|
|
|
Šilumos kainą kilstelės, bet kol kas nežymiai
Savivaldybės įmonė „Kretingos šilumos tinklai“ kol kas nežymiai, tai yra 0,59 ct už kilovatvalandę, nuo kitų metų kovo 1 dienos vartotojams ruošiasi kilstelėti šilumos kainą. Jos padidėjimą lėmė išaugusi elektros kaina ir nepadengtos 2021-ųjų elektros ir kuro sąnaudos. Dėl gruodžio ramu, toliau – neprognozuojama Kaip teigė įmonės direktorius Dainius Budrys, kintamoji kainos dalis, kuriai įtakos turi tiek dujų, tiek perkamo biokuro kaina, peržiūrima kas mėnesį. Kadangi spalį dujų kaina buvo nukritusi, tai ir šilumos kaina lapkritį buvo mažesnė negu rugsėjį. Tikimasi, kad panaši, kaip lapkritį, išsilaikys ir gruodį, o kaip toliau, niekas neprognozuoja. Rajono tarybos posėdžio išvakarėse Kaimo plėtros ir ekologijos komitete D. Budrys, prašydamas pritarti sprendimo dėl centralizuotai tiekiamos šilumos kainų dedamųjų nustatymo projektui, prasitarė, kad tai yra toks „politinis žaidimas“, esą vis tiek centralizuoto šilumos tiekimo ir gamybos įmonių veiklą kontroliuojanti Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT) patvirtins. Šie direktoriaus žodžiai iššaukė Savivaldybės administracijos direktorės Jolitos Vaickienės reakciją. Ji prašė nenuvertinti ir vietos politikų, kurie iš įmonės vadovo gali pareikalauti rodiklių, kas valdymo struktūroje daroma, kad šilumos kainos mažėtų. „Jeigu rodikliai mūsų netenkins, tai ir metinis įmonės vertinimas gali būti jums ne pats palankiausias“, – perspėjo J. Vaickienė. Komiteto pirmininkas Darius Petreikis pritarė, kad būtina peržiūrėti vidinius įmonės resursus, nes kainų kilimas visada turi būti aiškiai pagrįstas. „Įmonei kainas padidinti yra paprasčiau, o žmonėms papildomos išlaidos džiaugsmo neteikia“, – sakė jis. Rajono merą Antaną Kalnių domino, kelintą vietą, lyginant su kitų savivaldybių šilumos tiekėjais, pagal mažiausią kainą užima Kretingos šilumos tinklai. Stepono Baltuonio žiniomis, mažų kainų lyderė anksčiau būdavo Utena. Tačiau D. Budrys paaiškino, Kretinga patenka ne į didžiųjų, kaip Utena, Vilnius ar Klaipėda, o į mažesniųjų miestų, kaip Raseiniai, Akmenė, Kaišiadorys ir kt. grupę, ir kad pagal šilumos kainą (lapkritį 12,71 ct už kilovatvalandę) dabar savo grupėje yra ties viduriu, tai yra iš 13-os miestų septinta, kai rudenį buvo 11-ta. D. Budrys pasidžiaugė, kad per du jo darbo mėnesius įmonėje kainą pavyko sumažinti.
Ar biokurą ruošis patys, dar nežinia Antanas Puodys paprašė informacijos apie bendrovės „Šilumos tinklai“ kuriamus planus įsigyti medienos smulkintuvą, įsidiegti modernią vokišką technologiją ir biokurą gamintis vietoje, nors, jo žiniomis, tai draudžiama. D. Budrys patikslino: gamintis biokurą draudimo nėra, bėda ta, kad VERT to nepripažintų šilumos gamybos grandinės dalimi, ir sąnaudos į kuro kainą negalėtų būti įskaičiuotos. „Šiandien mes dar nežinom, kiek ta įranga kainuotų – vokiečių specialistai, kurie mūsų įmonėje lankėsi gruodžio pradžioje, įvertins ir suskaičiuos, o mes žiūrėsim, ar naudingiau kurą pirkti biržoje, iš kur kartais gaunam jo nekokybiško, ar gamintis patiems“, – sakė D. Budrys. Steponas Baltuonis prisiminė, jog medienos smulkinimo įrenginį Kretingos šilumos tinklai jau ir anksčiau yra turėję, bet nepasiteisino, buvo per brangu. „Ta įranga ir buvo 50-ies metų senumo, su senais varikliais. Mano žiniomis, ji supjaustyta ir parduota kaip metalo laužas“, – sakė D. Budrys Anot J. Vaickienės, jeigu sąnaudos į kuro kainą nėra įskaičiuojamos, tai kam išvis svarstyti tokius klausimus. Direktorius D. Budrys pažadėjo kreiptis į VERT ir prašyti konkretaus išaiškinimo.
|
|
