Pajūrio naujienos
Help
2022 Spalis
Pi 310172431
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Komentarų topas

Rajono verslas energetinių iššūkių kontekste

  • Edita KALNIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2022-09-16
Nemaža dalis verslininkų buvo šokiruoti, gavę kelis kartus išaugusias rugpjūčio mėnesio sąskaitas už elektrą. Nepaisant to, didžioji dalis mūsų rajono verslo jau ieško alternatyvų. UAB „Geralda“ direktorius Gintautas Igaris įvardijo, kad jų įmonė tokiam iššūkiui yra iš dalies pasirengusi.

Išaugus elektros, dujų kainoms šalyje nemažai verslo subjektų patyrė šoką: imta kalbėti apie galimus bankrotus, veiklos sustabdymą, atleistus darbuotojus. Pasidomėjus, kaip iškilusius energetinius iššūkius įveikia rajono verslas, situacija atrodo sudėtinga, tačiau verslininkai jau ieško išeičių.

„Gaisrą“ gesinti reikia čia ir dabar

Šių metų vasara Kurmaičiuose veikiančiai įmonei UAB „Rasa“ buvo darbinga. „Tačiau dėl išaugusių kaštų neturėjome galimybės užsidirbti“, – situaciją nusakė įmonės direktorė Karolina Kubeldzienė.

Šiais metais dujų kaina lyginant su praėjusiais jiems išaugo 320 proc., elektros – 380 proc., o lyginant su 2020 metais energetiniai kaštai įmonei išaugo per 750 proc. „Kainos išties yra neadekvačios. Dėl augančių energetikos kainų, manau, skalbimo paslaugas teikiančios įmonės gali tiesiog neišsilaikyti“, – tikino UAB „Rasa“ direktorė.

Dėl tokios situacijos įmonės yra priverstos kelti kainas. Pakėlus paslaugų kainą 25–30 proc., tai tik iš dalies padengia UAB „Rasa“ patiriamas išlaidas. „Gamybininkams yra sunku. Tendencijos turizmo ir apgyvendinimo sektoriuje – ne pačios geriausios“, – svarstė K. Kubeldzienė, pridūrusi, kad įmonė darbo vis dėlto turės.

Nepaisant sudėtingos situacijos, įmonės stengiasi išlaikyti darbuotojus. „Dėsime visas pastangas, kad išlaikytume verslą ir reikėtų atleisti kuo mažiau darbuotojų. Žinoma, su kai kuriais reikės atsisveikinti: turime žmonių su terminuotomis sutartimis, joms pasibaigus nebepratęsime“, – kalbėjo K. Kubeldzienė, įvardijusi, kad įmonėje UAB „Rasa“ šiuo metu dirba 70 žmonių.

Su iššūkiais verslas susidūrė ir kovido laikotarpiu, bet tuomet verslininkai sulaukė tam tikrų subsidijų ir pagalbos iš valdžios. „Šiuo metu neturime jokio pagalbos paketo. Kasdien seku naujienas, tačiau negirdėjau apie pagalbą verslui. Kol kas ateitis miglota, – kalbėjo UAB „Rasa“ direktorė, pridūrusi, kad verslas laukia valdžios sprendimų. – „Gaisrą“ gesinti reikia čia ir dabar.“

Verslui reikėtų, kad būtų padengiama bent dalis patiriamų kaštų. „Tai padėtų išlaikyti darbo vietas. Mums gali tekti atsisakyti 30 proc. darbuotojų, kurie, greičiausiai, eis į Užimtumo tarnybą, vadinasi, valstybė juos turės išlaikyti“, – galimą scenarijų numatė K. Kubeldzienė.

Verslas taip pat svarsto galimas išeitis, tačiau jas įgyvendinti reikia laiko. „Turėjome planų verslo plėtrai, tačiau dabar galvojame apie išgyvenimą. Visa laimė, turime ir gretutinę veiklą nekilnojamojo turto vystymo srityje – šia veikla dengiame skalbyklos patirtus nuostolius. Tikrai turime planų ateičiai, kalbame ir apie saulės elektrinę, tačiau tam reikia savo lėšų ir laiko, valstybės parama nepakankama, norint rasti greitą sprendimą energetinių išteklių alternatyvos diegimui. Šiuo metu orientuojamės į gaunamas sąskaitas už dujas ir elektrą, kurias reikia sumokėti“, – įvardijo K. Kubeldzienė.

UAB „Rasa“ ieško ir kitokių taupymo būdų: „Ieškome įvairiausių galimybių sutaupyti, kad galėtumėme išlikti. Svarstome, kaip viską optimizuoti, gerinti darbo efektyvumą, perorganizuoti darbo laiką.“

Metai – vieni sunkiausių

Kartenoje veikiančios UAB „Geralda“ direktorius Gintautas Igaris atkreipė dėmesį, kad visas verslas yra tokioje pačioje situacijoje: „Reikia neužmiršti, kad ir kolegoms konkurentams yra lygiai ta pati situacija, nebent esame išsidėstę kituose regionuose, kaip, pavyzdžiui, Lenkija, tuomet konkuruoti nėra paprasta. Dažnai iš mažų klientų girdime, kad gal uždarysime parduotuvę, nebedirbsime, manau, kad be reikalo tokios nuotaikos, nes visiems sąlygos panašios.“

Rugpjūčio mėnesio sąskaitas įmonės vadovas pavadintų sukėlusias šoką, nes jos stipriai išaugo, tačiau situacijos įvardinti tiksliai negalėjo: „Dar skaičiuojame, žiūrime.“

Sudėtingesnė situacija prasidėjo dar nuo praėjusių metų. „Žvakių gamyba daug kam skamba linksmai, bet ji susideda iš naftos, dujų, plastiko, popieriaus, metalo“, – G. Igaris įvardijo keletą žvakių gamybos sudedamųjų dalių, kurios sudaro produkto gamybai reikalingas sąnaudas.

UAB „Geralda“ dirba ties tuo, kad pakeistų žvakių sudėtį. „Žvakių vartojimas yra visų žmonių kultūros dalis ir tai tęsiasi tūkstantmečius. Mūsų vizija – išsaugoti ją ir ateityje. Ši kultūra išliks tik tuo atveju, jeigu žvakių gamyba ir jų vartojimas iš tikrųjų bus tvarūs. Mes kryptingai atsisakome parafino, kuris yra naftos produktas, keičiame jį biologinės kilmės žaliavomis iš atsinaujinančių šaltinių, ir tas kiekis vis didėja. Naudojame žaliąją energiją. Artėja laikas, kada naudosime tik biologinės kilmės žaliavas, tokias, kaip aliejai“, – pasakojo G. Igaris.

Šie metai įmonei yra vieni sunkiausių. „Tiekimo grandinė yra išsiderinusi, šiemet buvo situacijų, kad gauni žaliavas arba iš viso jų negauni. Koks tai yra „šokis“ ir planavimo skyriui, ir kitoms įmonės sudėtinėms dalims“, – dar viena verslo iššūkį atskleidė G. Igaris.

UAB „Geralda“ dirba daugiau kaip 100 darbuotojų. Tarp jų – ir operatorė Vaida Šimkienė.

Iš dalies pasirengę

Nors situacija yra sudėtinga, tačiau kai kurios įmonės tam iš dalies yra pasirengusios. Ne išimtis ir UAB „Geralda“, kuri dar 2017 metais įsirengė saulės elektrinę ant stogo.

„Turime 150 kilovatų galios saulės elektrinę. Per metus mums ji kompensuoja maždaug 10–20 proc. elektros energijos. Galų gale mes save pozicionuojame, kaip į žaliąją gamybą žygiuojančią įmonę. Ir likusią elektros energiją perkame, iš atsinaujinančių šaltinių. Už tai mes brangiau mokėjome ir anksčiau“, – sakė įmonės vadovas.

Verslininkas ketina statyti ir daugiau saulės elektrinių. „Vienu metu įsirengti tokias elektrines buvo sudėtinga dėl kai kurių įstatyminių dalykų, pavyzdžiui, įvado galios ir t.t. Manau, kad dabar viskas bus paprasčiau, nes visi metėsi į tą pusę“, – kalbėjo G. Igaris, įvardijęs, kad 2017 m. įrengtai saulės elektrinei pasinaudojo valstybės teikiama parama.

Tam tikri valdžios sprendimai, anot UAB „Geralda“ vadovo, reikalingi yra visiems: „Manau, kad verslas turi savo misiją, o valdžia – savo. Toje vietoje ištiestos rankos aš niekada nelaukiau ir nelauksiu, bet jeigu ji yra tiesiama, kodėl nepasinaudoti. Mano manymu, žmogus turi pats savimi pasirūpinti, jeigu gali ir kitais, o valdžia tam turi netrukdyti, jeigu gali padėti, koordinuoti, kryptingai leisti mūsų visų suneštus mokesčius.“

Suriša rankas

Už rugpjūčio mėnesį 12 kartų didesnę elektros sąskaitą negu praėjusiais metais gavęs poilsio ir sveikatinimo komplekso „Atostogų parkas“ vadovas Ričardas Jovaiša, norėdamas spręsti šią problemą, susidūrė su sunkumais. „Gavę sąskaitą nagrinėjome biržos kainas, tai rugpjūčio 17 d. 17 val. elektros kaina biržoje buvo 4 eurai už kilovatą. Įdomu, kodėl tylėjo valdžia ir visa Lietuva. Ne dabar reikia skėsčioti rankomis dėl kosminių kainų, o tada reikėjo informuoti visuomenę, kad taip atsitiko. Nes kartais verslui pigiau tuo metu iš viso nedirbti negu dirbti“, – situaciją nusakė jis.

Šiuo metu įmonė sustabdė visas investicijas ir nukreipė jas į saulės jėgainės statybą, tačiau čia susiduriama su tam tikromis įstatymų kliūtimis. „Mūsų ekonomikos ministrė kalba, kad nori verslą nukreipti į atsinaujinančią elektros energiją, tačiau, kai norime pasistatyti saulės jėgainę, negalime to padaryti“, – kalbėjo R. Jovaiša.

Įmonė negali pateikti prašymo Energijos skirstymo operatoriui (ESO), kadangi neatitinka keliamų reikalavimų. Norint pasigaminti visą reikalingą elektros energiją, įmonei reikia pasistatyti 1,6 megavato galingumo elektros jėgainę. „Asmeniniams poreikiams leidžiama įsirengti tik iki 1 megavato galingumo saulės jėgaines. Ar mes esame kalti, kad mūsų įmonės elektros poreikiai yra didesni, tai kodėl negalime pasistatyti tokios elektrinės, kurios mums reikia“, – klausė R. Jovaiša, pasvarstęs, kodėl valdžia skatina verslą ieškoti alternatyvų, tačiau jam suriša rankas tokiais reikalavimais.

„Atostogų parkas“ jau turi 200 kilovatų galingumo saulės elektrinę, tačiau ji padengia tik 15 proc. visų patiriamų sąnaudų. „Norint 100 proc. padengti elektros sąnaudas, suskaičiavome, kad mums dar reikia 1,6 megavato galingumo saulės jėgainės. Turime tam ir vietą nusimatę, ir susiprojektavę“, – įvardino R. Jovaiša.

Įmonei reikalingas ESO sutikimas, kad ji galėtų prisijungti prie jų tinklų ir saugoti perteklinę elektros energiją pas juos, o prireikus ja naudotis už tam tikrą administravimo mokestį.

Su bankroto atvejais dar nesusidūrė

Elektros kaina iššūkių sukėlė ir kitoms rajono įmonėms. „Pagrindines sąnaudas sudaro elektra, dujų neturime. Kaina išaugo 10 kartų. Situacija liūdnoka, daugiau galėčiau pasakyti spalį, lapkritį“, – kalbėjo 4 maisto prekių parduotuves rajone turintis Romas Valinskis, įvardinęs, kad planavo verslo plėtrą, tačiau dabar ją turi sustabdyti.

Verslininkas jau yra numatęs ir galimų sprendimo būdų: „Esu pasirašęs naują sutartį dėl saulės elektrinės statybos 2023 m. Tad kitų metų birželio mėnesį ji jau turėtų būti pastatyta. Paramos jai negausime, perkame paslaugas iš įmonės, kuri mums pastatys ir parduos.“

Taupyti verslui tenka ir kitokiais būdais. „Nuo praeitos savaitės, kuomet gavau elektros sąskaitą, ėmėme taupyti dar intensyviau: išjungėme šaldymo, kitus įrenginius“, – kalbėjo jis, pridūręs, kad nežino, kaip bus, tačiau planuoja išlaikyti visus dabar dirbančius darbuotojus.

Keturias maisto prekių parduotuves mūsų rajone turintis Romas tikino, kad dar nesusidūrė su tiekėjų įmonių bankrotu: „Toliau bendradarbiaujame su tais pačiais tiekėjais, dar nesusidūriau, kad kas nors būtų bankrutavęs.“


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas