Pajūrio naujienos
Help
2022 Liepa
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Mirusiųjų pelenus leis barstyti jūroje ir upėse

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Naujienos
  • 2022-05-17
Petrikaičių kapinėse, už kolumbariumo, įrengtas pelenų barstymo laukas (nuotr. kairėje). Tačiau kapinių prižiūrėtojo Jono Drungilo žodžiais, juo ligi šiol dar niekas nepasinaudojo.

Praėjusią savaitę Seimui priėmus Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pataisas, mirusiųjų palaikus nuo šiol bus galima išbarstyti ne tik tam numatytose vietose kapinėse – pelenų išbarstymo lauke, bet ir Baltijos jūroje, upėse.

Atrasdavo išmėtytų kapsulių

Pagal priimtą pataisą, mirusiųjų pelenai galės būti išbarstyti ne arčiau kaip 5 km nuo kranto Baltijos jūroje, taip pat upėse, išskyrus urbanizuotas teritorijas ir paplūdimius.

Vienas šio projekto iniciatorių socialdemokratas Linas Jonauskas tvirtino, kad pataisos buvo reikalingos, nes dabar mirusiųjų pelenai barstomi gamtoje, nepaisant to, jog tai daryti draudžiama.

„Atvejų, kai, pažeidžiant galiojančius teisės aktus, tačiau norint išpildyti mirusiojo valią, kremuoti jo palaikai barstomi paplūdimyje, Pajūrio regioniniame parke, ant Olando kepurės ir kitose žmonių lankomose vietose, vis daugėja. Pajūrio regioninio parko darbuotojai ir svečiai lankytinose pajūrio vietose, tarkim, ant Olando kepurės, pliažuose randa pelenų ar mirusįjį po kremavimo identifikuojančių žetonų. Paplūdimio šiukšliadėžėse aptinkamos palaikams laikyti skirtos kapsulės“, – teigė parlamentaras.

Tai vyksta chaotiškai, žmonės su artimaisiais atsisveikina net nuo Palangos tilto, įvairiose vietose, kur poilsiautojai vaikšto, ilsisi, deginasi. „Šio įstatymo tikslas – reglamentuoti aiškiau tvarką ir nustatyti, kad būtų galimybė su artimuoju atsisveikinti legaliai, netrikdant kitų žmonių ramybės. Pasirinkti 5 km Baltijos jūroje atokiau nuo kranto yra tas vidurkis, kuris galioja kitose Europos Sąjungos šalyse“, – sakė parlamentaras.

Nebelieka atminimo ir šaknų

„Pajūrio naujienos“ teiravosi savo skaitytojų, ką jie mano apie šią naujovę. Petrikaičių kapinių prižiūrėtojas Jonas Drungilas teigė: „Esu konservatyvus ir laikausi Katalikų Bažnyčios mokymo, kad palaikams privaloma rodyti deramą pagarbą. Paleisti pelenus pavėjui, kad neliktų jokio žmogaus atminimo, man atrodo makabriška. Užrašas ant paminklo ar kolumbariumo plokštės – atminimo vieta, kur artimieji, anūkai ir proanūkiai gali ateiti ne vien pagerbti, bet ir žinoti, kur jų giminės šaknys. O kai to nėra, nebėra, už ką melstis, nebelieka tautos stuburo.“

J. Drungilo žodžiais, Petrikaičių kapinėse įrengtas palaikų išbarstymo laukas – ši erdvė palikta už kolumbariumo, Jokūbavo link. Tačiau per kapinių veiklos dešimtmetį niekas ten nepageidavo barstyti artimųjų pelenų.

Darbėnų seniūnijos, kurioje taip pat veikia naujai įrengtos Baltkalnio kapinės su kolumbariumu, kapinių prižiūrėtojas Artūras Juška įsitikinęs, kad norintieji išbarstyti artimųjų pelenus, tai turėtų daryti kapinių erdvėje. „Nėra specialaus lauko, bet nematau problemos jį įrengti – kapinėse palei mišką apstu vietos, bet niekas to nepageidavo. O ir į kolumbariumą pas mus telaidoja mažai, – dažniau kremuotus palaikus laidoja šeimos kapavietėse“, – sakė A. Juška.

Lietuva – tarsi Indija?

Laidojimo namų „Vilties malda“ Darbėnuose vadovas A. Juška taip pat nepritarė naujajam įstatymui: „Tie, kurie iškratys palaikus į jūrą, atsikrato atsakomybės – nei kapo prižiūrėti, nei artimo žmogaus atsiminti. Buvo ir nebėra. Sakytum, tai – jų reikalas. Bet kodėl kiti žmonės turi maudytis ten, kur vanduo susimaišęs su mirusiųjų palaikais. Neduokdie, netyčia gurkštelti tokio vandens, o juk besimaudant pasitaiko. Priėmė įstatymą: dabar bus panašiai kaip Indijoje, kur į Gangą pila visas atliekas ir išbarsto pelenus, o paskui serga visokiomis ligomis“.

Kretingiškis Albertas Gužauskas, kuriam itin svarbi Petrikaičių kolumbariumo aplinka, įsitikinęs, kad, priėmus pataisą ir leidžiant išbarstyti pelenus vandenyse, atsiveria įvairiapusė galimybė, o tai būdinga demokratiškai šaliai: „Žmonės nesuvaržyti, gali elgtis pagal savo įsitikinimus arba išpildyti velionio norą. Tačiau, manau, kad Seimui reikėjo išgirsti visuomenės nuomonę, gal ne visiems tai priimtina. Man asmeniškai tokiame vandenyje maudytis nebus malonu.“

Kretingos rajono kultūros centro etnokultūros specialistė Diana Brazdeikienė, paprašyta pakomentuoti, ar senovėje mūsų protėviai išbarstydavo sudegintų žmonių pelenus, sakė, kad archeologai dažnai aptinka užkastas molines urnas. Tačiau, kokie papročiai buvę senovės baltų laikais, ji negalinti tiksliai atsakyti. Ji įsitikinusi, kad su mirusiųjų kūnais reikia elgtis pagarbiai – palaidoti karstuose arba urnose.

---

Kretingos katalikų parapijos klebono Sauliaus Pauliaus Bytauto komentaras:

– Ligi šiol Bažnyčia, Vyskupų konferencija nepritarė tokiems dalykams, vis dėlto, žmones laidojant, turėtų būti pašventinta vieta. Bažnyčia su pagarba žiūri į žmogaus kūną kaip jo sielos buveinę. Netgi pagonys laidojo žmogaus kūną: net jei sudegindavo, palaidodavo urną. Pelenų išbarstymo reiškinys atkeliavęs iš Rytų, labiausiai iš Indijos kultūros, ir su mumis neturi nieko bendro.

Palaikai turi būti palaidoti į žemę ar kolumbariumą kapinėse, kurios pašventintos, bet ne – į vandenį ar kur kitur. Ligi šiol


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas