|
|
|
Dėlioja Savivaldybės pinigus ir darbus
Kretingos rajono savivaldybės 2023 m. biudžetą planuojama tvirtinti vasario 9 d. numatytame neeiliniame Savivaldybės tarybos posėdyje – mėnesiu anksčiau negu ankstesnių metų biudžetus. Apie naujo biudžeto formavimo iššūkius, ar užteks biudžeto pinigų tęsiamiems ir naujiems projektams įgyvendinti, apie Savivaldybės finansų valdymą kalbėjomės su rajono vadovais – meru Antanu Kalniumi ir administracijos direktore Jolita Vaickiene. A. Kalnius tvirtino, kad kitų metų biudžeto sudarymo, svarstymo ir tvirtinimo paankstinimas Savivaldybei yra naudingas, tačiau visą šį procesą stabdo ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) – Vyriausybės institucijos, turinčios savivaldybėms pateikti kontrolinius skaičius. Mero pastebėjimu, kai kurios šalies savivaldybės biudžeto rengimą greitina pasinaudodamos preliminariais kontroliniais skaičiais, tačiau jis tam nepritariantis: „Laikausi principo, kad biudžetas turėtų būti kuo mažiau koreguojamas, kai jį patvirtiname.“ Seimas 2023 m. valstybės biudžetą patvirtino taip pat mėnesiu anksčiau. Savivaldybės savo metinius biudžetus turi pasitvirtinti per 2 mėnesius po valstybės biudžeto patvirtinimo. „Seimas galėjo paskubinti VMI ir Vyriausybę dėl kontrolinių skaičių savivaldybėms pateikimo“, – tarė A. Kalnius. Pasidžiaugęs, kad 2022 m. Kretingos rajono savivaldybės biudžeto planas bus įvykdytas ir viršytas, akcentavo, kad viršplaninės šiųmetinio biudžeto lėšos turi būti nukreiptos ir kitų metų biudžetas orientuotas svarbiausiems Savivaldybės projektams vykdyti: Tiekėjų gatvės, Kretingos mokyklos-darželio „Žibutė“, Vydmantų lopšelio-darželio „Pasagėlė“ remontams, Sporto ir sveikatingumo komplekso statybai užbaigti.
Kretingos rajono savivaldybės planuojamas 2023 m. biudžetas – apie 60 mln. eurų. A. Kalniaus pastebėjimu, Savivaldybė savo nuožiūra perskirstyti gali tik mažą biudžeto dalį – apie 2,5–3 mln. eurų. Tenkinti visus poreikius, vystyti strateginius projektus Savivaldybei biudžeto lėšų neužtenka, tam reikia pinigų ir iš kitų šaltinių, valstybės tikslinių, ES paramos, įvairių tarptautinių fondų lėšų. A. Kalnius piktinosi dėl vėluojančių 2021–2027 metų laikotarpio Europos Sąjungos (ES) investicijų programos lėšų, savivaldybes pasiekti turėsiančių per regionus. Nepatenkintas dėl Vyriausybės žadėtų ir negautų lėšų Savivaldybės socialinėms reikmėms, sveikatos apsaugai. „Kol kas mintame pažadais, kad naujai ES paramai išdalinti jau greit bus paruoštos programos. Taip vilkinant paramos paskirstymą ar vėl neteks verstis per galvas, kad laiku ją panaudotume“, – nuogąstavo meras. „Mūsų, Kretingos rajono, savivaldybės didžiausia bėda, kad nei 2021-aisiais, nei 2022 metais Savivaldybė negavo rimtesnių injekcijų iš valstybės biudžeto tiksliniams projektams, lėšų iš ES, Šiaurės šalių, kitų fondų. Formuojant 2023-ųjų biudžetą akivaizdu, kad vien biudžeto lėšomis nebepatempsime esamo Strateginio plano uždavinių. Ties esamu Strateginiu planu irgi negalime įstrigti, jį turime plėtoti“, – vertindama Savivaldybės finansinę situaciją kalbėjo J. Vaickienė, akcentavusi, kad dėl fondų lėšų reikia rungtis su kitomis savivaldybėmis rengiant projektus ir dalyvaujant konkursuose. Jos Savivaldybei neatitenka be didesnių pastangų, taip, kaip gyventojų pajamų, nekilnojamojo turto, kiti mokesčiai ar valstybės biudžeto dotacijos. „Privalome susitelkti projektų rengimui ir kitąmet konkursuose dėl lėšų pakovoti su kitais“, – tarė ji. Trūkstamas lėšas galima ir skolintis, tačiau Savivaldybę varžo Vyriausybės nustatytas skolinimosi limitas, J. Vaickienė patvirtino, kad 2023-iaisiais Kretingos rajono savivaldybė skolintis gali apie 2 mln. eurų. Iš Vakarų Lietuvos regionui skiriamos ES 2021–2027 metų laikotarpio paramos Kretingos rajono savivaldybei turėtų atitekti apie 20 mln. eurų. „Valstybės mastu paramos kryptys numatytos, bet turime užsibrėžti tikslus savivaldybėje, kad apie 20 mln. eurų neištaškytume bet kam ir bet kaip. Turime sėsti prie platesnio diskusijų stalo ir svarstyti, kam tuos milijonus išleisti. Jau aišku, kad 2 mln. eurų bus panaudoti socialiniam būstui statyti“, – kalbėjo J. Vaickienė. Ji, kaip ir A. Kalnius, tvirtino, kad Savivaldybės finansinius išteklius reikia nukreipti svarbiausių dabarties projektų vykdymui paspartinti: Kretingos sporto ir sveikatingumo komplekso statybai užbaigti, Tiekėjų gatvei tvarkyti, „Žibutės“ mokyklai-darželiui renovuoti, kitiems. „Tiekėjų gatvę renovuojame irgi vien Savivaldybės biudžeto lėšomis, renovacijos darbų kaina – apie 5 mln. eurų. Rajono gatvėms tvarkyti rangos darbų yra nupirkta už 7 mln. eurų, tad, formuojant biudžetą, kažką turėsime stabdyti, jeigu didžiąją lėšų porciją atiduotume Tiekėjų gatvei“, – teigė J. Vaickienė. Tiekėjų gatvė nėra valstybinės reikšmės, priklauso Savivaldybei, tačiau J. Vaickienė įsitikinusi, kad ir šios gatvės remontui galima gauti tikslinių valstybės lėšų. „Turime Vyriausybei įrodyti, kad Tiekėjų gatvė svarbi ne vien Kretingos miestui, yra valstybės tikslinio finansavimo objektas. Sieksime šios gatvės remontui iš Valstybės biudžeto gauti bent 2 mln. eurų. Tikslinių lėšų iš susiekimo ministerijos paprašėme ir Vytauto gatvės Kretingoje ruožui nuo žiedinės sankirtos su Melioratorių gatve iki susikirtimo su Šiaulių plentu renovacijai, kad užbaigti visą šią gatvę sutvarkyti“, – kalbėjo J. Vaickienė. J. Vaickienės manymu, vykdant viešuosius rangos darbų pirkimus darbams atlikti suteikiami per ilgi terminai, dėl ko konkursus laimi ne stipriausi rangovai, darbai vilkinami. „Darbų atlikimo terminas neturėtų būti ilgesnis negu 3 metai, o tam reikia gerai suplanuoti lėšas“, – sakė ji. Kretingos rajono savivaldybės administracija rengia dokumentus Kretingos miesto stadiono atnaujinimo rangos darbų viešojo pirkimo konkursui. Stadiono renovacijos darbų vertė – apie 5 mln. eurų. Savivaldybė šiam projektui šiandieną turi 400 tūkst. eurų iš valstybės biudžeto Sporto rėmimo programos. J. Vaickienė pasigenda viso rajono ir Kretingos miesto išsamesnės koncepcijos, vizijų: „Yra tiek rajono, tiek Kretingos miesto bendrieji planai, bet juose tik vystymosi kryptys numatytos. Kai neturime konkrečių vizijų, kaip atrodys ta ar kita teritorijos dalis, kokie bus statomi nauji objektai, kas ir kaip bus renovuojama, todėl ir lopome po lopą be pabaigos, taškydami pinigus“. Ji akcentavo, kad Savivaldybės administracija ryžosi parengti apie 20 ha buvusių Žvėrininkystės ūkio fermų teritorijos detaliuosius planus. „Ieškant investuotojų turi ant stalo padėti detaliuosius planus. Gal tą sklypą pateiksime kaip vientisą, gal suskaidytą į 2 ar 4 gabalus. Vienas ar keli sklypai bus skirti aplinkai draugiškoms investicijoms, ieškodami investuotojų kreipsimės ir į viešąją įstaigą „Investuok Lietuvoje“, – kalbėjo J. Vaickienė. Savivaldybės administracija aiškinasi, ar yra laisvos valstybinės žemės šiaurinėje rajono dalyje Savivaldybės saulės jėgainių parkui statyti. „Jei norime iš esmės atnaujinti Kretingos miesto veidą, turime pradėti rengti techninį darbų projektą Akmenos upės vagai, pakrantėms sutvarkyti. Projektas gali kainuoti apie 200–300 tūkst. eurų, tą galime ir privalome padaryti vien ES fondų pinigais. Užsitęsė svarstymai dėl Kretingos centro, Rotušės aikštės sutvarkymo, vien projektavimas užtruktų apie 1–1,5 metų, techniniam darbų projektui parengti taip pat reikėtų apie 300 tūkst. eurų. Neisi kelio – nenueisi. Savaime, be pastangų, lėšų šaltiniai į Savivaldybę sruventi nepradės“, – mintijo J. Vaickienė. ---
Kretingos rajono savivaldybės biudžeto pastarųjų metų pajamos ir išlaidos:2020 m. – 50 mln. 278,7 tūkst. eurų ir 47 mln. 450 tūkst. eurų; 2021 m. – 51 mln. 531 tūkst. eurų ir 48 mln. 451,4 tūkst. eurų; 2022 m. – 60 mln. 630,1 tūkst. eurų pajamų planas.
|
|
