|
|
|
Ateities mokyklos vizija: ugdyti mąstančią asmenybę
Didžioji dalis, tai yra 65 proc. vaikų, pradedančių eiti į mokyklą, užaugę dirbs darbus, kurių šiandien tiesiog nėra; daugiau kaip 40 proc. darbo vietų bus automatizuotos; mokymasis taps visos dienos veikla, kuri vis dažniau vyks už klasės ar mokyklos ribų; mokytojai taps nuolat besikeičiančio ugdymo proceso inžinieriais – kur link juda švietimas, penktadienį Salantų meno mokykloje įvykusiame ugdymo įstaigų vadovų pasitarime akcentus sudėliojo rajono Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė.
Kasdienybė, bet ne kasdieniška Tarp iššūkių A. Burbienė paminėjo ne tik skaitmeninio ugdymo turinio diegimą, mokyklų tinklo pertvarką, mokytojų stoką, ikimokyklinio ugdymo poreikį, bet ir užsieniečių ugdymą, sporto bazių kūrimą, pavėžėjimo paslaugų kokybės gerinimą, pasiruošimą įgyvendinti profesinio orientavimo reformą. „Gyvenimas toks greitas, viskas sparčiai keičiasi, ir tuos pokyčius mums reikia daryti patiems“, – kolegoms linkėdama nepasimesti, o kaip žygyje tvirtai laikytis už rankų ir, pasiekus aukščiausias kalno viršūnes, pamatyti gerą rezultatą. Pastaraisiais metais kasdienybė švietimo darbuotojams buvo nekasdieniška – mokyklas ir darželius užgriuvo ne tik su ugdymo procesu susijusios problemos, bet čia ir dabar teko susidurti su COVID-19, į ugdymo įstaigas priimti nuo karo bėgančių ukrainiečių šeimų vaikus. „Lenkiu prieš jus galvą, o jūs savo ruožtu padėkosit mokytojams už tai, kad visi kartu šiuos sunkumus sėkmingai įveikėm“, – kalbėjo A. Burbienė.
Atskirai vedėja paminėjo Marijos Tiškevičiūtės mokyklos direktorę Ievą Rukšienę. „Per karantiną reikėjo, kad vis tiek kuri nors ugdymo įstaiga priimtų tėvų, dėl užimamų pareigų negalinčių dirbti iš namų, vaikus. Skambinu Ievai, ir ji sako – jeigu jos mokykloje neatsiras sutinkančių darbuotojų, tai pati tuos vaikus prižiūrės!“ – direktorės supratingumo ir geranoriškumo A. Burbienė teigė nepamirštanti. Anot vedėjos, ir daugiau panašių pavyzdžių tarp vadovų ji rastų, o visų pedagogų sutelktumas jaučiasi darbo rezultatuose.
Nors skausminga, bet tuo pačiu ir džiugu, kad mokyklų tinklo pertvarka rajone vyksta, ir kad mokiniams sudaromos geros ugdymo sąlygos. Koncentruojant materialinius ir intelektualinius išteklius, jais gali naudotis ir atokesnių mokyklų ugdytiniai – ta auganti karta, kuri ateityje valdys šalį, kurs mūsų gerovę, išlaikys mus.
Mokyklų ir mokytojų – mažiau
Nuo 21 iki 20 sumažėjo mokyklų – rajono tarybos sprendimu, Baublių mokykla-daugiafunkcis centras prijungtas prie Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokyklos-daugiafunkcio centro ir nuo šios rugsėjo 1-osios tampa jo skyriumi. Pasak A. Burbienės, už kiekvienos reformos yra žmonės, jų likimai. Pasirinkusi naujus ieškojimus, šiemet Baublių mokyklos duris užveria buvusi gera vadovė Renata Bumblienė. Padėkos raštą ir gėlių jai įteikė rajono meras Antanas Kalnius.
Pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo programas besimokančiųjų padaugėjo 121. Kaip sakė vedėja, šį pokytį daugiausia lemia viešoji įstaiga Pranciškonų gimnazija, tačiau ir į kitas mokyklas ateina naujų mokinių, kurių Švietimo skyriaus registruose lig šiol nebuvo – vadinasi, į Kretingos rajoną šeimos gyventi atvyksta iš kitur, dalis yra užsieniečių. Jungtinių klasių atsisakoma, bet ne drastiškai, to link einama nuosekliai. Šiuo metu belikusi viena jungtinė klasė, kuri, tikimasi, greit nunyks, o nepilnų klasių nebėra.
Šešios kriterijus atitikusios rajono mokyklos – Jurgio Pabrėžos universitetinė, Darbėnų, Salantų, Vydmantų gimnazijos, Marijono Daujoto bei Simono Daukanto progimnazijos – yra Tūkstantmečio mokyklos programos tinkle. Kaip kalbėjo vedėja, šių mokyklų vadovams, galima sakyti, nebuvo vasaros atostogų: „Skambinom, klausinėjom, ir tai tęsis toliau, nes prieš akis – investiciniai planai. Daug jėgų ir kantrybės reikalaujančio didelės apimties darbo ėmėsi direktoriai Kęstutis Trakšelys, Sonata Litvinienė, Aušra Zabitienė, Rasa Stonkuvienė, Raimunda Viskontienė ir Sigita Jonaitienė.“
Aštrus tebėra ikimokyklinio ugdymo poreikio tenkinimo klausimas – prieš 3 metus Kretingos mieste darželinukams trūko 90, o šiemet 20 vietų. Problema išsispręstų pastačius mokyklos-darželio „Pasaka“ „Eglutės“ skyriaus priestatą. Planuose yra, bet, kada tai galėtų įvykti, – nediskutuojama.
A. Burbienės nuomone, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija neteisingai skaičiuoja pedagoginių darbuotojų, dirbančių pagrindinėje darbovietėje, rodiklį, kai sprendžia pagal pareigybių skaičių toje darbovietėje, o ne pagal iš „Sodros“ gautus duomenis.
„Švietimo programoje šnekame apie tinklaveiką. Idealu, kad mokytojai dirbtų vienoje mokykloje, nesiblaškytų po kitas, tai siekiamybė. Bet, jeigu toje mokykloje, tarkim, muzikos mokytojui nesusidaro pamokų krūvio, jis gali dirbti ir tame pat mieste šalia esančioje kitoje mokykloje“, – neabejojo vedėja.
Per 5-erius metus dėl ugdymo tinklo pertvarkos 59-iais mokytojais rajone sumažėjo, ir jų dabar yra 593. Vyksta konkursai pareigoms užimti, situacija dar pasikeis, bet, rugpjūčio 22 d. duomenimis, rajone trūko ikimokyklinio ugdymo, fizikos, chemijos, informacinių technologijų, dailės, technologijos, muzikos, meninio ugdymo, šokio, spec. pedagogo, logopedo – iš viso 13-os specialistų. Šį rugsėjį pradės dirbti 4 nauji mokytojai, o pensinio amžiaus, tai yra 65 metų ir vyresnių pedagoginių darbuotojų, vadovų, dirbančių pagrindinėje darbovietėje, – 35. Kas juos pakeistų nusprendus išeiti į užtarnautą poilsį? Pasak A. Burbienės, būtina dokumentu įforminti, kaip į rajoną pritraukti pedagogų ir kaip skatinti. Tam bus reikalingas politikų pritarimas. „Jeigu neturėsim stiprių kvalifikuotų mokytojų, tai mokiniams ugdytis nepadės nei atnaujintos programos, nei moderniausia ugdymo įranga“, – sakė vedėja.
Ne dešimtukai svarbiausia
Apie besikeičiančias švietimo įstaigas, gražėjančią jų aplinką užsiminė meras: baigiamas rekonstruoti lopšelis-darželis „Žilvitis“, ir ugdymo proceso metu etapais rekonstrukcijos vyksta „Žibutėje“, aktų salė remontuojama Vydmantų gimnazijoje, darbų įkarštis – prie Pranciškonų gimnazijos esančiame miesto stadione, vidinio kiemo tvarkymo darbai verda Marijono Daujoto progimnazijoje.
„Ir savivalda, ir ministerija į investavo nemažai. Bet ar to užtenka? Tikrai – ne. Reikia jūsų, pedagogai, idėjų. Jūs pasirinkot įdomų darbą – formuoti žmones, auginti šios nuostabios mūsų šalies patriotus“, – linkėdamas ištvermės, į mokyklų vadovus kreipėsi A. Kalnius. Jo žodžiais, kiekvienas vadovas norėtų, kad mokykla būtų geriausia, o ugdymo rezultatai – aukščiausi. Bet mokinių tėvams, visuomenei svarbiausia ne dešimtukai, o kad būtų ugdomos mąstančios, savo nuomonę turinčios ir mokančios ją reikšti asmenybės.
Rajono tarybos Švietimo komiteto pirmininko Tomo Abelkio manymu, Lietuvoje turi būti kuriama savita švietimo sistema, ne kopijuojant užsienio, o perimant geruosius pavyzdžius ir pritaikant „ne prie kažko, bet prie savęs“.
„Kiek gražių klasių ir išmaniųjų lentų beturėtume, ašis esat jūs, mokytojai, mokyklų vadovai – nuolat tobulėjantys, prisidedantys prie jauno žmogaus pasaulėžiūros formavimo, žinių troškimo. Džiaugiuosi, kad mūsų rajone
stipri pedagogų bendruomenė“, – kalbėjo T. Abelkis.
Komiteto pirmininkas atviravo, jog jį „užkabino“ Švietimo skyriaus vedėjos retorinis klausimas, kur link eina švietimas. „Manau, mes esam teisingam kely, nes judam žinių gilinimo, mokėjimo analizuoti ir pritaikyti savo gyvenime link“, – sakė T. Abelkis. Nebūtina žmogų padaryti visų galų meistru, geriau, kad moksleivis konkrečių žinių siektų kryptingai, augintų aukštesnę pridėtinę vertę.
Šiais laikais pervertinamas aukštasis mokslas – kad ir su mažais balais, svarbu „baigti aukštąją“. „O gal iš pradžių verta mokytis profesijos, tik paskui praktines žinias tobulinti aukštojoje mokykloje, siekti magistro, daktaro laipsnio? – svarstė jis. – Pavyzdžiui, mane nustebino ugdymo programos Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centre, prie kurio dabar prijungta Kretingos technologijos ir verslo mokykla. Centras turi tokias programavimo stakles, kurios reikalauja ir ypač gerų kompiuterinių žinių, ir brėžinių supratimo“.
Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro direktorė Kretingos rajono tarybos narė Dalia Martišauskienė sakė pasiruošusi bendradarbiauti. „Kai įsilinguosim, būtinai susitiksim su mokyklų vadovais, sąlyčio taškų tarp profesinio mokymo ir bendrojo ugdymo tikrai labai daug“, – sakė ji.
Dėmesys – kiekvienam vaikui
Renginyje dalyvavusi Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovė Klaipėdoje Virginija Kazakauskienė pasidžiaugė apie kompetencijų ugdymą, žinių gilinimą, potyriminį ugdymą „švietimietiška retorika“ kalbančiais rajono politikais. Tai rodo gražų švietimo bendruomenės ir politikų nuolatinį komunikavimą, bendradarbiavimą, mokymąsi vieni iš kitų. Ministerijos atstovė atkreipė dėmesį, kad Kretingos rajono Švietimo skyrius yra tarp 8 Lietuvos savivaldybių švietimo skyrių, kurie, nors ir neprivaloma, atlieka ir viešina švietimo pažangos ataskaitą, ieško priežasčių, kodėl taip, o ne kitaip. „Lengviausia nepripažinti, o čia, pas jus, – duomenimis grįsta vadyba, apgalvotas sprendimų priėmimas“, – pagyrė V. Kazakauskienė.
Atstovė plačiau kalbėjo apie Lietuvos švietimo būklės ypatumus ir tendencijas, labai svarbų Įtraukiojo ugdymo planą, kurio tikslas – visose mokyklose sukurti geriausias sąlygas mokytis kiekvienam vaikui, pagerinti švietimo pagalbą, stiprinti pedagogų ir švietimo pagalbos specialistų kompetencijas, keisti mokyklų bendruomenės nuostatas į specialiųjų poreikių turinčių vaikų ugdymą.
Kretingos rajone šiemet taip pat ugdysis ir 39 ukrainiečių vaikai. Jie turės išmokti lietuvių kalbą ir integruotis į mūsų visuomenę – kitos galimybės nėra. Kaip teigė A. Kalnius, tokia tendencija visoje Europoje.
Prašymą kuo daugiau dėmesio skirti mokinio, ypač to, kuriam ne viskas lengvai sekasi, pažangai perdavė ir švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė, kurios sveikinimą perskaitė ir nuo savęs linkėjimų pedagogams pažėręs vicemeras Dangiras Samalius.
Ministrė akcentavo pedagogo misiją – su vaiku nueiti dalį kelio ir padėti atsiskleisti. Vienam tas kelias gal bus – į olimpiadą, kitam – išauginta gėlė ant palangės. Bet visiems tai – atradimo džiaugsmas, skatinantis judėti į priekį.
Jautrų Seimo nario Antano Vinkaus sveikinimą artėjančios Rugsėjo 1-osios proga rajono ugdymo įstaigų vadovams ir mokytojams perskaitė Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Daiva Tranizienė.
Nei pandeminiai metai, nei iššūkiai dėl karo Ukrainoje nesustabdė – į naujuosius mokslo metus kiekviena rajono ugdymo įstaiga žengia su kraičiu nuveiktų darbų, naujais planais: finansavus Čikagos pasaulio lietuvių bendruomenės paramos vaikams organizacijai „Saulutė“, Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje įrengtas karjeros kabinetas ir psichologo konsultacijų sensorinis kambarys, aktyviai bendradarbiaujama su socialiniais partneriais, vykdoma iš viso 13 projektų; Darbėnų gimnazijoje sėkmingai įgyvendintas „Kokybės krepšelio“ projektas, ši ugdymo įstaiga yra „Steam“ mokyklų tinklo narė; sėkmingai diegiama „Lean“ vadybos metodika; Salantų gimnazijoje geri valstybinių brandos egzaminų rezultatai – daugumos abiturientų vidurkiai pranoksta šalies vidurkį. Nuo šio rugsėjo bus pradėta įgyvendinti „Lietuvos Junior Achievement“ programa; Pranciškonų gimnazija garsėja aukštais mokinių pasiekimais respublikinėse ir tarptautinėse olimpiadose, visų brandos egzaminų vidurkis aukštesnis už respublikos vidurkį; Vydmantų gimnazijoje sėkmingai įgyvendintas patyriminis mokymas, įvairiapusė ikimokyklinio skyriaus gamtos tyrinėjimų projektinė veikla; Marijono Daujoto progimnazijoje įrengta kalbų laboratorija ir gamtos mokslų kabinetas; Simono Daukanto progimnazijoje suorganizuotas respublikinis forumas „Galimybė keistis ir tobulėti“, vyko metodinė patirties sklaidos diena „Patyriminio ugdymo veiksmingumas“ , perskaityta 14 pranešimų; Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinėje mokykloje įrengta gamtamokslinė laboratorija, vykdytas tarptautinis tarpmokyklinės strateginės partnerystės projektas; Kartenos mokykloje-daugiafunkciame centre įsigyta „Steam“ mokymui, praktiniam patyriminiam mokymui techninių kūrybinių ,,Fab Lab“ dirbtuvių įranga, sukurta netradicinė ugdymo erdvė lauko klasė; Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokykloje-daugiafunkciame centre vykdyta sveikatos stiprinimo programa „Sveikatos taku“. Gautas sertifikatas ir vėliava; Marijos Tiškevičiūtės mokykloje organizuota tarptautinė kompiuterinių atvirukų paroda-konkursas „Sveikinu, Lietuva“, sėkmingai įgyvendinti projektai „Lietuvos mažųjų žaidynės“ ir kartu su sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Kretingos Viltis“ – „Tapymas ant šilko“, „Pažintis su žirgais“; Kurmaičių pradinėje mokykloje įgyvendintas respublikinės programos „Darni mokykla“ planas 2021–2022 mokslo metams; mokykloje-darželyje „Žibutė“ atidaryta Kretingos sporto mokyklos krepšinio klasė priešmokyklinio ugdymo grupių vaikams; lopšelyje-darželyje „Ąžuoliukas“ atidarytos dvi naujos grupės, atnaujinta materialinė bazė, įrengta krepšinio aikštelė; lopšelis-darželis „Žilvitis“ 2021–2022 m. m. tapo akredituota įstaiga, galinti vykdyti savanorystės veiklą; lopšelyje-darželyje „Pasaka“ sukurtas įstaigos metodinių priemonių bankas; Salantų meno mokykloje pradėta vykdyti formalųjį švietimą papildančio dailės pradinio ugdymo programa; Kretingos meno mokykloje organizuotos respublikinės konferencijos „Kūrybiškumo ugdymas“ ir „Muzikinio kūrybiškumo skatinimas meninio ugdymo įstaigose“; Sporto mokyklos ugdytiniams ypač sekėsi jaunių ir jaunučių bokso čempionatuose; Kretingos rajono švietimo centre užregistruota 20 naujų skirtingų temų mokytojų ir švietimo pagalbą teikiančių specialistų kvalifikacijos tobulinimo renginių programų, įvyko 67 seminarai, edukacinės išvykos, kursai, juose dalyvavo per 1 tūkst. 900 klausytojų
|
|
