Pajūrio naujienos
Help
2022 Liepa
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Apklausa

Ar jums aiškios sankcijos dėl Kaliningrado tranzito?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas
Jurgita Grigaitė

Tėvų turtą paveldėję vaikai tampa bendraturčiais, tačiau jiems ne visada pavyksta vienodai pasidalinti pareigomis, valdant bendrą nekilnojamąjį objektą, o situacija tampa dar sudėtingesnė, jei vienas ar keli jų gyvena užsienyje ar net tampa kitos valstybės piliečiais. Kokias teises ir pareigas tokiais atvejais įgyja bendraturčiai, paaiškino Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos (LJAA) narė, advokato padėjėja Jurgita Grigaitė.

Skaitytojo klausimas:

– Mirus tėvams, jiems priklausiusį turtą paveldėjo sesuo ir brolis, taigi jie tapo buto bendraturčiais. Brolis jau anksčiau yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą būtent paveldėtame bute, o jo sesuo yra ne Lietuvos pilietė. Ar brolis gali be sesers sutikimo deklaruoti savo nepilnametės dukters gyvenamąją vietą paveldėtame bute, kai jos gyvenamoji vieta anksčiau buvo deklaruota kitur? Taip pat kokie yra bendraturčių, sesers ir brolio, įsipareigojimai ir teisės vienas kitam bendro turto atžvilgiu, ar nėra ribojimų atsižvelgiant į tai, kad vienas iš bendraturčių – ne Lietuvos pilietis?

Atsako LJAA narė, advokato padėjėja Jurgita Grigaitė:

– Mirus tėvams, pirmosios eilės įpėdiniai pagal įstatymą yra jų vaikai. Taigi, broliai ir seserys, paveldėję po tėvų mirties atsiradusį turtą, tampa to turto bendraturčiais. Paveldėtas nekilnojamasis turtas, šiuo atveju – butas, priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis. Bendroji dalinė nuosavybė – tai tokia nuosavybės teisės forma, kai kiekvienam turto savininkui nustatyta konkreti jam priklausanti nuosavybės teisės dalis. Bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitu bendraturčiu priklausančiame būste turi teisę gyventi tiek patys bendraturčiai, tiek ir pas juos apsigyventi jų nepilnamečiai vaikai. Tuomet dažnu atveju atsiranda ir poreikis deklaruoti naują nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą.

Tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai arba kiti jų atstovai turi teisę deklaruoti savo nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą jų pasirinktame nekilnojamojo turto objekte, įskaitant ir paveldėtame bei bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitu bendraturčiu priklausančiame bute. Tai padaryti galima tiek nuotoliniu būdu, naudojantis Elektroniniais valdžios vartais, tiek ir atvykus į savivaldybę (seniūniją), kurios administruojamoje teritorijoje yra nekilnojamasis turtas, kuriame norima deklaruoti gyvenamąją vietą.

Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nepilnamečiai bendraturčio vaikai nėra objekto savininkai, todėl kyla klausimas, ar tokiu atveju bendraturtis, registruojantis savo nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitu asmeniu priklausančiame būste turi gauti jo sutikimą. Paprastai pilnamečiui asmeniui deklaruojant gyvenamąją vietą jam nuosavybės teise nepriklausančiose patalpose yra būtina gauti savininko ir jo bendraturčio, jei toks yra, sutikimą. Tačiau tuo atveju, kai asmuo deklaruoja savo nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitu bendraturčiu priklausančiame būste, kuriame jau yra ir jo deklaruota gyvenamoji vieta, atskiro bendraturčio sutikimo nereikia.

Suprantama, kad pasikeitus tam tikroms aplinkybėms, susijusioms su nepilnamečio vaiko gyvenamąja vieta (pvz, vaikui apsigyvenus su kitu tėvu jo gyvenamojoje vietoje, pakeitus gyvenamąją vietą į kitą ar pan.), ir vaikui esant deklaruotam patalpose, kuriose jis faktiškai nebegyvena, atsiranda natūralus poreikis pakeisti ir vaiko deklaruotą gyvenamąją vietą į tą, kurioje jis iš tiesų gyvena. Aplinkybė, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta anksčiau buvo deklaruota kitose patalpose, nesudaro kliūčių pakeisti vaiko deklaruotą gyvenamąją vietą į naują tiek kartų, kiek tam yra poreikis. Pasikeitus tėvų ar vieno iš jų gyvenamajai vietai, su kuriuo gyvena ir nepilnametis vaikas, ar esant kitai situacijai, kai keičiasi nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, deklaruoti naują gyvenamąją vietą privalu per vieną mėnesį.

Taip pat dažnu atveju yra neaišku, kaip valdyti bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitu bendraturčiu priklausantį nekilnojamojo turto objektą, kokios teisės ir pareigos yra vienas kito ir bendro turto atžvilgiu. Pagal galiojančias teisės normas bendraturčiai jiems priklausantį nekilnojamojo turto objektą turi valdyti, naudoti ir juo disponuoti bendru sutarimu. Jei tarp bendraturčių kyla ginčas šiais klausimais, jį sprendžia teismas. Atsižvelgiant į kiekvienam iš bendraturčių priklausančią turto dalį, jis turi teisę į iš bendro turto gaunamas pajamas, taip pat atsako prieš kitus asmenis pagal prievoles, privalo apmokėti išlaidas turtui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas bei kitas įmokas. Jei vienas iš bendraturčių netinkamai arba visiškai nevykdo savo pareigos dėl bendro turto išlaikymo, priežiūros, kitas įgyja teisę reikalauti iš pastarojo nuostolių atlyginimo. Šiuos nuostolius sudaro ne tik kito bendraturčio padidėjusios išlaidos daiktui išlaikyti dėl to, kad kitas neprisideda prie jo išlaikymo, bet ir kiti nuostoliai, atsiradę dėl šios pareigos nevykdymo, pavyzdžiui, pablogėjusios bendro daikto kokybės atkūrimo išlaidos, dėl nepakankamos daikto priežiūros kitiems asmenims padaryti nuostoliai ir pan.

Asmenys, neturintys Lietuvos Respublikos pilietybės, taip pat kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai, turi teisę įsigyti ar paveldėti nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus tam tikrus specifinius atvejus, numatytus atitinkamuose teisės aktuose. Užsieniečiai Lietuvos Respublikoje turi tokias teises ir laisves, kurios numatytos nacionaliniuose bei tarptautiniuose teisės aktuose bei yra lygūs pagal įstatymus, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, kalbos ir kt. Užsieniečiui esant Lietuvos Respublikoje, jis privalo laikytis čia galiojančių įstatymų ir teisės normų. Taigi asmuo, neturintis Lietuvos Respublikos pilietybės, tačiau bendrosios dalinės nuosavybės teise su bendraturčiu valdantis nekilnojamojo turto objektą Lietuvos Respublikoje, turi tiek pat teisių ir pareigų, kiek ir Lietuvos Respublikos pilietis ir turi jas derinti vadovaudamasis tais pačiais teisės principais ir įstatymų normomis, kurie yra aktualūs įgyvendinant bendraturčių teises ir pareigas naudojantis bendra nuosavybe bei ją išlaikant.

PASTABA. Atsakymai yra bendro pobūdžio, parengti pagal pateiktą klausimą ir neprilygsta individualiai teisininko konsultacijai.

---

Lietuvos jaunųjų advokatų asociacija (LJAA) vienija šalies advokatus bei advokatų padėjėjus iki 45 metų, teisės mokslų studentus bei teisininkus (daugiau apie organizaciją ir narystę joje – www.ljaa.org).

LJAA nariai specializuojasi įvairiose teisės srityse, todėl jie gali profesionaliai atsakyti į skirtingos tematikos skaitytojų klausimus, pavyzdžiui, šeimos teisė, darbo teisė, verslo teisė, statybų teisė, administracinė teisė ir t.t.

Savo klausimus skaitytojai gali siųsti el. p.: pn.klausimas.teisininkui@gmail.com. Prašome aiškiai išdėstyti situaciją ir nurodyti savo kontaktus (jie nebus viešinami), kad kilus neaiškumams, būtų galima su jumis susisiekti ir pasitikslinti klausimą.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas