Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Mugėje – sodinukai iš Sodininkų gatvės

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2022-09-23
Sigitas Bučmys medelyną įveisė prieš 40 metų, o vaismedžių sodą augina dvejus metus.

Sodininkų gatvė Dupulčių kaime savo pavadinimą pateisina su kaupu: vienoje kelio pusėje įsikūrę vaismedžių medelyną puoselėjantys Petravičiai, apie kuriuos jau esame rašę, o vos per žingsnį, kitoje, – dar „nečiupinėti“ Bučmiai. Ar nesusipainioja žmonės, pas vienus ar pas kitus užsukę sodinukų pirkti? Sigitas Bučmys pripažino: per tiek metų visko yra pasitaikę, o išsiaiškinti juk nekainuoja.

Augalai prie namų – dėl malonumo

Bučmių sodyboje vazonuose – parduoti paruoštos vyšnios, trešnės, slyvos, avietės, serbentai, dera vynuogės ir net „aukso uogos“. Pasirodo, ant skėtinio žilakrūmio augantys centimetro dydžio raudoni saldžiarūgščiai vaisiai – lyg aukso lašeliais apšlakstyti, užtat ir pavadinimas toks prabangus. Šalia – kita įdomybė. Tai trys maždaug metro ūgio braškių krūmai. Po kibiriuką, kad ir nedidelį, uogų nuo kiekvieno pavyksta priskinti. „Dovanų mes tas braškes gavom, kaip ir „aukso uogą“, kaip kinišką vijoklį – penkiaskliautę akebiją, kurios ir jaunus ūglius išsikepę kiti valgo, ir arbatą iš lapų ruošia“, – papasakojo Sigitas. O akebijos vaisiai būna susikabinę po tris ar penkis, kai prinoksta, tampa violetiniai. Skanauti galima ne anksčiau, kaip apie rugsėjo pabaigą ar spalį, kada šiek tiek įskyla. Skonis „šokoladinis“, primena „paukščių pieną“ – populiarius saldainius.

Bučmių obelys – tik žemaūgės, kuolų joms paramstyti nereikia. „Šita štai – „Alva“, – atkreipė dėmesį Sigitas. – Iš pažiūros nedidukė, o obuolių nuo vieno medžio keturias dėžes pripildėm“. Šalia auga kriaušė, aiškiai nebemadingu rusišku pavadinimu „Moskovskaja krasavica“. Tos kalbos vartoti kad ir labai nesinori, bet juk „žodžių iš dainos“ neišmesi. Ši rudeninė veislė, kaip ir kitos, medelyne auginamos, – ypatinga, atspari rauplėms ir rudajam puviniui. O vaisiai dideli, labai skanūs, saldūs, burnoje tirpsta. „Bet nusiskynęs taip paprastai kriaušės čia pat nesuvalgysi – turi pirmiau pasiieškoti chalato arba prijuostės, nes prakandus sultys ištrykš, gali apsitaškyti“, – perspėjo jis.

Persikų „ant vieno koto“ neaugina

Kas auginama prie namo, anot pašnekovo, dar ne vargas. Vargas yra laukuose, kai ir karščiui tvilkant reikia prižiūrėti 100 medžių už maždaug poros kilometrų esančiame medelyne ir prieš dvejus metus pasodintame sode.

„Aš atvažiuoju, kartais vienas pasikalbu su medžiais, pamatęs, kad kirminas koks graužia, sukuosi atgal – sakau, lekiu purkštuvo ieškoti. Juk nebus taip, kad medžiai kentės, o aš sau „baliavosiu“, – pokštavo S. Bučmys.

Bet po parduotuves chemijos ieškoti jis nesiblaško ir kitiems to daryti nepataria, natūralių nekenksmingų „vaistų“ nuo amarų ar puvinio galima pasiruošti patiems. Sigitas šiltnamyje per porą savaičių pasiraugina pomidorų pašakių, kad ir smirdės, – bulvių laiškų. Kriaušėms ir slyvoms „nusipūsti“, net ir vaisiams jau esant, puikiausiai tiks soda. Du valgomuosius šaukštus jos suberi į 10 litrų vandens, įlašini 4–5 jodo lašus, dar pridedi pusę nubraukto šaukštelio kalio permanganato – ir purkšk. Medelyne ir sode – kriaušės, naujų populiarių veislių malonaus skonio vaisius nokinančios obelys. Tokių senų, kaip anksčiau, iš kurių mūsų močiutės, anot pašnekovo, „marmaliadus“ virdavo, veislių belikusi viena kita, tarp jų kelios atmainos alyvinių, kelios – ypač daug pektinų turinčių antaninių.

Gausu kaulavaisių – slyvų, vyšnių, trešnių, persikų, abrikosų. Pasirodo, lietuviškoje žemėje šiltųjų kraštų vaismedžiai puikiausiai prigyja, jei pasodinti ten, kur sąlygos tinkamos, ne per daug drėgmės. „Vieną dieną palijo – kitą dieną vanduo turi susigerti“, – kas idealu, paaiškino S. Bučmys.

Kaip medelius formuoti, – kiekvieno sodininko reikalas, bet Sigitas „ant vieno koto“ niekada neaugintų: medžio centrą jis iškerpa, kad iš viršaus ir iš šonų šakas apšviestų saulė. Kitais metais žada turėti ne tik įprastų, bet ir juodųjų, slyvas primenančių, abrikosų.

Trys sekundės – poskiepiui įvardinti

Apie 40 metų medelyną su žmona Danute puoselėjantis vyras specialių agronomijos mokslų nėra ragavęs, visos žinios atėjo per praktiką. Ne tik jo žmona, bet ilgus metus ir mama Marytė Bučmienė ūkio medelyne yra dirbusios akiuotojomis, daug ko išmoko iš jų.

Kiek Sigitas pamena iš vaikystės, visą gyvenimą savo trijuose aruose jų šeima augino Kaukazo slyvaites. Tuomet kūrėsi kolektyviniai sodai, daugeliui žmonių slyvaičių reikėjo savo sklypams aptverti.

„Kaimynai tarpusavy apšnekėdavę: ir ką tie Bučmiai valgo, kad ūkyje – nei karvės, nei veršio, vien tos kaukazietiškos slyvos“, – juokėsi prisiminęs Sigitas. Vyras atviravo, kad medžių laistymas ir ravėjimas aplink juos buvo įgrisęs lig kaulo. „Kaip dabar mano paties vaikams – darbai mūsų medelyne. Iš trijų nė vienas jo matyti nenori, o juk mudviem su žmona kartais ir į gimimo metus pasuose pasižiūrėti jau reikia. Svarstom, gal užteks sodinukus auginti, gal apsiribokim vien vaismedžių sodu, kiek galim be atvangos lupti?“– juokavo S. Bučmys.

Šiandien ir rytoj Sigitą su Danute galima sutikti Kretingos Rotušės aikštėje, savo tiesiais kaip stygos įvairių vaismedžių sodinukais jie prekiauja šventinėje mugėje. Paklaustas, ar ne geriau medelius pavasarį sodinti, Sigitas nedvejojo: nors ir dantis sukandus, nors ir kastuvas bei batai purvu apliptų – vis tiek geriau rudenį, nes pavasarį ir taip darbų per akis. Ne be reikalo sodininkai tarpusavy išmintimi dalijasi: tuos, kurie sodina pavasariais, juokais darbštuoliais vadina, o kurie rudenį – atsipūtusiais tinginiais.

„Šiomis dienomis važiavau medelyno link ir beveik meldžiau lietaus, kad tik galėčiau sodinukų mugei prikasti. Kai žemė sudžiūvusi, suskrabusi, ant kastuvo užsilpęs gali šokinėti – neįveiksi “, – kalbėjo Sigitas. Mugėse sodinukais jis yra prekiavęs daug kur – sovietmečiu net buvusį Leningradą pasiekęs. „Biznis“, ką bekalbėti, – puikus, prie medelių eilės vingiuoja, bet niekur nėra taip gerai, kaip savo krašte, kur žemaitis žemaitį iš pusės žodžio „pagauna“.

„Kartą Kaune pasakoju, kad trešnė užaugs ne tokia ir aukšta, trijų metrų, jei ką, „drobynas“ atsinešus bus galima palipti ir uogų prisiskinti. Stebeilija ponia į mane – nežino, kas tos drobynos“, aš pusvalandį burną aušint turiu“, – dėstė humoro nestokojantis vyras.

Vienas Bučmių vaismedžio sodinukas su 118 poskiepiu, kurį profesonaliai atlieka Danutė, kainuoja apie 15 eurų. Sigitas teigė už tą pačią kainą pridedąs dar ir sąžinės savo. Kartais žmonės prašantys medelių grynai tokių pat, kaip pavaizduota nuotraukoje arba internete matytame paveiksle.

„Ne į spalvotus vaizdus, sakau, žiūrėkit, o klauskit, į ką įskiepytas medis, kokia jo šaknis, nes nuo to priklausys visas derlius“, – neabejojo S. Bučmys. Jeigu per tris sekundes pardavėjas nesugeba įvardinti poskiepio, jeigu mikčioja, tai anoks ir pardavėjas, nes ir pats nežino, ką „taksavoja“.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas