|
Įtraukusis ugdymas: bendro tikslo link
Kretingos rajono Švietimo skyriaus ir Kretingos rajono švietimo centro pastangomis Kretingoje buvo surengtas forumas „Įtraukiojo ugdymo labirintas: kaip suderinti visų poreikius?“, kuris įvyko Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje, renginį moderavo Švietimo centro Pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus psichologė Vika Gridiajeva. Anot jos, visos švietimo įstaigos yra įtraukiojo ugdymo kelyje: 2024-ieji metai paskelbti įtraukties metais, ir kad tam būtume pasirengę, turime pradėti mokytis, praktikuotis jau dabar. „Pedagoginės psichologinės pagalbos skyrius jau kelerius metus nuosekliai dirba švietimo klausimais įtraukiojo ugdymo kontekste. Mes šviečiame ne tik pedagogus, bet ir tėvus, vaikus. Pabaigėme ilgalaikę programą „Įtraukusi ugdymas: galimybės ir realybė“ – tai buvo seminarų ciklas atskirai pedagogams ir mokytojų padėjėjams. Paaiškėjo, kaip skirtingai matome įtraukųjį ugdymą, kiek turime visokių nuostatų, kad didžiajai daliai švietimo bendruomenės tai vis dar baisu arba atrodo neteisinga“, – motyvaciją surengti forumą apibūdino V. Gridiajeva, akcentuodama, kad forumo rengėjai panoro sukviesti visų suinteresuotų sričių atstovus, kad būtų galima aprėpti visų poreikius. Aptarė įtraukties politiką ir patirtis Forume buvo gausu pranešimų, jo dalyvius pasveikino rajono meras Antanas Kalnius, rajono Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė, kiti, Švietimo, mokslo ir sporto ministro patarėjas įtraukiojo ugdymo klausimai Ignas Gaižiūnas aptarė įtraukties politikos kryptis ir viziją, Švietimo pagalbos departamento Įtraukties plėtros skyriaus specialiosios pedagogės Asta Lauciuvienė, Ana Pavilovič-Jančis, Auksė Vyšniauskienė kalbėjo apie pasirengimą įtraukiojo ugdymo įgyvendinimui – pristatė, ką veikia jų atstovaujama įstaiga, supažindino su įtraukiojo ugdymo gairėmis. Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos Edukologijos tyrimų instituto mokslininkė doc. dr. Lina Miltenienė kvietė pamąstyti, kaip turi keistis mokykla įtraukiojo ugdymo kontekste ir pristatė universiteto atliktą tyrimą, kurio rezultatai tik dar labiau patvirtino tiesą – turime investuoti ne tik į patalpas, bet ir į mokytojus. Mykolo Romerio universiteto doktorantė edukologė Eglė Kairelytė-Sauliūnienė pateikė pranešimą „Inkliuzijos modeliai ir inkliuzinį ugdymą užtikrinančių pedagogų ir pagalbinių specialistų komandos: užsienio patirtis“, Arūnas Grimalis, Klaipėdos rajono Dovilų pagrindinės mokyklos direktorius, Virginija Jurgutienė, Klaipėdos rajono Dovilų pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, ir mokinio motina Jūratė Kontrimienė, auginanti autistišką vaiką, skaitė pranešimą „Įtraukusis ugdymas – tai kokybiškas ugdymas kiekvienam vaikui“. „Pranešimo „Universalaus dizaino mokymesi strategijos taikymas“, kurį mums skaitė Vitalija Bujanauskienė, Utenos švietimo centro direktorė, ir Rasa Juodvalkienė, Utenos Aukštakalnio progimnazijos „Žiburio“ skyriaus pradinio ugdymo mokytoja, laukėme nuo pat konferencijos pradžios, nes tie magiški žodžiai „universalus dizainas“ mums skambėjo per visus pranešimus, – prisipažino forumo moderatorė V. Gridiajeva. – Tikrai buvo įdomu išgirsti, kaip tai pritaikoma praktiškai: kai vaikas pamokose pats gali pasirinkti, kaip jam mokytis.“ Apie tėvų perspektyvą ir poreikį būti išgirstiems kalbėjo autizmo asociacijos „Kretingos Lietaus vaikai“ pirmininkė Rima Brundzienė – ji pasidalino istorijomis šeimų, kurioms atstovauja asociacija. Autistiško suaugusiojo akimis į mokyklos gyvenimą forumo dalyviai pažvelgė Povilo Staniulio, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto alumno Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ nario, akimis. „Šis pranešimas sužadino nepaprastai dideles aistras tarp dalyvių: vieni dėkojo už atvirumą, kiti aikčiojo nuo nuostabos, „ar taip gali būti“. Tai tik dar kartą parodo, kaip svarbu kalbėti ir klausytis vieni kitų“, – teigė V. Gridiajeva. Rajono Švietimo skyriaus Lina Jadenkuvienė pristatė atliktą tyrimą Kretingos rajono mokyklose, kaip rajone esame pasirengę įtraukiajam švietimui. Pranešėja teigė, kad yra, kuo pasidžiaugti, ir nurodė gaires, kur galime tobulėti. Kretingos rajono švietimo centro Pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus veiklą pristatė jo vedėja Vaidota Vaišienė, kalbėjusi ir apie tai, kaip skyrius sistemingai siekia judėti įtraukiojo ugdymo link. Ar mokyklos tam pasirengusios? Įpusėjus forumui jo svečias ir pranešėjas ministro patarėjas Ignas Gaižiūnas kartu su Švietimo skyriaus vedėja A. Burbiene apsilankė Marijos Tiškevičiūtės mokykloje, Marijono Daujoto progimnazijoje ir Darbėnų gimnazijoje – šios rajono mokyklos pristatė, kaip yra pasirengusios įtraukiajam ugdymui. Tai, ką pamatė, svečiui paliko gerą įspūdį. Gerą žinią jis perdavė ir Pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus specialistams: kad, rengiantis įtraukiajam ugdymui, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos lygiu bus didinamos lėšos ir specialistų kvalifikacijai kelti. Tai ypač aktualu mūsų rajonui, kuriame yra vaikų su klausos negale, o surdopedagogų, galinčių dirbti su tokiais vaikais, nėra. „Tikimės, kad atsiras galimybė ir mūsų skyriaus specialiajai pedagogei įgyti reikiamą kvalifikaciją ir teikti pagalbą mūsų rajono vaikams“, – vylėsi V. Gridiajeva. Apibendrindama svečio įspūdžius, mokyklų pastangas, A. Burbienė teigė, kad pasirengti įtraukiajam ugdymui bet kuriai savivaldybei bus nemenkas iššūkis, ne išimtis – ir mūsų rajono Savivaldybė, kurios rūpesčiu mokyklose turės atsirasti ir inventoriaus, ir poilsio kambarių, ir įvairios įrangos, neatsiejamos nuo įtraukiojo ugdymo. „Tačiau kad pasirengtume įtraukiajam ugdymui, vien lifto ar kokio kito įrenginio nepakanka. Mokykloms būtina turėti stiprią pagalbos mokiniui specialistų komandą, todėl suteikti žinių, pasirūpinti jų mokymu ir tai padaryti laiku – ne mažiau svarbu negu sukurti aplinką vaikams su negalia“, – A. Burbienė neabejojo, kad integracija yra būtina, ir tai daryti reikia nuo ankstyvojo amžiaus, kad visuomenė prisitaikytų kiekvieną priimti tokį, koks jis yra. Jai pritarusi V. Gridiajeva teigė, kad mūsų visuomenė teisingą ugdymą suvokia, kai visiems vaikams viskas duodama po lygiai. „Įtraukusis švietimas yra tai, kai kiekvienam vaikui, kad jis patirtų sėkmę, duodama tai, ko jam reikia. Sakyčiau, kad mūsų nuostatos, baimės, didelis vidinis pasipriešinimas vis dar labai gajūs. Kita vertus, mes judame tinkama linkme. Aš noriu tikėti, kad net ir didžiausi skeptikai per kelerius metus apsipras su mintimi, kad mes galime užtikrinti savo vaikams tikrąjį teisingumą“, – psichologė atkreipė dėmesį, kad vieningos nuomonės visuomenėje dėl įtraukiojo ugdymo nėra: vieni, auginantys specialiųjų poreikių turinčius vaikus, džiaugiasi, nes pagaliau jie turės galimybę rinktis, o jų vaikai galės jaustis bendruomenės dalimi. Priešingoje nuomonių stovykloje – išsigandę ir permainų tikrai nesiekiantys tėvai, klausiantys, ar nenukentės jų vaiko ugdymas, jeigu visas dėmesys bus skirtas tik specialiųjų poreikių turinčiam vaikui? „Mums tikrai svarbu girdėti abi puses ir nutiesti tarp jų supratimo, priėmimo ir vilties tiltą“, – kalbėjo ji. ---
Vaidotos VAIŠIENĖS, Pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus vedėjos komentaras:– Įtraukiojo ugdymo tikslas – pašalinti fizines, emocines, informacines, socialines kliūtis ir užtikrinti kokybišką švietimą kiekvienam vaikui mokantis drauge su savo bendraamžiais jam artimiausioje švietimo įstaigoje, suteikiant reikalingą, jo ugdymosi poreikius atliepiančią pagalbą. Respublikinio forumo temos buvo reikalingos ir savalaikės, o kiekvienas forumo dalyvis pasisėmė vertingos patirties. Kretingos rajono švietimo centro Pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus specialistų vykdomos veiklos, skatinančios įtraukųjį ugdymą: pagalba vaikams, tėvams, švietimo bendruomenei, taip pat visuomenės švietimas, mažinant stigmatizuojantį požiūrį į specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius asmenis. Pagrindinės įtraukiojo ugdymo mokytojo vertybės: pagarba įvairovei, pagalba kiekvienam, darbas drauge su kitais ir nenutrūkstamas profesinis tobulėjimas. Tai atsispindėjo ir pranešimuose: nuo valstybės iki grupės ar klasės lygio.
|