Kretingos rajone startuoja Pažangos programa „Tūkstantmečio mokyklos“

Pažangos programoje „Tūkstantmečio mokyklos“ dalyvaus 6-ios Kretingos rajono bendrojo ugdymo mokyklos: Jurgio Pabrėžos universitetinės, Darbėnų, Vydmantų ir Salantų gimnazijos bei Marijono Daujoto ir Simono Daukanto progimnazijos.

Kretingos rajono savivaldybę, rajono Švietimo skyrių ir švietimo bendruomenę pasiekė gera žinia: Pažangos programos „Tūkstantmečio mokyklos“ vadovas Tomas Liubeckas informavo, kad, Programos priežiūros komitetui teigiamai įvertinus mūsų rajono parengtą „Tūkstantmečio mokyklų“ pažangos programos plano projektą, Kretingos rajono savivaldybė patenka į I šios programos vykdymo etapą.

„Labai džiaugiuosi tokiu pasiekimu, – neslėpė Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Viskontas. – Administracija ir Švietimo skyrius parodė, kad dirba puikiai. Patekome tarp pirmųjų 22 savivaldybių, kurioms bus skiriamas finansavimas programai įgyvendinti, ir tai parodo, kad einame teisinga linkme. Manau, kad šis pasiekimas mus turėtų dar labiau motyvuoti, kad nesustotume pusiaukelėje.“

Rajono Švietimo skyriaus vedėjos Astos Burbienės teigimu, iki šių metų spalio mėnesio plano projektą dar reikės patobulinti ir pradėti rengti investicinius projektus.

„Vertindami mūsų parengtą projektą ekspertai atsižvelgė, ar suplanuotos priemonės pagrįstos dokumentais, kaip tai susieta su Gerosios mokyklos koncepcija, ar užtikrinama savivaldybės mokyklų tinklaveika. Taip pat buvo įvertinta, ar plane pateiktos idėjos aprėpia visas keturias programos temines sritis: lyderystę, įtraukųjį, kultūrinį ir STEAM ugdymą, ką mūsų rajono bendrojo ugdymo mokyklos jau daro, ir kaip šios suplanuotos veiklos padės pasiekti nusistatytus tikslus ir uždavinius. Savivaldybės planas susijęs su ugdymo kokybės gerinimu ir šiuolaikiškos mokyklos, veikiančios tinklaveikos principu, kūrimu“, – kalbėjo A. Burbienė.

Pažangos programoje „Tūkstantmečio mokyklos“ dalyvaus 6-ios rajono bendrojo ugdymo mokyklos: Jurgio Pabrėžos universitetinė, Darbėnų, Salantų, Vydmantų gimnazijos ir Marijono Daujoto bei Simono Daukanto progimnazijos. Jos atitiko vieną svarbiausių kriterijų – kad mokykloje mokytųsi ne mažiau kaip 200 mokinių.

„Savivaldybėje yra 14 bendrojo ugdymo mokyklų, iš kurių 7 atitiko „Tūkstantmečio mokyklų“ programos kriterijus. Be išvardintų mokyklų, programoje galėjo dalyvauti ir Kretingos Marijos Tiškevičiūtės mokykla, tačiau, įvertinę riziką dėl galimo mokinių skaičiaus mažėjimo, jos į programą neįtraukėme“, – rajono Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė patvirtino, kad, prieš dalyvaujant pažangos programoje „Tūkstantmečio mokyklos“, ne tik buvo sudaryta darbo grupė programai parengti – buvo svarbu patvirtinti mokyklų pertvarkos planą, kas, pritariant Kretingos rajono savivaldybės tarybai, sėkmingai ir buvo padaryta.

„Privalėjome atlikti ir išsamią Kretingos rajono savivaldybės švietimo situacijos analizę, išskirti problemas, kurias spręstume vykdydami „Tūkstantmečio mokyklų“ programą, numatyti tikslus ir uždavinius, ko mes iš tiesų siekiame“, – kalbėjo Švietimo skyriaus vedėja.

Kokių gi problemų esama mūsų rajono mokyklose ir kurias jų, siekiant ilgalaikio proveržio, daug aukštesnės švietimo kokybės ir veiksmingesnio išteklių paskirstymo, padės išspręsti Pažangos programa „Tūkstantmečio mokyklos“?

Švietimo skyriaus vedėja A. Burbienė paaiškino, kad viena problemų – didelis mokinių pasiekimų atotrūkis: „Nors mokinių pasiekimai Savivaldybėje gerėja ir yra geresni arba panašūs į šalies vidurkį, tačiau nėra užtikrinama vienoda švietimo kokybė skirtingose mokyklose – visų patikrinimų rezultatai mokyklose reikšmingai skiriasi. Atsižvelgus į šiuos skirtumus, padarėme prielaidą, kad kol kas savivaldybėje nėra sudaromos vienodos sąlygos visiems mokiniams turėti geriausią išsilavinimą.“ Antra, – neužtikrinamas švietimo sistemos tęstinumas dėl galimo mokytojų trūkumo ateityje. Savivaldybėje, mažėjant bendram gyventojų skaičiui, mažėja ir mokinių skaičius mokyklose. Mokinių skaičiaus mažėjimas ypač jaučiamas kaimiškose vietovėse. „Mažos klasės lemia mažą krūvį tokių mokyklų mokytojams. Neužtikrinant viso krūvio sudėtinga pritraukti ir jaunų pedagogų – mūsų rajone net 62 proc. mokytojų yra 50 metų arba vyresni“, – situaciją apibūdino A. Burbienė.

Kaip viena problemų, rengiant pažangos planą rajone, buvo įvardintas nedidelis mokinių įsitraukimas į neformaliojo švietimo veiklas: tik 69 proc. mokinių dalyvauja neformaliojo švietimo veikloje, ypač pastebimas skirtingas vaikų įsitraukimas į neformaliojo ugdymo veiklas priklausomai nuo jų amžiaus: pradinėse mokyklose – 100 proc., kai gimnazijose šis rodiklis siekia 57 proc. „Vadinasi, mokiniams trūksta įdomios, šiuolaikiškos, įtraukiančios veiklos, atitinkančios jų lūkesčius, tikslus. Savivaldybėje nėra pakankamai įvairių būrelių, erdvių, pritaikytų jaunimui pagal jų poreikius, papildomoms veikloms patogų laiką. Nėra organizuojamos veiklos pagal visos dienos mokyklos koncepciją“, – Švietimo skyriaus vedėjos pastebėjimu, šią ir kitas problemas bus galima išspręsti vykdant pažangos planą rajone. Manoma, kad per dvejus metus bus įsisavinta 2,5 mln. Eur.

Kretingos rajono Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė, pasidžiaugusi įvertinimu, sakė, kad dabar laukia labai rimti darbai: pagal ekspertų pastabas pakoreguoti pažangos programos planą ir parengti investicinius projektus.

Pažangos programa „Tūkstantmečio mokyklos“ Kretingos rajone bus įgyvendinama trimis etapais.

Pirmą – 2022–2023 m. – etapą pradedamas kurti šiuolaikiško ugdymo modelis, susijęs su Geros mokyklos koncepcija, integruotomis pamokomis per STEAM/ kultūrinį/ įtraukųjį ugdymą, tęstiniais projektais ir panašiai. Šį pažangos plano įgyvendinimo etapą rengiama reikalinga infrastruktūra mokyklose: STEAM centras Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje; STEAM informatinio mąstymo ugdymo centras Marijono Daujoto progimnazijoje ir Menų centras Kretingos Simono Daukanto progimnazijoje.

„Tai reikštų, kad Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje įrengtame STEAM centre bus sutelkiami gamtos mokslų mokytojai, taip išsprendžiant jų trūkumą ir etatų dalį, o visos savivaldybės mokiniams sudaromos kokybiškos ir vienodos sąlygos mokytis specializuotose erdvėse, atvykstant į STEAM centrą. Taip pat šioje gimnazijoje numatyta steigti Gabių vaikų akademiją. O tarkim, Simono Daukanto progimnazijos įkurtame Menų centre bus organizuojama programa, susijusi su kinu, medijomis, fotografija, profesionaliais menininkais. Atvykti pagal tvarkaraštį bus kviečiami visi savivaldybės mokiniai, užtikrinant visiems vienodas galimybes turėti šiuolaikiškus patyriminius užsiėmimus. Gi Marijono Daujoto progimnazijoje įrengtame moderniomis priemonėmis aprūpintame STEAM „IMU“ centre bus pateikta integruotų pamokų, edukacinių užsiėmimų pasiūla rajono mokykloms pagal klasių koncentrus“, – paaiškino A. Burbienė.

Antrą etapą, kuris apims 2023–2024 m., visose mokyklose organizuojamos ugdomosios veiklos pagal parengtas ir suderintas programas, dalis mokyklų veiks visos dienos mokyklos principu, derinant formalųjį ir neformalųjį ugdymą. Trečią – 2024–2025 m. – vykdomas naujo modelio įgyvendinimo stebėjimas ir vertinimas.

„Mūsų darbo grupės parengtame pažangos plano projekte, kuris, džiaugiuosi, buvo teigiamai įvertintas ekspertų, identifikavus pagrindines „Tūkstantmečio mokyklų“ programos apimtyje spręstinas problemas ir pasirinkus siektinus rodiklius, tikslingai paskirsčius finansinius išteklius, ir buvo numatytos priemonės, galinčios turėti didžiausią proveržį per trumpiausią – 2–3 metų – laiką“, – pažangos programos projekto rengimo darbo grupės rezultatą apibendrino A. Burbienė, akcentuodama, kad programos lėšos negalės būti panaudojamos tik infrastruktūrai kurti: būtina skirti lėšų mokytojų kompetencijoms per praktiką stiprinti, įrangai ir mokymo priemonėms, turimos infrastruktūros įveiklinimui ir prieinamumo gerinimui.

• Rašyti komentarą (10)