Pajūrio naujienos
Help
2022 Liepa
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Šildymo sezono ypatumai: buvo šiltesnis, bet brangesnis

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Aktualijos
  • 2022-05-10

Savivaldybės administracijos direktoriaus Egidijaus Viskonto sprendimu, nuo šio pirmadienio Kretingos rajone šiluma oficialiai nebetiekiama ir paskutiniesiems objektams, tai yra medicinos įstaigoms, Kretingos muziejui. Nors šis kūrenimo sezonas buvo šiltesnis negu praėjusiais metais – vidutinė lauko oro temperatūra siekė 3, o praėjusiais metais – 2,05 laipsnio, – šilumininkai jį vadina išskirtiniu dėl padidėjusių paslaugos kainų.

Miško atliekos – ne geriausias variantas

„Biokuras šį sezoną brango iki 25–30 procentų, o gamtinių dujų, kurių kuro struktūroje turim apie 9 procentus, kaina augo kartais: vietoj 30-ies, kaip būdavo anksčiau, už megavatvalandę biržoje mokėjome 120, bet pasitaikydavo momentų, kad ir 180 eurų“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė bendrovės „Kretingos šilumos tinklai“ direktorius Jonas Barzdys.

Tai susiję ir su geopolitine situacija. Dideli kiekiai dujų Europai anksčiau būdavo tiekiami iš Rusijos, šiemet rusiškų dujų tiekimas nutrūko susiklosčius aplinkybėms dėl karo Ukrainoje. Klaipėdos uoste esančiam laivui-saugyklai „Independence“ sąlygas taip pat diktuoja rinka, kaip sakė direktorius, nori nenori tenka pirkti brangiau.

Tiek biokuro, tiek dujų biržose įmonės tam tikrus kuro kiekius įsigyja kasdien. Užtikrindamos garantą, jog gali susimokėti, ir iš anksto pervedusios pinigų, porai mėnesių, tai yra kol susirenka iš vartotojų, jos netenka apyvartos lėšų. „O dar reikia įvertinti, kad, esant didesnėms kuro kainoms, šilumos kaina didesnė, tad sąskaitos vartotojams vidutiniškai didesnės 10 procentų, ir ne visi pajėgūs laiku susimokėti“, – teigė J. Barzdys.

Apie 30–40 proc. biokuro Lietuvą pasiekdavo iš Baltarusijos. Dabar dėl įvestų sankcijų nebegaunama. Lietuvoje medienos deficitą sudaro sparčiai savo pajėgumus didinanti medienos apdirbamoji pramonė bei nekontroliuojamas pardavimas užsienio valstybėms. Reaguodama į pasaulinėje rinkoje smarkiai išaugusias žaliavų kainas, Lietuvos Vyriausybė šilumai gaminti urėdijas ragina naudoti kuo daugiau vietinių miško kirtimo atliekų – pigiausio biokuro iš medienos skiedrų. Bet tiek direktorius, tiek jo pavaduotojas šilumos realizacijai Tomas Liaučys teigė, kad šis vadinamosios SM3 biokuro frakcijos kuras yra prastas dėl jame esančių priemaišų – lapų, žolių, o svarbiausia – žemių, kuriomis šakos apkimba jas tempiant per miško purvynus. Toks kuras, kaip sakė pašnekovai, nors ir dega, tačiau susidaro gerokai didesni kiekiai pelenų.

Padaugėjo skolininkų

Artėjant vasarai, šilumininkai tikėjosi pigesnių kuro kainų, bet jos ir toliau nekrenta: biokuro, tai yra skiedrų, kaina už megavatvalandę laikosi apie 23 Eur, o dujų – 110–115 Eur. „Blogiausia, kad šie žmonės dažniausiai gyvena uždarame rate, nesidomi, nesikreipia, neprašo, mes juos turim nuolat raginti. Jeigu su jais nedirbi, tai jie nustemba ir susirūpina tik po to, kai skolos suma tampa triženklė“, – apgailestavo T. Liaučys.

Pavaduotojo žodžiais, skolininkų finansinę situaciją lemia įvairios priežastys – koronaviruso ar kita liga, nedarbas, ir, žinoma, sąskaitose padidėjusios sumos. Nerenovuotuose vidutinės būklės namuose už 60 kv. m butą žmonės turėjo mokėti ir iki 90 Eur, o prastesnės būklės namuose – iki 100 Eur. Kretingos rajone vyrauja 50 kv. m butai bet, anot direktoriaus pavaduotojo, yra ir 70-ies, ir didesnių.

„Mes nesielgiame drastiškai, bylinėtis į teismus neskubame, stengiamės su gyventojais tartis, jiems padėti – skolų išsimokėjimą išdėliojame pagal grafiką“, – sakė pavaduotojas.

Šiemet vidutinė šilumos kilovatvalandės kaina buvo 9 centai. Pavyzdžiui, už 60 kv. m buto šildymą reikėjo mokėti vidutiniškai nuo 30 iki 55 Eur renovuotuose ir 55–110 Eur nerenovuotuose namuose. Šalčiausias mėnuo buvo gruodis, kai lauko temperatūra siekė daugiau kaip minus 2 laipsnio. Tačiau, pašnekovų teigimu, mokėjimai, atsižvelgus į butų kvadratinius metrus, pastaruoju metu nebetenka prasmės, ypač renovuotuose namuose. Esą anksčiau buvo tendencija taupyti, o dabar to neliko. Kai kurie gyventojai šilumą pleškina, nors ausys kaista.

„Gal kad per karantino metus žmonės daugiau dirbo iš namų ir priprato, į blogesnę padėtį nebenori sugrįžti?“ – svarstė T. Liaučys.

Mintyse – ir dvi saulės elektrinės

Seni namai šilumos energijos sunaudoja gerokai daugiau, o renovuotų perpus mažiau. Bet būna, kad nerenovuotuose namuose kai kurie gyventojai, ypač auginantys mažus vaikus, pageidauja 24 laipsnių šilumos, kalba apie tai, kad, papildomai šildytis elektriniais prietaisais, kai elektra labai pabrango, – nebeišgali. Šilumos kilovatvalandė dabar tapo pigesnė negu elektros, ir tai yra tiesa.

Patys „Kretingos šilumos tinklai“ už kilovatvalandę elektros energijos savo įmonės reikmėms kol kas moka po 11,6 cento, bet prognozuojama, kad kaina kils iki 24 ar net 26 centų. Todėl bendrovės planuose, jeigu tik šiomis dienomis įvyksiančiame susirinkime valdyba pritars, iš įmonės lėšų pasistatyti dvi 20 kW galios saulės elektrines. Jos būtų sumontuotos ant miesto katilinių Nr. 2 Melioratorių g. ir Nr. 5 Pasieniečių g. stogų. Manoma, kad 50-ies tūkst. Eur investicija atsipirktų per 3–4 metus.

„Bet veikti reikia jau dabar, nes, smarkiai augant elektros energijos kainoms, saulės elektrines pradės statytis daug kas, ir gali būti sunku atrasti rangovą“, – sakė J. Barzdys.

Viena – 41,28 kW galios – saulės elektrinė ant katilinės Nr. 1 plokščiojo stogo Žaliojoje gatvėje veikia nuo pernai.

Pasibaigus šildymo sezonui, bendrovė „Kretingos šilumos tinklai“, kaip įprasta, tikrina, o prireikus remontuoja šilumos trasas. Iš viso planuojama pakeisti apie 300 metrų trasų, Salantų katilinėje pakeisti biokuro katilą, o Laukžemės ir Šukės katilinėse – nedidelio galingumo šilumos siurblius. Anksčiau numatytas tinklų remontas šiuo metu vyksta Kretingos miesto Lazdynų g. Nr. 4 – čia bus pakeistas šilumos įvadas.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas