Įkurtuves nutolino naujas Bendrasis planas

Žemės turi į valias, bet namo pasistatyti negali. Su tokia problema šiandien susiduria ne tik Pryšmančių, bet ir kitų rajono vietovių gyventojai.

Koją pakišo ir nežinojimas

Į „Pajūrio naujienų“ redakciją kreipėsi pavardės nepanorusi viešinti moteris iš Pryšmančių. „Nesuprantu Kretingos valdžios: deklaruoja, kad norėtų pritraukti jaunų, mokslus baigusių darbingų žmonių į rajoną, stengiasi emigrantus susigrąžinti iš užsienio valstybių, tačiau sąlygas gimtinėje įsikurti atima, – kalbėjo ji. – Mano sūnus Pryšmančiuose gimęs ir užaugęs, o priverstas naršyti skelbimus internete ir sklypo namui pasistatyti ieškoti kitame Lietuvos gale, nors čia pat, kaime, žemės turim visą hektarą.“

Apie tai, kad žemės ūkio paskirties žemės į skirtą statybai pakeisti taip paprastai negalės, pašnekovės sūnus sužinojo po to, kai, pateikęs prašymą, iš rajono Savivaldybės gavo atsakymą, kad statybas apribojo 2021 m. gegužę patvirtintas naujas rajono Bendrasis planas (BP).

„2021-ieji buvo karantininiai metai, institucijos užsidariusios, beveik visi valdininkai dirbo nuotoliniu būdu – nei prisibelsi, nei telefonais kai kuriems prisiskambinsi, nei ko pasiklausi. O čia šast – ir jau iškeptas naujas mūsų teises suvaržęs Bendrasis planas!“ – apmaudą liejo pašnekovė.

Anot jos, Savivaldybės tinklapyje jei ir buvo šis dokumentas viešinamas – neatėjo į galvą patiems specialiai domėtis. „Skaudu dabar, kai anapus to paties kelio statybas „varo“ ir atsikraustantiems naujakuriams pardavinėja prisipirkę žemių svetimi žmonės, o mes, vietiniai, tarsi esam metami už borto“, – kalbėjo pryšmantiškė.

Dėl savo problemos ji buvo kreipusis ir į rajono tarybos narį Antaną Puodį.

„Taip, aš kėliau taryboje šį klausimą, aiškinausi. Logiška, kad niekas, vos metams praėjus, naujai patvirtinto Bendrojo plano nekaitalios, be kita ko, tai Savivaldybei ir kainuotų. Bet tas planas nėra „nepaimama Bastilija“. Registruojami nepatenkintų gyventojų pareiškimai, į nurodytas aplinkybes atsižvelgta bus“, – „Pajūrio naujienoms“ paaiškino A. Puodys.

Jo nuomone, blogiausia, kad daugelis gyventojų išvis nežino, kas yra tas BP, apie rajonui svarbų dokumentą informacija paskleista menkai. Ruošiantis BP keisti, procese kiekvieną kartą aktyviau turėtų dalyvauti seniūnai, seniūnaičiai, šnekėtis su vietiniais žmonėmis, išaiškinti, kokie pokyčiai laukia. Tuomet niekas nekaltintų ir valdžios, kad ši dirba už uždarų durų. „Ketvirtą kadenciją esu rajono taryboje, iš patirties galiu pasakyti: per posėdį planą mums pristato ir, jeigu nesam gavę papildomų duomenų, dėl kurių abejotume, – pritariam“, – atviravo A. Puodys.

Politiko Konstantino Skieraus manymu, vietos biurokratai ir samdyti projektuotojai iš svetur, rengdami BP, šįkart iš tikrųjų pademonstravo abejingą požiūrį, negalvojo, kiek dokumentas bus naudingas vietos bendruomenėms ir verslininkams, kurių taip pat ne vienas liko nepatenkintas. Per karantiną informacijos trūko, o daugelis eilinių žmonių planavimo dokumentuose ir taip nelabai susigaudo. Bet, K. Skieraus žiniomis, užtat reikalus palankiai galėjo išsispręsti tie, kurie buvo apsukrūs, turėjo įtakingų pažinčių.

Planuoti pavieniui – tuščias reikalas

„Ir aš norėjau pasikeisti žemės paskirtį, paskui parduoti kaip sklypą statyboms – iš Savivaldybės gavau atsakymą, kad to daryti negaliu. Kreipiausi į advokatą, bet ir į jo raštą, surašytą teisine kalba, reaguota taip pat“, – savo istorija pasidalino Bubelių kaime Žalgirio seniūnijoje žemės ūkio paskirties žemės turinti moteris.

Pasak klientei atstovaujančio advokato Lino Kontrimo, pagal naująją tvarką, norint keisti žemės ūkio sklypo paskirtį į gyvenamųjų namų statybos, planavimas turi vykti ne mažesnėje teritorijoje negu kvartalas. „Mano klientės atveju kvartalą sudaro keturi žemės sklypai. Jų savininkams išsiunčiau raštus, siūlydamas kooperuotis ir žemės paskirtį keistis visiems sykiu“, – sakė L. Kontrimas.

Kretingos rajono savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjos Redos Kasnauskės teigimu, ankstesnis, 2008-aisiais priimtas, BP visame rajone leido namus statyti, kur kas nori, o dabar skirtumas – ryškus, nes, ir pagal Aplinkos ministerijos rekomendacijas, plėtra gali užimti tik 20 proc. gyvenvietės ploto. „Pagal naująjį planą teritorijos sumažintos, gyvenvietės kuriamos kompaktiškos, arčiau miestų, kur įrengti keliai, inžinerinė infrastruktūra. Natūralu, kad dabar vienur galima statyti, o kitur – negalima, kažkam gerai, kažkam negerai“, – kalbėjo R. Kasnauskė. Kone kasdien pretenzijas reiškiantys ir verslininkai, kurie pageidautų statyti saulės elektrines. Bet nuo 2008-ųjų, kaip buvo nustatyta patvirtinus ankstesnį BP, atsinaujinančios energijos elektrinėms ir dabar tebėra skirta šiaurinė Kretingos rajono dalis.

„Kol šiaurinė dalis neužpildyta, saulės ar vėjo elektrines statytis Palangos prieigose, aplink Kretingos miestą, ties Baubliais ar Salantų regioniniu parku norintiems mes ir atsakome, kad galimybės nėra“, – patikino R. Kasnauskė.

Tačiau ji, kaip ir A. Puodys, patikino: BP nėra nepajudinamas, galėtų būti koreguojamas po kokių 3 ar 5-erių metų, nusistačius aiškius tikslus, ko siekiama.

„Jeigu norim, o iš tikrųjų ir norim, kad Bendrasis planas būtų aktualus, gyvybingas, atšviežintas, nuolat atliekamas monitoringas, kiek dokumentas atitinka šių dienų lūkesčius, – sakė architektė. – Priimame gyventojų prašymus – kai jau bus nuspręsta planą koreguoti, kiekvienam interesantui apie tai pranešim asmeniškai.“

R. Kasnauskės žodžiais, esminį akcentą į šį BP įnešė 2014 metais pasikeitęs Teritorijų planavimo įstatymas: gyventojai statybų daugiau nebegali planuoti pavieniui, o tik susiderinus su gretimų sklypų kaimynais. Tam tikra dalis privačios žemės atriekiama visuomenės poreikiams – gatvėms, privažiavimo keliams įrengti, kad būtų patogus susisiekimas ir su daug kitų, „už nugaros“ likusių, sklypų.

Sprendinių „vienas prie vieno“ neperkels

„Pajūrio naujienų“ skaitytoja iš Dupulčių neabejojo: susisiekimo keliai reikalingi, tačiau, pagal naują BP numatyti jie ir pertekliniai.

Moteris pasakojo savo sklypą norėjusi padalyti į du plotus: viename statytųsi gyvenamąjį namą, o kitą, kuriame vykdo ūkinę veiklą, ir toliau paliktų žemės ūkio paskirties. Bet paaiškėjo, kad turimą žemę teks dalinti ne į dvi, o į keturias dalis, nes dvi bus paliktos inžinerinės infrastruktūros keliams. Vieno kelio, eisiančio skersai sklypo, plotis numatytas 7 ar 8 metrai, kito, palei sklypo pakraštį, – 12–18 metrų, nors toje vietoje ir taip yra 6 metrų pločio kelias, kuriuo puikiausiai važiuoja ir mašinos, ir traktoriai, tad platinti jo nereikėtų.

Žemės visuomenės poreikiams paėmimo procedūrą atlieka rajono Savivaldybė. Konsoliduojami sklypai pertvarkomi, kad atitiktų BP sprendinius. „Negana, kad mes, savininkai, dalį savo privačios žemės atiduodam keliams, bet dar ir mokėti mokestį mums teks tol, kol tais keliais bus pradėta naudotis“, – nepasitenkinimą galiojančia tvarka reiškė dupultiškė.

Pagal planą jos sklype, kuris – šalia miško, kaip tyčia atsiranda žalioji zona. Netikėta, ir kad ši zona numatyta ne toje vietoje, kurioje žmonės užsiima ūkine veikla, o toje, kurioje nėra jokios augmenijos. Anot pašnekovės, keistai atrodo ir rekomendacijos, kokius namus statytis, kur automobilius laikyti, kokius augalus sodinti... „Mes kiekvienas kuriamės pagal savo finansines galimybes ir taip, kaip patys įsivaizduojame, o ne stengiamės įgyvendinti kažkieno vizijas“, – sakė ji. Bet R. Kasnauskė paaiškino, kad rajono BP yra tik koncepcija, jo sprendinių, pamatavus liniuote, ant žmogaus sklypo plano „vienas prie vieno“ niekas nežada perkelti, planavimo metu gyventojams bus galima Savivaldybei siūlyti pagrįstus savo sprendinius – ir dėl želdyno, ir dėl kitų dalykų.

• Rašyti komentarą (6)