vertus, galbūt iš oranžerijos pakilti į viršų neįgaliems lankytojams bus netgi patogiau – jie pateks tiesiai į muziejaus ekspoziciją“, – kalbėjo V. Kanapkienė.

Baseiną valys automatiškai

Netrukus, palaipsniui nuardant pastolius oranžerijos viduje, bus pradėta modernizuoti baseinų filtravimo sistema – ji bus įdiegta 100 kv. m ploto oranžerijos baseine.

„Labai džiaugiamės, kad pasiryžome modernizuoti vandens valymo sistemą. Anksčiau baseinus valyti reikėdavo kas savaitę ir tai užtrukdavo visą darbo dieną: reikėdavo atsargiai iškelti žuvis, išvalyti baseino dugną ir pakraščius, vėl pripildyti vandens, suleisti žuvis. Dabar sistema viską atliks automatiškai – išvalys ir reguliuos temperatūrą“, – džiūgavo V. Kanapkienė, patikslindama, kad oranžerijos vandenyse gyvena 16 spalvingų japoniškų karpių, 1 eršketas ir 3 vėžliai.

Baseinai bus padengti žalsvos spalvos hidroizoliacine danga, sienelėse atkartotas oranžerijos sienų ornamentas, bus įrengtas apšvietimas, kad išryškėtų žuvys ir jų vandens pasaulis.

Šiuos darbus atliks bendrovė „Erum International“, jau atgabenusi specialias talpas, į kurias laikinai, ko vyks darbai, įleis žuvis. Ši bendrovė, pasidžiaugė V. Kanapkienė, dovanos ir vandens siurblius. Sistemos „smegenys“ bus sumontuoti Žiemos sodo apačioje, o drėgmę visoje oranžerijoje kontroliuojanti sistema – viršuje.

Ir tarp pastolių likusias augalais kasdien rūpinasi oranžerijos specialistė Irma Barkuvienė su kolegėmis.

Augalai beveik nenukentėjo

Nors iš pradžių buvo baiminamasi, kad per renovaciją gali stipriai nukentėti tropiniai ir subtropiniai Žiemos sodo augalai, tačiau taip neįvyko. Dalis augalų buvo išgabenti į muziejaus parodų sales, tačiau pasodintieji į dirvą liko vietoje, kur temperatūra tesiekia vos 14–15 laipsnių.

„Darbuotojos rūpinasi augalais – nuglosto, nušluosto kiekvieną lapelį. Nors taupome resursus, tačiau augalams elektros negailime, – rodydama į sales perneštas kolekcijas, kalbėjo muziejaus vadovė. – Labai nepergyvename, jei kuris ir nunyks, nes jau pasisiūlė pagelbėti Kauno, Vilniaus botanikos sodai. Esame ir patys numatę skirti 2 tūkst. Eur iš specialiųjų lėšų, kad galėtume atnaujinti augalus“, – teigė V. Kanapkienė.

Tačiau, neslėpė ji, po renovacijos ne visiems augalams leis nevaldomai vešėti: „Didysis fikusas ir araukarija tapę lyg piktžolės. Mes jais rūpinamės, puoselėjame – jie tik veši ir jau baigia užskėsti visą oranžerijos grožį, jos architektūrą. Šiuos augalus teks be emocijų apgenėti. Vietoj išsikerojusio fikuso labai norėtųsi vėduoklinės Vašingtono palmės, nes grafas Tiškevičius labai mėgo palmes, o tokio fikuso nė nebuvo. Istorinio teisingumo norisi ir augalų pasaulyje“, – sakė muziejaus vadovė, tuo kažkiek nuliūdindama už augalų priežiūrą atsakingą specialistę Irmą Barkuvienę. Ši atviravo: „Trylika metų auginu, rūpinuosi. Tie augalai tapę lyg vaikai. Pjauna širdį, jei reikės atsisveikinti.“

Po renovacijos augalams teks nupirkti 20 medinių vazonų, senuosius sutrešusius pakeičiant naujais. „Nenorime plastiko. Pagal 1978-ųjų oranžerijos rekonstrukcijos projektą, vyrauja daug medinės apdailos – turėklai, stovai ir vazonai gėlėms apkalti lentelėmis. Ieškosime meistrų, kurie galėtų pagaminti tokius masyvius vazonus“, – kalbėjo V. Kanapkienė.

---

FAKTAI

Žiemos sode atliekami darbai skirstomi į tvarkybos (tuos, kuriems priskiriamos vertingosios savybės – sienų, plokštumų, stogo dalies tvarkymas) bei tvarkomuosius (visa, kas įrengiama naujai – vėdinimo, kondicionavimo sistemos, apšvietimas, baseino atnaujinimas, pastato šiltinimas, keltuvas, pandusas ir kt.)

1. Pirminė Žiemos sodo projekto kaina, lyginat su pradine, išaugo iki 1 mln. 367 tūkst. Eur: iš jų tvarkybos darbams – 716 tūkst. 161 Eur, tvarkomiesiems – 650 tūkst. 869 Eur. Lėšos darbams skiriamos iš KPD Kultūros infrastruktūros centro ir 30 proc. – Kretingos rajono savivaldybės dalis.

2. Darbai vykdomi etapais: 2021 m. tvarkybos darbams išleista 114 tūkst. 400 Eur, 2022 m. – 363 tūkst. Eur. Tvarkomųjų darbų per 2021–2022 m. atlikta už 420, 6 tūkst. Eur.

3. Lėšų poreikis tvarkybos darbams kitiems metams – 238 tūkst. 761 Eur: iš KPD laukiama 167 tūkst. 133 Eur, Savivaldybės – 71 tūkst. 628 Eur. Tvarkomiesiems darbams užbaigti dar reikės 230 tūkst. 269 Eur.

4. Iš viso Savivaldybė tvarkybos ir tvarkomiesiems darbams užbaigti dar turės skirti 301 tūkst. 897 Eur.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas