Pajūrio naujienos
Help
2022 Liepa
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas
Muziejaus gidė Olia Choli prie susprogdinto paminklo Stepanui Banderai liekanų

Įsakęs pradėti karą Ukrainoje Rusijos caras Vladimiras Putinas tautiečiams pareiškė, kad tokiu būdu bus kovojama su fašistais ir nacionalistais.

Šie žodžiai daug kam buvo ir yra nesuprantami – kaip galima užpulti kitą valstybę, o jos žmones vadinti fašistais. Apsilankius genocido aukoms skirtame Lvovo muziejuje „Kalėjimas Lonckio gatvėje“ ir muziejuje, esančiame Stary Ugryniv kaimelyje, V. Putino žodžių reikšmė tampa aiški.

Ukrainos istorijoje buvo įvairių etapų – buvo nepriklausomi ir turėjo pripažinti kitų valstybių valdymą, o Viduramžiais nemažai jos žemių įėjo į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sudėtį. Pats prasčiausias istorijos etapas vis dėlto buvo tas, kai po trečio Lietuvos ir Lenkijos Dviejų tautų Respublikos padalijimo 1795 m. dauguma jos žemių atiteko carinei Rusijai.

Maskvai priklausančioje Ukrainos dalyje buvo vykdomas spartus rusinimas, o nuo 1876 m. buvo ne tik draudžiama kalbėti ir rašyti ukrainietiškai, bet ir oficialiuose dokumentuose buvo išbrauktas žodis Ukraina.

V. Putino siekis yra toks pat, kaip ir tuometinio Rusijos caro – prisijungti Ukrainos žemes. Todėl V. Putinas neretai ir tvirtina: „Tokios valstybės, kaip Ukraina, nėra, tos žemės yra rusiškos.“

Žinant šį V. Putino prasimanytą melą nesunku darosi suprasti, kodėl labiausiai Kremliaus nemėgstamu ukrainiečiu jau 90 metų yra Stepanas Bandera. Mat šis 1909 metų sausio pirmą dieną šventiko šeimoje gimęs vyras yra tapęs ukrainiečių kovų už nepriklausomybę simboliu.

S. Bandera sukūrė programą įtakingiausiai patriotinei partijai, išgalvojo ir pirmas viešai teisme suriko garsųjį šūkį „Slava Ukrainie! Herojam slava!“ S. Bandera atsisakė ne tik Maskvos, bet ir Lenkijos bei nacistinės Vokietijos siūlytos dalinės Ukrainos autonomijos, ir pareiškė, kad tikslas yra vienintelis – atgauti nepriklausomybę.

Stepano Banderos tėvui skirta atminimo lenta ant cerkvės sienos

Tokio įžūlumo S. Banderai neatleido nei Adolfas Hitleris, nei Josifas Stalinas. Pirmasis jį, užėmęs Lvovą, pasiuntė į koncentracijos lagerį, o J. Stalinas iš karto po karo siuntė NKVD agentus pagrobti Vokietijoje esantį S. Banderą.

To nepavyko padaryti, ir S. Bandera ėmė iš Vokietijos siųsti ginklus, pinigus Ukrainos partizanams, taip, kaip ir lietuviai kovojusiems miškuose su rusų okupantais. Kremliaus pasiųstas žudikas vis dėlto 1959 m. Miunchene nunuodijo S. Banderą, o jo atminimą siekdama apjuodinti Maskva pradėjo skleisti melą apie šį ukrainiečių patriotą.

Melavo, kad šis dalyvavo žydų pogromuose, kad dalyvavo civilių lenkų žudynėse, kad talkino naciams. Daugybę metų šmeiždamas S. Banderą Kremlius pasiekė tai, kad šiuo melu patikėjo nemaža dalis rusakalbių Ukrainos gyventojų, kasdien žiūrinčių Maskvos TV programas.

Tačiau Vakarų Ukrainoje tokiu melu niekas nepatikėjo, ir prieš 31 metus šaliai atgavus nepriklausomybę S. Banderos vardu imta vadinti mokyklos, gatvės, aikštės, jam statomi paminklai.

Sovietmečiu situacija buvo visai kitokia, ypač jo gimtajame Stary Ugryniv kaime. Nei mokykloje, nei cerkvėje ar parduotuvėje čia nebuvo galima užsiminti nieko apie S. Banderą – priešingu atveju grėsė didžiuliai nemalonumai.

Gyventojai tai žinojo ir tylėjo. Mat po karo visi buvę S. Banderos giminaičiai ar bičiuliai buvo ištremti į Sibirą. Iš viso penkiasdešimt šeimų, apie du šimtus žmonių, nors kaimelyje gyveno vos tūkstantis.

Užtat S. Banderos vardas kaimeliui 1978 m. dėl kurioziško įvykio padėjo įgyti naują modernią mokyklą. Tai atsitiko po to, kai „Amerikos balso“ radijas pranešė, kad S. Banderos gimtajame name tebeveikia mokykla.

Tokia žinia nepaprastai įsiutino Maskvą, ir šios nurodymu per pusmetį kaimelyje išaugo nauja mokykla. Užtat S. Banderos tėvų namas buvo skubiai parduotas su sąlyga, kad naujasis šeimininkas jį nugriaus ir pasilikti galės tik ketvirtadalį pastato. Ukrainai atgavus nepriklausomybę, 1990 m. spalio 15 d. to namo kieme buvo pastatytas paminklas S. Banderai. Bet po 2,5 mėnesio gruodžio 30 d. jį kažkas susprogdino.

