|
|
|
Kretingos lurdo nebejuos grotos
Šią savaitę buvo pradėti Kretingos lurdo tvarkymo darbai, per kuriuos ketinama pašalinti lurdą juosiančias grotas. „Ketiname lurdą atverti visiems žmonėms. Dar nežinome, paliksime jį visiškai atvirą ar juosime kokia nedidele tvorele. Grotas nuimsime artimiausiu metu“, – kalbėjo Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė. Prasidėjo darbai „Senos plytelės bus pakeistos naujomis, tvarkomi tilteliai, keičiami suoliukai, šiukšliadėžės, tvarkoma upės vaga, lurdo laiptai“, – vardino Kretingos seniūnė, patikslinusi, kad kol kas nėra nuspręsta, ar bus tvarkomas ir lurdo vidus. Ne visi darbai bus atlikti šiemet. „Jau esame nusipirkę suoliukus. Pakeisime senas metalines tiltelių konstrukcijas į kitas, kurios turėtų atliepti Vilniaus gatvės tematiką. Kitais metais, kai bus geresni orai, tvarkysime ir upės vagą“, – kalbėjo G. Liobikienė. Kretingos miesto infrastruktūrai gerinti iš Savivaldybės biudžeto šiais metais buvo skirta 100 tūkst. eurų. Iš jų 75 tūkst. – Kretingos lurdui tvarkyti. „Kadangi lėšas norėjome panaudoti prasmingai, didžiąją dalį lėšų ir skiriame lurdui, kuris yra mūsų miesto širdis“, – kalbėjo G. Liobikienė, pridūrusi, kad kitais metais papildomų lėšų reikės skirti upeliui sutvarkyti. Prieš kurį laiką buvo atnaujinti į lurdo grotą vedantys laiptai. „Vieni atnaujinti Vilniaus gatvės rekonstrukcijos metu, kiti – prieš 11 metų“, – įvardijo seniūnė. Kad lurdą reikia atnaujinti, pritarė ir Pranciškonų gimnazijos direktorius Alvydas Virbalis: „Plytelių kokybė yra prasta, galima net koją išsisukti jomis vaikščiojant. Vis dėlto tai yra reprezentacinė vieta.“ Visuomenė subrendusi Vienas didžiausių pokyčių, vykdant Kretingos lurdo tvarkymo darbus – kad bus nuimtos metalinės lurdo grotos. Tokį sprendimą tiek miesto seniūnė, tiek Pranciškonų gimnazijos direktorius vertino teigiamai. „Miesto žmonės yra subrendę, moka gerbti aplinką. Manau, kad grotos jau nebereikalingos, jos atgyveno savo laiką. Grotos kaip tik primena kalėjimą, o mes norime, kad žmonės čia ateitų ir Dievo motiną garbintų“, – kodėl reikia nuimti grotas, kalbėjo A. Virbalis. Kretingos lurdas yra Prancūzijos Lurdo kopija. „Prancūzijos Lurdas yra vieta, į kurią plūsta daugybė tikinčių žmonių. Toje vietoje Dievo Motina apsireiškė mergaitei Bernadetai, ir tas apsireiškimas buvo patvirtintas Vatikano ir Popiežiaus. Tai vieta, į kurią plūsta begalė tikinčiųjų ir tų žmonių, kurie turi dvasinę arba fizinę ligą. Yra tikima, kad, globojant Dievo Motinai, toje vietoje žmonės gali išgyti“, – vietos unikalumą apibūdino gimnazijos direktorius. Anot A. Virbalio Kretingoje lurdas atkartotas kaip vieta, kuri kviestų žmones garbinti Jėzų, o nuėmus galimai ne kokią nuotaiką kuriančias grotas, atsivertų kitoks vaizdas. Kad Kretingos lurde reikia nuimti grotas, pritarė ir istorikas Vaidas Kuprelis. „Vasarą kartais tos grotos būdavo atidarytos, ir nieko neatsitikdavo. Nuėmus grotas būtų atskleistas tos vietos autentiškumas, o viskas priklausys nuo mūsų visuomenės subrendimo. Tačiau lieka tikėtis, kad ji jau pakankamai subrendusi tokiam žingsniui“, – savo nuomone dalijosi jis, pridūręs, kad Kretingos lurdas yra vienas įspūdingiausių Lietuvoje. Buvo išniekintas ir atstatytas Kretingoje lurdas buvo įrengtas 1933 metais. „Jis buvo įrengtas, praėjus 75 metams nuo to laiko, kuomet Prancūzijos Lurde Bernadetai apsireiškė Švč. Mergelė Marija“, – įvardijo V. Kuprelis. Lurdo grota įrengta Kretingos vienuolyno gvardijono Augustino Dirvelės iniciatyva. „Jis pats važiavo į Prancūziją, lankėsi Lurde. Būtent Prancūzijoje buvo užsakytos ir iš ten parvežtos Švč. Mergelės Marijos ir šv. Bernardetos skulptūros. Taip pat – ir Prancūzijos Lurdo šaltinio vanduo, kurio simboliškai įpylė į upelį“, – papasakojo istorikas. Tais metais toje vietoje buvo supiltas žemės pylimas, iš akmenų pastatyta lurdo grota – ola, kurioje įkurdintos iš Prancūzijos parvežtos skulptūros. Tuo metu lurde buvo laikomos šv. Mišios, vykdavo įvairios religinės šventės, net yra lankęsis tuometinis šalies prezidentas Antanas Smetona. „Tarpukariu lurdo grotoje buvo ir altorius, ko šiandien mes neturime“, – sakė V. Kuprelis. Sovietmečiu, apie 1952-uosius, Kretingos lurdas buvo išniekintas sovietų valdžios ir apleistas. „Skulptūras pavyko išgelbėti ir pergabenti į bažnyčią“, – kalbėjo istorikas. Kretingos lurdas buvo atkurtas 1989 metais, kai prasidėjo Tautinio atgimimo sąjūdis. „Bažnyčiai buvo grąžintas lurdas, ir broliai pranciškonai jį atkūrė. Bet grotos buvo uždėtos šiek tiek vėliau, greičiausiai jos – dėl saugumo“, – kada ir kodėl galėjo būti grotomis apjuostas lurdas, pasvarstė V. Kuprelis.
|
|
