|
|
|
Darbymetis soduose: kada obuolius skinti, kaip ilgiau išlaikyti?
Išspausdinę straipsnį apie darbėniškių Virginijos ir Adomo Poškių puoselėjamus obelų sodus, sulaukėme skaitytojų klausimų, kada geriausia skinti vaisius. Pernokusių obuolių ilgėliau nepalaikysi, o nepakankamai prinokę nebus skanūs. Pasak A. Poškio, vasarinių veislių obuoliai, pavyzdžiui, vokiečių išvesta „Piros“, latviškos „Majoru Saldais“, „Korta“ arba kiekvienam lietuviui nuo seno žinomi „Alyviniai“ skinami vos pradėjus ruduoti sėkloms. Kone visi vasariniai obuoliai skanūs išsilaiko tik maždaug dvi savaites, reta kuri veislė – iki mėnesio. Todėl, kaip sakė pašnekovas, geriausias patarimas – skinti ir iškart skanauti, mat pernokę suminkštėja, tampa miltingi. Prinokusių rudeninių obuolių, kaip, pavyzdžiui lietuviškų veislių „Auksis“, „Skaistis“, lenkiškų „Delikates“, „Vitos“, sėklos turi būti pusiau rudos, pusiau baltos. „Auksį“ jau greit bus savaitė, kai mes skiname. Šios veislės obuoliai, jeigu nesuvalgysim, išsilaikys iki pat kovo“, – neabejojo A. Poškys. Apie žieminių obuolių skynimo laiką, sakė, sprendžiama pagal visiškai parudavusias sėklas, nors vaisiai ant medžių dar gali kyboti maždaug porą savaičių. Palankiausias metas žieminių obuolių derliui nuimti – pirmasis spalio dešimtadienis. Bet taip pat svarbu atsižvelgti ir į veislę, ir į tai, kada tais metais gegužę obelys žydėjo. Pavyzdžiui, lenkiškus žieminės veislės tamsiai raudonus, tvirta žievele „Redkroft“ obuolius darbėniškiai visada skina apie rugsėjo 24–26–28 dienas. „Jeigu pražiūrėsi ir laiku nesuspėsi, tai kitą dieną visus vaisius po medžiu nukritusius rasi. Ne veltui sodininkai šią veislę, kuri šiaip yra patikima, derlinga, neserga rauplėm, o vaisius užaugina skanius, žmonių ypač mėgstamus, paleistuve vadina“, – juokėsi Adomas. Bet, sakė, ir per anksti obuolius nuskynus – nieko gero, neprinokę skonio jie neturės. Nuskintus obuolius norisi kuo ilgiau išlaikyti. A. Poškys patarė prieš į dėžes dedant nuo žemės surinktus vaisius apžiūrėti, kad nebūtų įdaužti, skinti – kad būtinai tebeturėtų kotelius – į tai neatkreipus dėmesio, greičiau pus. Retos obuolių veislės, kaip lietuviška „Vytenis“ arba lenkiška „Ligol“, kai kurios kitos, savaime turi natūralų apsauginį, puviniui įsimesti neleidžiantį vaško sluoksnį. Laikomi rūsyje obuoliai nemėgsta daržovių – ypač bulvių, morkų, svogūnų – kaimynystės, bemat prisigeria nemalonaus svetimo kvapo. Užtat labai mėgsta drėgmę – patalpoje jos turi būti apie 90 proc. Reikalinga ir dirbtinė ventiliacija, kad oras per parą pasikeistų.
|
|