Bronzinis paminklas Stepanui Banderai stovi jau trisdešimtus metus.

Pirmas paminklas buvo gipsinis, tad po metų buvo nuspręsta jį atstatyti iš betono. Nors paminklą sodyboje saugojo sargas, penki kaukėti vyrai naktį vis dėlto jį susprogdino.

Žmonės pastebėjo, kad ketvirtą valandą paryčiais kaimo pakraštyje nusileido malūnsparnis, iš kurio iššokę vyrai nubėgo S. Banderos sodybos link. Ginkluoti teroristai žiauriai sumušė sargą ir susprogdino vos prieš 10 dienų pastatytą paminklą. Sargą galimai būtų ir mirtinai uždaužę, bet iš kaimyninių namų pradėję eiti žmonės išgąsdino banditus, ir šie pabėgo.

Į trečią paminklą, bronzinį, pastatytą viduryje kiemo ir tolėliau nuo kelio, niekas nesikėsino, ir jis stovi jau trisdešimtus metus. Užtat prieš 20 metų gretimais atidarius pastatytą dviejų aukštų muziejų, netrukus naktį kažkas metė granatą į duris ir jas susprogdino.

„Muziejaus darbuotojai nebijome dirbti, tačiau iš Vokietijos miesto Miuncheno kapinių atvežtą kryžių apdėjome smėlio maišais, kad dabar koks diversantas nesugalvotų jo susprogdinti“, – papasakojo muziejaus gidė Olia Choli. Istorikė papasakojo, kad S. Bandera Miunchene yra palaidotas todėl, jog ten žuvo pokaryje, kai jį specialia kulka nunuodijo KGB agentas.

Maskva šiai žmogžudystei pasiuntė ukrainietį, taip esą siekdama parodyti, kad patys ukrainiečiai nekenčia S. Banderos. „Iš tiesų S. Banderos Maskva labai nekenčia todėl, kad visada buvo prieš Ukrainos nepriklausomybę, visada siekė mūsų šalį savintis, o S. Bandera čia yra tapęs kovų už laisvę simboliu“, – paaiškino O. Choli.

Istorikės tvirtinimu, Maskva išsigalvoja ir daug metų skleidžia pramanytus gandus apie S. Banderą tam, kad sunaikintų šį nepriklausomybės kovų simbolį. Nerdamasi iš kailio Maskva net visus Ukrainos patriotus ėmė vadinti banderovcais, o dabartinį karą pradėdama skelbė, kad kovos su nacionalistais ir fašistais – S. Banderos pasekėjais.

„S. Bandera kovojo prieš trijų šalių okupantus, tų kovų metodai tais laikais ne visada buvo humaniški, todėl jį lengva kritikuoti, tačiau šie kritikai tegul rūpinasi savo herojų tyrumu, o mes, ukrainiečiai, patys spręsime, kas yra mūsų didvyriai ir kam statysime paminklus“, – tokiais žodžiais ekskursiją užbaigė O. Choli.

Stepanas Bandera pirmasis viešai teisme suriko garsųjį šūkį „Slavu Ukrainie! Herojam slava!“

Žodžius „Slava Ukrainie“

S. Bandera sušuko 1934 metais Lvovo teisme, išgirdęs mirties nuosprendį, o visa salė atsistojusių ukrainiečių atsakė „Herojam slava!“ Toks akibrokštas išgarsino S. Banderą visoje Ukrainoje ir šokiravo Varšuvą, kuri po Pirmojo pasaulinio karo buvo okupavusi Vakarų Ukrainą.

Bijodama ukrainiečių sukilimo Varšuva mirties nuosprendį tada pakeitė į kalėjimą iki gyvos galvos.

S. Bandera negalėjo būti ne patriotu, nes toks buvo jo tėvas šventikas, kuris privertė visus savo septynis vaikus prisiekti, kad kalbės tik gimtąja kalba, kovos dėl nepriklausomybės ir niekada neišvyks iš Ukrainos. S. Bandera gimė ligotas, skausmingais kojų sąnariais ir dažnai vaikščiojo su ramentais, be to, užaugo vos 159 centimetrus.

Nors ir būdamas fiziškai silpnas, išsiskyrė mąsliu protu, todėl tapo garsiausiu patriotinio judėjimo ideologu. S. Bandera atsisakė derėtis su Lenkija, Rusija ir Vokietija dėl dalinės autonomijos, ir net iškviestas pokalbiui su Adolfu Hitleriu atsisakė atšaukti Ukrainos nepriklausomybės deklaraciją.

Nacistinė Vokietija siekė ukrainiečiais papildyti savo armiją, bet buvo šokiruota, kai, išvarius iš Lvovo TSRS karius, 1941 metų birželio 30 dieną šie paskelbė įkuriantys nepriklausomą valstybę. Nors vyriausybė gyvavo vos dešimt dienų, nei premjeras, nei Ukrainos nacionalistų organizacijos (UNO) lyderis S. Bandera nepakluso A. Hitlerio raginimui atšaukti nepriklausomybę.

S. Banderos tėvą ir vieną brolių NKVD nužudė 1941 m., o kiti du broliai žuvo Osvencimo konclageryje. Visos trys seserys buvo ištremtos į Sibirą, iš kur nebuvo leidžiama grįžti į gimtinę.

Vienintelė sesuo Oksana pamatė atgimusią tėvynę ir broliui S. Banderai įsteigtą muziejų, ji mirė 2008 m. sulaukusi 91 metų.

Eldoradas BUTRIMAS

Specialiai iš Stary Ugryniv kaimo Ukrainoje


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas